Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-03-04 nr. 3321

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• NIJOLĖ MILIAUSKAITĖ.
Mėnesiena
9
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• VIKTORIJA DAUJOTYTĖ.
Apie lietuvių kalbą: ar ji galėtų būti ir elitinė?
45

KNYGŲ MUGĖ 
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
12-oji Vilniaus knygų mugė: asmeniškai
4
• GINTARĖ ADOMAITYTĖ.
Apie tai, kaip išvariau bjaurią tetą
8

KNYGOS 
• ANA AUDICKA.
„Išsivadavusios“ moters tapatumo slinktis
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

ATMINTIS 
• MARIJUS ŠIDLAUSKAS.
Jis yra ten, kur ėjo
4

KINAS 
• AGNĖ MARCINKEVIČIŪTĖ.
„Kiekvienas susitikimas – kaip dovana“
1

TEATRAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Teatras savyje?
1
• MONIKA JAŠINSKAITĖ.
Apie spektaklio „Nutolę toliai“ kūrybą
1
• „Paukščiai“ – nuo „gulbės“ iki „kalakuto“

DAILĖ 
• KRISTINA STANČIENĖ.
„Vartų“ dvidešimtmetis ir magnetinės juostelės magija
1

MUZIKA 
• ANTANĄ GUSTĮ kalbina DALIA RAUKTYTĖ.
Savam kaime džiazo pranašu nebūsi
1

PAVELDAS 
• REGINA URBONIENĖ.
Leono Lagausko kūrybos paroda

POKALBIAI 
• ANTANĄ GAILIŲ kalbina ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Gailių klanas – nauji žaidėjai kultūros lauke
15

POEZIJA 
 AIDAS JURAŠIUS.
3

PROZA 
• AISTĖ KISARAUSKAITĖ.
Sąskaita
65
• DAINIUS VANAGAS.
Rikošetas
• AUGUSTINA KLIUKAITĖ.
Dvi miniatiūros

VERTIMAI 
• BARTOSZ KONSTRAT.
1

LITERATŪRA 
• VIRGINIJA CIBARAUSKĖ.
Tarp estezės ir nevilties:
vieno Sigito Parulskio eilėraščio analizė
7

KULTŪRA 
• Padėka
• Šv. Jeronimo premijos konkursas
• Konkursas Zigmo Gėlės-Gaidamavičiaus premijai gauti
• Du pasiaiškinimai

IN MEMORIAM 
• In memoriam Vytautas Mockaitis

DE PROFUNDIS
„Ar tik Romos patricijai slapta nesvajojo apie barbarus?..
Taip pat yra žmonių, kurie savo susidėvėjimą priima
kaip civilizacijos nuopuolį.“ Romain Gary
 
• ANDRIUS ŠIUŠA.
Programa kino intelektualams
6

DAILĖRAŠTIS
LDS informacinis priedas
 
• KRISTINA STANČIENĖ.
Tarpinės būsenos
• ONA GAIDAMAVIČIŪTĖ.
Mikalojaus Povilo Vilučio mokykla –
kūrybiškos raiškos link
• VYTAUTAS NARBUTAS.
Žvilgsnis į kitą pasaulį
• JOLANTA SEREIKAITĖ.
Tapyba, grafika, muzika...
• JOLANTA SEREIKAITĖ.
Laisvės dvidešimtmečio spalvos
• ARMINA JONUŠAITĖ.
Erotinis posūkis Aleksandro Vozbino tapyboje
• ALFONSAS ANDRIUŠKEVIČIUS.
Akademiškai apie Valentiną Antanavičių
• Sveikiname!
• Informacija
• Skirkite 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio
Lietuvos dailininkų sąjungai
• Jubiliejai
• In memoriam
• Parodos LDS galerijose

POEZIJA

AIDAS JURAŠIUS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Ričardo Šileikos nuotrauka



          Luisas Albertas Salvatjera dainuoja
          prastai palaidotos pirmosios
          nefertitės bliuzą



          aš atveriu tau savo ka o tu žvelgi į tolį
          aš atveriu tau savo ka o tu žvelgi į tolį
          o taip aš atveriu tau savo ka o tu žvelgi į tolį
          girdžiu meluoji visos mes vienodos broli

          aš prabundu iš ryto ir žinau kad tu pas horą
          o taip aš prabundu ir aš žinau kad tu pas horą
          ir taip kasryt mažyt aš prabundu o tu ir vėl pas horą
          o vakarais vėl traukiu godžiai į save šio kapo orą

          tavoji stela guli mano lovoj sueižėjus
          o taip tavoji stela guli mano lovoj sueižėjus
          atleisk mažyt tavoji stela vis dar mano lovoj sueižėjus
          ir judink savo mumiją šią naktį aš didžėjus



          Apie nevykusį vieno indėno
          bandymą susirasti sau
          Naująjį Pasaulį



          staiga užgeso šviesos
          ir netikėtas triukšmo smūgis parbloškė visus
          sutrikę dėbčiojom kiek laiko viens į kitą kol galiausiai
          drąsiausiųjų saujelė puolė kapanotis o netrukus
          visa minia keleivių o ir personalas ėmė mostaguot
          ir rankomis ir kojomis net aš buvau bejėgis
          susilaikyt ir baimės ištiktas pradėjau judint
          savuosius sėdmenis galūnes porą kartų net
          pavyko apsisukti aplink savo ašį bet netrukus
          pritrūkau oro ir naudos jokios nebuvo o be to jutau
          kad mano nerangumas trukdo išsigelbėti kitiems
          kurie matyt ne pirmą kartą šitaip taigi
          šiaip taip sugraibęs bangose alaus bokalą nusiyriau
          į tamsų kampą plūduriuoti ir stebėt
          avarinių prožektorių apšviestus baimės sudarkytus veidus
          ir švytinčius žalsvai dantis kuriais tie vargšai žmonės
          kabintis bandė į gyvenimą naujam pasauly ir kartu
          tikėjaus kad kokia tiesiog sveika marija
          nenorinti dar paskolų ir treniruoti pokemonų
          išnirs iš rūko ir praplauks prošal
          irkluodama savaisiais klubais ir priims
          į savo valtį ir išgelbės
          mane šiai nakčiai amen bet štai pasirodo
          jos gelbėja tik tuos kurie garsiausia rėkia ir aršiausiai
          ritmingai talžo vandenį tad kai ryte
          tyloj atvyko gelbėtojai jie terado
          ledan sustirusį kūnelį mano o kai šiaip ne taip atskyrę
          nuo tuščio plūduro jie nešė su nelaimėliais kitais
          palaidoti mane už durų aš žiūrėjau
          į blėstančias žvaigždes ant lubų ir pradėjau abejot
          ar buvo verta man palikt pasaulį seną



          L. A. Salvatjera suvokia, kad Nokia –­
          tai vienas Jo vardų, o slapta galvoja,
          kaip čia pabėgus iš ryšio zonos



          šlovinu tave
          už tavo visagalybę
          kai per savo begalinę malonę
          atsiunti man gerąją naujieną
          ar nubaudi bloga žinia

          šlovinu tave
          išbandomas
          kai žiūriu į tave ir laukiu
          apsireiškimo o jo
          vis nėra ir nėra

          šlovinu tave
          visais tavo pavidalais
          girtos moters balsu
          isterišku pypsėjimu
          vulgariais paveikslėliais
          visa tai tavo šlovei

          šlovinu tave
          už suteiktą laisvę
          man pasirinkti tinklą
          už tai kad naštą šią palengvini
          kiekvieno mėnesio gale
          nors ir taip tikiu
          tu pigiausias

          šlovinu tave
          už tai kad dovanojai
          man mano numerį
          be kurio aš būčiau
          tik muilo burbulas
          švenčiantis savo gimtadienį



          Vakuumas po cunamio (iš intymių
          Luiso Alberto Salvatjeros
          nelaimių kronikos)



          pakrantę stichija pasiekė dar nepaskelbus
          nepaprastosios padėties todėl
          daugybė kūno dalių nebuvo pasiruošusios
          evakuacijai o apsauginiai pylimai
          bejėgiai pasirodė prieš stichijos jėgą

          nelaimės pasekmės daugiau negu siaubingos
          isteriškas chaosas stygius geriamo vandens
          ligų pavojus sistema kanalizacijos
          taip pat neveikia dar nėra elektros
          ir senka kuro atsargos siaubingais tempais

          didžiausių priekaištų be abejonės nusipelnė
          valdžios centriniai organai todėl
          kad stichinei nelaimei pasiruošta tinkamai
          nebuvo nors specialiosios tarnybos
          laiku įspėjo apie gresiantį pavojų

          tačiau baisiausia visgi ne aukų didžiuliai skaičiai
          ne plėšikavimai ir bandymai jėga
          nelaimės zonos kontroliuoti situaciją
          o kad dėl atšilimo klimato košmaras šitas
          jau greitai vėl pasikartoti gali



          Visa tiesa apie slaptąjį
          Didžiojo Chano agentą



          šnipinėjau tave tau miegant
          šnipinėjau didžiojo chano naudai
          apieškojau tavo slėptuves
          apžiūrėjau apuosčiau visas kerteles ir pakampes
          aprašiau odos minkštumo kaitą
          skaičiavau plaukus įvairiose vietose
          analizavau jų skirtumus
          nukirpau po vieną egzempliorių kaip tavo kaltės įrodymą
          prikaišiojau į kūną blakių
          kad kontroliuočiau tave tau prabudus
          įrašinėjau į atmintį garsus
          kuriuos skleidei miegodama
          ir judesius visus kuriais manęs ieškojai lovoj
          fotografavo mano vyzdžiai atlikau
          aš savo pareigą kaip dera bet jaučiausi kaltas
          jaučiausi šlykščiai kaltas už tą ramų miegą
          už tavo tariamą saugumą įsikibus
          į šnipo kūną o labiausiai
          už tai kad šitaip klaikiai troškau kada nors
          daryti visa tai iš meilės šnipinėjau
          tave tau miegant
          ne savo ir ne tavo naudai



          Luisas Albertas tyrinėja krikšto
          formų šabloną, ir skelbia nuo
          kopos vienintelę išsipildžiusią savo
          pranašystę



          ribotos begalybės jūra virs į rausvą obeliską
          šis aukuras saulėlydžio mes virsim į aukas
          žiūrėsim kaip paviršiuj kaltas nekaltųjų kraujas tviska
          kuriam atvirtę į aukotojus mes plausime rankas
          kitoniškumo ištikti bandysim atsitraukti bent per žingsnį
          toliau nuo patirties dėmių viens kito delnuose
          užmiršę kad prasmė šių apeigų kaip tik tame kad jau nebenutrinsi
          nebenuplausi jau nebe



          Luisas Albertas Salvatjera
          liudija privatų bendrystės stebuklą



          pamaldžiausiais jaunystės metais
          dirbau gėjų šventykloj prie katedros
          ritualinių reikmenų surinkėju
          ir anksti iš ryto sekmadieniais
          apspangęs nuo šventos nemigos
          nuo bum bum meditacinės muzikos
          nuo į transcendenciją linkusių
          vienuolių priekabių o labiausiai
          nuo atsitiktinai ten patekusių
          ir nuo ritualo vaizdų apdujusių
          ir keiston ekstazėn puolusių kitatikių moterų
          stovėdavau stotelėje laukdamas
          kol lėtai lėtai iš prospekto
          įsuks nojaus arka nr. 2
          ir tikėdavaus kad vairuotojas
          paims mane veislei

          o aplink susirinkdavo
          visas spiečius iš kitų mišių keliaujančių
          pamaldžiai agresyvių maldininkių
          puldavo arką tarsi būtų porinės
          nusinešdavo ir mane kaip taraną
          jau viduj stovėdavau išsišiepęs kaip kristus
          bandydavau neužkliudyt moterėlių
          nesutrikdyt to šventinio susikaupimo
          žiūrėdavau pro arkos langą
          į amžinoms kančioms ir tvanui pasmerktą
          bet lyg niekur nieko prabundantį santa vilnių
          šypsodavaus toms viena kitą
          nužiūrinėjančioms postveislinėms piligrimėms
          ir vos akis beatmerkdamas galvodavau
          viešpatie argi tai ne stebuklas
          kad mums pakeliui

 

Skaitytojų vertinimai


66550. Nesvarbu :-) 2011-03-07 00:11
Kažkaip sėkmyngai žodžiai susidėlioti. Net bisky pavydžiu :)

66556. Ka gi,2011-03-07 12:44
"ir judink savo mumiją šią naktį" :)

66561. Jimbo-spy :-) 2011-03-07 14:20
tas paskutinis "viešpatie argi tai ne stebuklas/ kad mums pakeliui" pribaigė:)nors pats dažnai būdavau ir to antro trūlo kitoj barikadų pusėj po dionisijų:)

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 7 iš 7 
5:08:02 Nov 7, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba