Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-03-04 nr. 3321

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• NIJOLĖ MILIAUSKAITĖ.
Mėnesiena
9
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• VIKTORIJA DAUJOTYTĖ.
Apie lietuvių kalbą: ar ji galėtų būti ir elitinė?
45

KNYGŲ MUGĖ 
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
12-oji Vilniaus knygų mugė: asmeniškai
4
• GINTARĖ ADOMAITYTĖ.
Apie tai, kaip išvariau bjaurią tetą
8

KNYGOS 
• ANA AUDICKA.
„Išsivadavusios“ moters tapatumo slinktis
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

ATMINTIS 
• MARIJUS ŠIDLAUSKAS.
Jis yra ten, kur ėjo
4

KINAS 
• AGNĖ MARCINKEVIČIŪTĖ.
„Kiekvienas susitikimas – kaip dovana“
1

TEATRAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Teatras savyje?
1
• MONIKA JAŠINSKAITĖ.
Apie spektaklio „Nutolę toliai“ kūrybą
1
• „Paukščiai“ – nuo „gulbės“ iki „kalakuto“

DAILĖ 
 KRISTINA STANČIENĖ.
„Vartų“ dvidešimtmetis ir magnetinės juostelės magija
1

MUZIKA 
• ANTANĄ GUSTĮ kalbina DALIA RAUKTYTĖ.
Savam kaime džiazo pranašu nebūsi
1

PAVELDAS 
• REGINA URBONIENĖ.
Leono Lagausko kūrybos paroda

POKALBIAI 
• ANTANĄ GAILIŲ kalbina ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Gailių klanas – nauji žaidėjai kultūros lauke
15

POEZIJA 
• AIDAS JURAŠIUS.
3

PROZA 
• AISTĖ KISARAUSKAITĖ.
Sąskaita
65
• DAINIUS VANAGAS.
Rikošetas
• AUGUSTINA KLIUKAITĖ.
Dvi miniatiūros

VERTIMAI 
• BARTOSZ KONSTRAT.
1

LITERATŪRA 
• VIRGINIJA CIBARAUSKĖ.
Tarp estezės ir nevilties:
vieno Sigito Parulskio eilėraščio analizė
7

KULTŪRA 
• Padėka
• Šv. Jeronimo premijos konkursas
• Konkursas Zigmo Gėlės-Gaidamavičiaus premijai gauti
• Du pasiaiškinimai

IN MEMORIAM 
• In memoriam Vytautas Mockaitis

DE PROFUNDIS
„Ar tik Romos patricijai slapta nesvajojo apie barbarus?..
Taip pat yra žmonių, kurie savo susidėvėjimą priima
kaip civilizacijos nuopuolį.“ Romain Gary
 
• ANDRIUS ŠIUŠA.
Programa kino intelektualams
6

DAILĖRAŠTIS
LDS informacinis priedas
 
• KRISTINA STANČIENĖ.
Tarpinės būsenos
• ONA GAIDAMAVIČIŪTĖ.
Mikalojaus Povilo Vilučio mokykla –
kūrybiškos raiškos link
• VYTAUTAS NARBUTAS.
Žvilgsnis į kitą pasaulį
• JOLANTA SEREIKAITĖ.
Tapyba, grafika, muzika...
• JOLANTA SEREIKAITĖ.
Laisvės dvidešimtmečio spalvos
• ARMINA JONUŠAITĖ.
Erotinis posūkis Aleksandro Vozbino tapyboje
• ALFONSAS ANDRIUŠKEVIČIUS.
Akademiškai apie Valentiną Antanavičių
• Sveikiname!
• Informacija
• Skirkite 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio
Lietuvos dailininkų sąjungai
• Jubiliejai
• In memoriam
• Parodos LDS galerijose

DAILĖ

„Vartų“ dvidešimtmetis ir magnetinės juostelės magija

KRISTINA STANČIENĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija
Žilvinas Kempinas
„Kolonos“ („Columns“, 2006). Magnetinė juostelė, fanera; dydžiai kintantys.

Ekspozicija galerijoje „Vartai“
Nuotrauka iš galerijos archyvo


Vasario 22 d. sostinės „Vartų“ galerija pažymėjo 20 metų veiklos sukaktį ir paskelbė pradedanti naują parodų ciklą „Vartams 20“. Pirmojoje ciklo parodoje pristatomi Žilvino Kempino kūriniai – penkios instaliacijos ir piešiniai tušu, kuriuose menininkas naudoja ventiliatorių. Pastarieji darbai pristatomi pirmą kartą.

Ši privati galerija per dvidešimt gyvavimo metų stebėtinai išaugo. Išaugo ne ekspozicijos plotas, o parodų lygis, kokybė, nuolat stiprinami ir naujai užmezgami tarptautiniai ryšiai. Iš galerijos, ne vienerius metus skatinusios dažniausiai gana respektabilius lietuvių menininkus, bet pripažintus ir žinomus tik vietos dailės kontekste, ilgainiui ji tapo erdve, kurioje vyksta tarptautiniai projektai ir parodos, kviečiami žinomi pasauliniu mastu kūrėjai. Toks yra ir tęstiniu tapęs VEKS projektas „Artscape“. Jo populiarumo ir sėkmės laidas – ne tik vardai, kūrėjų nuopelnai ir kita, bet ir „sportinis“ – varžymusi, šiek tiek konkurencija pagrįstas skirtingų šalių menininkų sugretinimas. Greitai galerijoje išvysime vieną iš projekto parodų – „Artscape Latvija“ ir šiai šaliai atstovausiantį Miką Mitrevicą.

Galerijos istorijoje būta ir kitų įdomių sumanymų. Pavyzdžiui, bandymas profesionalųjį meną „iškelti“ į gatvę, tiksliau, į reklaminių pranešimų ekranus. 2008 m. vasarą įgyvendintas bendras „Vartų“ galerijos ir „Ogmios“ centro projektas „Perspektyvos!“. Šiaurės miestelio prekybos kvartale esančiuose trijuose ekranuose buvo rodomi galerijos atstovų darbai –­ Jurgos Barilaitės „Mažasis Chosė“, Jono Gasiūno ir Audriaus Zakarausko tapyba, Laimos Buivydaitės „Dėl Tavęs“, Ray’aus Bartkaus „Bad News“, Sauliaus Vaitiekūno „Requiem orkestrui“, Vidmanto Ilčiuko „Diena“, Kęstučio Grigaliūno šilkografinių atspaudų reprodukcijos. Tąkart kokybiškas šiuolaikinis lietuvių autorių menas buvo viešinamas plačiai auditorijai.

Tiek anksčiau, tiek ir dabar menininkų bendruomenė neretai su pavydu ar palydėdami apkalbomis žvelgia į kolegas, kurie „Vartų“ galerijoje yra „savi“... Simboliška, kad galerijos gimtadienio parodų ciklas pradėtas nuo bene „saviausio“, su „Vartais“ glaudžiai susijusio menininko Žilvino Kempino paroda. 2009 m. Ž. Kem­pino parodą – garsiąją „Tūbą“ „Vartai“ pristatė 53-iojoje Venecijos bienalėje. Paskutinį kartą personalinė menininko kūrybos ekspozicija Lietuvoje buvo surengta 2007 m. Šiuolaikinio meno centre. Šis daugiau kaip dešimt metų Niujorke gyvenantis menininkas tampa žinomas ir tarptautinei publikai – tą liudija parodų sąrašai, kūrybinė biografija, nauji faktai, liudijantys pripažinimą ir dėmesį –­ paro­da MoMA (Niujorkas, Moderniojo meno muziejus, 2010 m.), Prancūzijos, Austrijos, Didžiosios Britanijos paro­dinėse erdvėse, rezidencija skulptoriaus Calderio studijoje (JAV). Ž. Kempino kūryba primena, kad šiandien turime ne tik tarptautinei publikai dažniausiai dar ne itin įdomią, tačiau gausią ir gyvą tapybos versmę, bet ir šiuolaikinių autorių, pralaužusių provincialumo, mažos šalies kompleksus. Nepaisant sudėtingos ir nevienareikšmės sąvokos „šiuolaikinis“ prasmės, minėti menininko kūrybinės biografijos faktai leidžia Ž. Kempino kūrybą vadinti aktualia, veikiančia dabarties meno lauką.

Magnetinė juostelė seniai yra tapusi šio menininko kūrybos vizitine kortele. Jos semantika ir prasmės Ž. Kempino idėjų kontekste yra įvairios – tai laikmena, įrašo, išsaugojimo priemonė, erdvinis ir grafinis elementas, veikiantis žiūrovo pojūčius, sukeliantis stiprų vizualinį įspūdį, kai kuriose instaliacijose – itin judrus, ekspresyvus, gyvas ir iškalbingas. Ir šioje parodoje menininkas demonstruoja bene keturis elgesio su magnetine juosta būdus. Pirmasis – įspūdingosios „Kolonos“ (2006), pasitinkančios žiūrovą, vos tik jis įžengia į galeriją. Tai instaliacija, sukurianti ypatingą atmosferą ir pojūčių lauką – iš įtemptų magnetinių juostelių sukurtas kolonų miškas – minimalistinis, grynas ir švarus, kaip ir daugelis kitų šio menininko kūrinių. Čia reikšmės nuo žiūrovo nėra slepiamos už intelektualumo, sudėtingo konteksto sienos, atvirkščiai – „Kolonos“ yra itin kontekstualios. Jos sujungia lubas ir grindis, taigi, žemę ir dangų. Kolona architektūroje – tvirtas elementas, laikančioji konstrukcija. Šiuo atveju matome iliuzinį atsparumą, tinkamai apskaičiuotą daugelio magnetinių juostelių įtampą. Kuriama trimatė forma erdvėje, tariamai tvirta, iš tiesų – trapi, pažeidžiama. Nežinau, ar menininkas, projektuodamas šį kūrinį, galvojo apie tai, bet instaliacija sukelia aliuzijų ir į dailės, kultūros klasiką. Sukurta iš jau atgyvenusios įrašų laikmenos – magnetinės juostos, ji leidžiasi į diskusiją su praeitimi, tik ne kultūros, o technikos, šiuolaikinės civilizacijos. Didelį įspūdį daro tai, kad, kaip ir „Tūboje“, čia galime būti kūrinio viduje, tapti jo dalimi, įsilieti. Griežtomis grafiškomis linijomis šis kolonų miškas skaido aplinkos vaizdą, iškreipia ir perkuria tikrovę, žiūrovų figūras, paverčia jas netvariomis, iliuzinėmis.

Kūrinio „Serpantinas“ (2010) atlikimas ir vizualinis įspūdis kitokie. Čia savo ištikimą pagalbininkę – magnetinę juostelę menininkas priverčia ekspresyviai blaškytis, suktis, skrieti... Technikos galimybės leidžia sukelti „dirbtinio“ vėjo gūsius – kitą būdingą Ž. Kempino kūrinių elementą. Nepaisant priemonės paprastumo, menininkas pasitelkia jį apgalvotai ir kūrybiškai. Niekur nepritvirtintų juostelių šokis gražus ir paveikus, kartu – absurdiškas, sugestijuojantis egzistencines metaforas apie gyvenimo esmę, individo būvį, mus supančią tikrovę. Galbūt – apie nesvarų, tiek socialine, tiek dvasine prasme individą, gyvenimo nenuspėjamumą ir inertiškumą. Vėjo blaškomas – neapsisprendęs ir silpnas, o gal kaip tik gudriai pasiduodąs aplinkos sąlygoms ir taip galįs išlikti... Šio kūrinio keliamas įspūdis siejasi su grožine literatūra, kurioje dažna vėjo blaškomo herojaus metafora. Prisiminkime kad ir Bernardą Brazdžionį, Vytauto Kernagio lūpomis kvietusį tautą atgimti: „Šaukiu aš tautą, GPU užguitą, ir blaškomą it rudenio lapus...“

Žaibiškus, mechaniškus ventiliatoriaus veleno judesius menininkas šįkart išnaudoja ir.. piešimui. Tai piešiniai tušu „Fan Drawing“ (2010). „Automatinio“ kūrybos metodo virtuvę atskleidžia paro­doje demonstruojami filmuoti kadrai, kuriuose matyti, kaip popieriaus lapas pritvirtinamas prie ventiliatoriaus –­ ir gimsta žaismingi, dinamiką, greitį, banalaus buities prietaiso apsisukimo jėgą atkartojantys piešiniai. Linijos intensyvumą galima reguliuoti stipriau ar silpniau spūstelėjus teptuką. Pirmieji tradicinę kūrybos sampratą neigiantys, žmogaus rankų darbą niveliuojantys meniniai eksperimentai siekia dar XX a. pradžią, pirmuosius ready made, arba „gatavo“ daikto panaudojimo dailėje, atvejus. Akivaizdu, kad Ž. Kempino piešiniai siejasi su šiais moderniosios dailės istorijos posūkiais, ir menininkas turi ką apie tai pasakyti, net yra atradęs savitą išraiškos metodą.

Be ironiškų sukūrimo aplinkybių, šie darbai paradoksaliai kupini estetiškumo, tai tarsi keista išgryninta kaligrafija, autoriniai ženklai, hieroglifai, nors ir sukurti atsitiktinumo.

Filmuoti didmiesčio (Manhatano Niujorke) vaizdai ir garsai – žviegiantys automobiliai, nepertraukiamas kurtinantis triukšmas, filmo herojaus, važiuojančio dviračiu, gatvėmis keliaujanti kamera –­ žiūrovą net iš keturių pusių (iš keturių didžiulių ekranų) užgula ir įtraukia videokūrinyje „Dviratininkas kurjeris“ („Bike Messenger“, 2006). Ž.Kempino darbams būdingas erdvės ir žiūrovo užvaldymas juntamas ir šiuo atveju. Pasak parodos rengėjų, menininko stilistikos kaitą žyminti instaliacija „Pokylių salė“ („Ball Room“, 2010), rodo, kad ilgai tyrinėjęs magnetinės juostelės galimybes, menininkas „neužsižaidžia“ ta pačia medžiaga, optinėmis iliuzijomis, bet ieško naujų išraiškos galimybių. Nauja Ž. Kempino instaliacija kupina veiksmo, dinamikos: vėjo judinamos blizgios patalpos „sienos“ – užuolaidos, apibrėžti „ratai“, kuriuose energingai sukasi geltonos ir mėlynos lemputės. Dinamiškas „pokylis“, tačiau nėra besilinksminančių žmonių. Užtat čia šėlsta, pokylio iliuziją kuria vien technika, elektra, daiktai, vėjo šuorai. Instaliacija kelia dviprasmį įspūdį – viena vertus, tarsi antrina menininko nuosekliai plėtojamam „gyvos“, ekspresyvios erdvės įspūdžiui, kita vertus, prabyla apie egzistencinius potyrius, šiuolaikinę civilizaciją. Puota be žmonių, kontrolei tarsi nepaklūstantys daiktai... Skirtingai nuo daugelio kitų menininko kūrinių, kai žiūrovas gali patirti juos tik būdamas „viduje“, tapdamas instaliacijos dalimi, technika čia veikia taip aktyviai, kad daugelis nesiryžta žengti į veiksmo areną ir tampa stebėtojais iš šalies, žiūrinčiais į ritmišką, psichodelinį lempučių, plazdančių užuolaidų šėlsmą.

Nepaisant minimalistinės, lakoniškos išraiškos, šis menininkas priskirtinas universalių kūrėjų kategorijai. Manau, jo kūrinių paveikumas, teatrališki, kinetiniai sprendimai nepalieka abejingų nei profesionalų, nei paprastų žiūrovų. Tad Ž. Kempino kūryba – gera jubiliejinio galerijos parodų ciklo pradžia.


 

Skaitytojų vertinimai


66552. Tomas2011-03-07 10:59
paroda gera, galtik jau pabodo ta juostele, bet vis tiek atrodo perfect

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 7 iš 7 
5:08:02 Nov 7, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba