Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-08-01 nr. 2961

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• FRANK O`HARA27
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

MONOLOGAI 
• Teodoras Četrauskas.
SVEIKAS, EMANGELDY
2

SVARSTYMAI 
• Jonas Mikelinskas.
KELIAS Į AKLAVIETĘ AR PER GROTESKĄ IR ABSURDĄ Į KONTEKSTĄ IR DISKURSĄ?
1

POEZIJA 
• ROBERTAS DANYS38

PROZA 
• HUMANITARINĖ STUDIJA "PLĖVIASPARNIAI"1
• ALINA KAVALIŪNAITĖ3
• GRAŽINA NARBUTAITĖ1
• IEVA JURGELEVIČIŪTĖ1
• LOLITA BRAZA1
• MARIJA LAŠIENĖ1
• NIJOLĖ VARNAITĖ3
• BIRUTĖ PELENĖ1
• RAMUTĖ SAULIENĖ2
• REGINA DALGĖ1
• AGNĖ PLĖVIASPARNĖ3

VERTIMAI 
• RAYMOND QUENEAU

KNYGOS 
• Elena Bukelienė.
JAUNOJI FRANÇOISE SAGAN IŠ JEKATERINBURGO
1
• Dainius Sobeckis.
NUBUDĘS VIENUOLIS
• Gabija Sereikienė.
LITERATŪROS SŪKURYJE
• PASKUTINIS OSKARO VAILDO TESTAMENTAS. PLATONO UŽRAŠAI
• UŽĖJAU PAS DRAUGĄ
• PRIEŠ PAT PERKŪNIJĄ
• NAUJOS KNYGOS2

LITERATŪRA 
• Apie EDGARĄ POE kalbasi ASTRIDA PETRAITYTĖ ir dr. IZOLDA GABRIELĖ GENIUŠIENĖ.
EDGAR ALLAN POE
3

DAILĖ 
 Eglė Kirlytė.
ISTORIJOS BE PABAIGOS
3
• Ignas Kazakevičius.
ŠVENTĖS PLENERO ŠVYTURIAI
2

MUZIKA 
• Vytautė Markeliūnienė.
THOMO MANNO SAVAITĖ NIDOJE
• Eglė Grigaliūnaitė.
LIETUVIŠKOS MUZIKOS KASKADOS
5
• Jūratė Kučinskaitė.
"REVOLVERIS" ŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIOJE
2

KULTŪRA 
• Silvestras Gaižiūnas.
DAINŲ ŠVENTĖ RYGOJE IR VILNIUJE
2

PAVELDAS 
• Alma Braziūnienė.
IMAGO PATRIAE

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Irena Talutytė.
JAUNIMO KALBA KAIP KULTŪROS REIŠKINYS
11
• DALIA KASPERIŪNAITĖ10

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Mantas Gimžauskas.
EVANGELIJA, KUKURŪZAI IR GERILJA

KRONIKA 
• SVEIKINAME SUKAKTUVININKĘ6
• NUO KAUNO DYKINĖTOJO IKI VILNIAUS PROVOKATORIAUS10
• KILKENIO MENŲ FESTIVALIO NAUJIENOS

DE PROFUNDIS 
• DAUG TRIUKŠMO DĖL ŽIEDO5

DAILĖ

ISTORIJOS BE PABAIGOS

Eglė Kirlytė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Aleksandra Jacovskytė. "Vokas". 1994

Liepos 17 dieną "Lietuvos aido" galerijoje atidaryta Aleksandros Jacovskytės paroda "Piešiniai ant servetėlių (II) ir fotografijos iš senų negatyvų". Pavadinimas byloja, jog tai kažkas įdomaus ir spontaniško, kažkas mielo, jaukaus ir keliančio nostalgiškus prisiminimus.

Taip ir yra. Pats turinys nuteikia ne tiesiogiai dalyvauti, bet stebėti iš šalies (iš nūdienos taško), pasirinkus saugias pozicijas. Tai, kas nespalvota, dvelkia praeitimi, sentimentais, dar kažkuo, kas artima, bet tavęs jau nebejaudina. Senos nuotraukos, įamžinančios jaunus žmonių veidus, - jau nebesamos dabarties (praeities) atvaizdas. Teatro personažai, užgimę ant kalendorių lapelių, pašto vokų, bloknotuose, - lygiai taip pat užmiršti, netapę dabartimi. Jie yra visa, kas lieka kitapus paveikslo, kitapus scenos, kitapus žmonių gyvenimo, nebylūs ir liūdni, lyg neišsakytos mintys, kurias slepia ir nespalvoti Vilniaus žmonės. Tie mažučiai žmogiukai iš įvairių popieriaus skiaučių, tyliai bendraujantys tarpusavy, - tarsi idėjų užuomazgos; jų pokalbis (diskusija) galų gale taps kažin kuo vientisu, dideliu arba, atvirkščiai, netaps niekuo. Tačiau nieko vizualiai didelio mes nematome; tik tai, ką dažnai vadiname antraeiliais dalykais. Tad jie čia svarbiausi - sudarantys savo laikiną pasaulį, kuris gali būti visada išardytas, pakeistas ir tuo savo nepastovumu yra žavus ir iki galo nesuvokiamas.

Įdomi tokia pirmapradžių idėjų raiška, pati parodos koncepcija. Lyg didelio vaiko pasakojimas kitam vaikui, kažko gilaus atskleidimas, galbūt net leidimas pasivaikščioti savo vaizduotės takeliais. Gera. Vaikui nereikia rezultato, tik veiklos, proceso, svajonių įgyvendinimo. Visa tai aš gaunu, trumpam pasislėpusi galerijoje nuo vasaros karščio. Čia nėra nieko netikėto, įstabaus - to ir neieškau. Ieškau tik kito vaiko, norinčio kalbėtis ir bendrauti, galinčio pasakoti istorijas, pirmučiausia šovusias į galvą. Spontaniški piešiniai tampa šių istorijų žodžiais; pats gali juos jungti į sakinius, suteikti jiems savo prasmes.

Man patinka pasakos ir toks iš atplaišų organiškai sulipdytas pasaulis. Smalsiai apžiūrinėju stebuklingo teatro pasaulio užkulisius. Aktoriai - žmogučiai liūdnais veidais, susisupę į ilgus apsiaustus, yra seno miesto gyventojai - tylūs, vieniši lyg vaiduokliai. Tai maži piešinukai, eskizai - mini spektakliai, kuriuose "vaidina" viena ar dvi figūrėlės, pasakiški motyvai ar herojai, tarsi kokie paukštžmogiai, žvėrys, apsitaisę maskaradiniais kostiumais. Ir kuo gi jie skiriasi nuo anų fotografijų? Jos yra tikros realybės, jos fragmentų nespalvotas veidrodis. O servetėlių žmonės - irgi realybės, tačiau vidinės, atspindys, užfiksuotas viena gyva linija ar ekspresyviu piešiniu. Tokie du gyvenimai eina paraleliai, bet, nors ir arti vienas kito, vis tiek lieka skirtingose salėse: tu - sau, aš - sau. Kaip naivi svajotoja, norėčiau tikėti, kad taip nėra, kad teatras ir gyvenimas, realybė ir idėja egzistuoja vienas kitame, kad piešiniai taip pat ką nors atspindi, kaip ir fotografijos. Žinote, pasakų veikėjai niekada nebendrauja su skaitytojais (klausytojais, stebėtojais). Jie turi savų planų ir absoliučiai nekreipia dėmesio į mus. Lygiai taip ir nuotraukos, ypač jei jos nespalvotos, yra išmintingos ir nežemiškos. Besijuokiantiems, rūkantiems arba susimąsčiusiems žmonėms, esantiems anapus objektyvo, mes neįdomūs. Ir tai lyg dvipusio eismo gatvė - vienos mašinos lekia į dešinę, kitos į kairę. Važiuoji savo keliu, ir tiek.

Man patinka sentimentalūs dalykėliai, tokie kaip senų laiškų skaitymas, kriauklelių, kadaise vaikystėje surinktų prie jūros, dėlionės - visa tai anksčiau ar vėliau sukelia švelnų nostalgijos protrūkį. Nenuostabu, jog tokia paroda yra moters, - sau brangių skiaučių, mielų gyvenimo atplaišų, naujų kūrybinių minčių dėliojimas, jungimas vieno su kitu. Mes, skubantys nūdienos žmonės, linkę matyti apčiuopiamą rezultatą, nepastebėdami proceso, sudėtinių jo dalių, tačiau pripažįstame, jog savų idėjų generavimas yra svarbus pačiai pasaulio raidai, tobulėjimui. Mes daug ką pamirštame, ypač vertingą patirtį. Kad taip neatsitiktų, verta fiksuoti mintis ant servetėlių, ant kalendorių lapelių. Verta surinkti senus negatyvus bent jau sau, verta pasakoti kitiems visokias istorijas, netgi be pabaigos.

 

Skaitytojų vertinimai


41479. ghytis :-( 2007-10-19 20:00
bu

50481. evelina :-) 2008-12-25 01:37
kaip gera tave pajausti is sio rasymo, tai taip intymu,kad tai galetu buti ir laiskelis man.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 7 iš 7 
5:06:31 Nov 7, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba