Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2004-07-30 nr. 3012

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• BENEDIKTAS JANUŠEVIČIUS.
AR GIRDI
39
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI1
• PARODOS
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Astrida Petraitytė.
NIDA NERIMSTANČIAI DVASIAI
• Nerijos Putinaitės pranešimas, skaitytas Thomo Manno festivalyje.
BŪTI SAVIMI AR BŪTI EUROPIEČIU?
12
• Publicisto ir Viadrinos universiteto Frankfurte prie Oderio dėstytojo Karlo Schlögelio (Vokietija) pranešimas, skaitytas Thomo Manno festivalyje.
EUROPA PERSIGRUPUOJA
2
• Savaitraščio "Polityka" publicisto Adamo Krzemińskio (Lenkija) pranešimo, skaityto Thomo Manno festivalyje, ištraukos.
MES EUROPOJE, IR EUROPA MUMYSE

KNYGOS 
• Loreta Narmontaitė.
EPAS "PASVIRĘS PASAULIS". NAUJO MITO KŪRIMAS
1
• SAMDOMO ŽUDIKO DIENORAŠTIS3
• KELYJE8
• DANSU DANSU DANSU1
• TRUMPA BAŽNYČIOS ISTORIJA
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• Edmundas Gedgaudas.
"PENKTOJO EVANGELISTO" GLOBOJAMI
2

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
LINIJOS, KAIP MENAS
17
• Vidas Poškus.
AUKSO SKRYNIA BALTADVARIO EŽERE
• ROMUALDAS BUDRYS.
KURIAMA ANTANO GUDAIČIO DAILĖS GALERIJA
1
• BALTIJOS REGIONO MUZIEJAMS SKIRTAS SEMINARAS EUROPOS PARKE

ŠOKIS 
• RASA TAUČIŪTĖ: "KAI ŠOKI SAVE…"23

KULTŪRA 
• Ada Paukštytė.
ATSIGRĘŽUS Į JŪRĄ
3
• Stasys Goštautas.
JUOZO ZIKARO PALIKIMAS LEMONTE

MENO DIS/KURSE* 
 Valentinas Klimašauskas.
REKLAMINIAI STENDAI PRIEŠ KIOSKUS VILNIUJE
17

POEZIJA 
• KĘSTUTIS RASTENIS8

PROZA 
• Vytautas Narbutas.
MIESTAS, SEKMADIENIO POPIETĖ
3
• Juozas Šikšnelis.
KASTUVAS
1

VERTIMAI 
• JAAKKO HEINIMÄKI1
• SIRKKA TURKKA
• JUKKA MALLINEN

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Jurga Galiauskaitė.
ŠIUOLAIKINĖ LITERATŪRA – ŠIUOLAIKIŠKAM JAUNIMUI
15
• EGLĖ KAČKUTĖ, "Literatūros ir meno" korespondentė Paryžiuje.
PARYŽIUS, DŽIAZAS IR…
4

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Lukas Devita.
AKSOMINĖS ATOSTOGOS
2

LITERATŪRA 
• Apie Andre Bretoną kalbasi ASTRIDA PETRAITYTĖ ir GENOVAITĖ DRUČKUTĖ.
ANDRE BRETON (1896, Tenšebrė – 1966, Paryžius)

KRONIKA 
• RUGPJŪČIO KLAUSIMĖLIAI
• JIDIŠ FILMŲ FESTIVALIS "SKALVIJOJE"1
• TARP KŪNŲ IR DRABUŽIŲ2
• in memoriam.
VALERIJA GRUODYTĖ-RATKEVIČIENĖ
• JŪRA IR VAIKŲ LITERATŪRA

DE PROFUNDIS 
• RETRO JOS DIDENYBEI REKLAMAI5

MENO DIS/KURSE*

REKLAMINIAI STENDAI PRIEŠ KIOSKUS VILNIUJE

Mažoji architektūra ir geopolitinės erdvės formavimas

Valentinas Klimašauskas

[skaityti komentarus]

iliustracija
Kadrai iš Dariaus Mikšio filmo "Ideefixe – 10 dienu NYC"

"Sociopolitiniai prieštaravimai realizuojami tik erdvėje. Tokiu būdu erdvės prieštaravimai atspindi socialinių santykių prieštaravimus. Kitais žodžiais tariant, erdvės prieštaravimai "atskleidžia" sociopolitinių interesų ir jėgų konfliktus: tik erdvėje šie konfliktai efektyviai įsitraukia į šį "žaidimą", ir tai atlikdami, jie tampa erdvės prieštaravimais".

Henry Lefebvre, The Production of Space, Oxford, Blackwell, 1994

Keliaudami po Vilnių laiko mašina ir šiandieną lygindami su G.Orwello 1984-aisiais ar "Bulvarinio skaitalo" 1994-aisiais lengvai pastebėsime praeinantį kioskų ir atėjusį reklamos bumą. Kioskai ir reklaminiai stendai atstovauja dviem skirtingoms Lietuvos sociopolitinių santvarkoms ir urbanistinėms padėtims – ankstyvam ir brandžiajam kapitalizmui, provincijos ir strateginių miesto taškų urbanistinės erdvės organizavimo semantikoms. Reklaminiai stendai atlieka politekonominę simbolinę galią turinčių subjektų/objektų transliaciją, išviešinimą ir simuliaciją, jie yra naujus visuomeninius troškimus kuriančios mašinos. Reklaminiai stendai yra tiesioginis ir efektyviausias sociopolitinės santvarkos ir urbanistinių erdvių suderinimo būdas (pvz. "Coca cola" reklama ant stalinistinės architektūros). Kioskai – dažniausiai stačiakampiai, serijinės gamybos, surenkami moduliariniai pastatai paslaugoms ar prekybai santykiškai pigiomis universalios paskirties prekėmis (viskas tarp neautentiškų firminių galvaninių elementų, maisto produktų ir neseserų (reikalingų daikčiukų). Kioskas kaip elementarus, nesofistikuotų funkcijų, neišradingos architektūros statinys abstrahuotomis, neindividualiomis formomis yra bet kokios (tautinės, modernios etc.) architektūros prototipas, bet gali būti transformuojamas keičiant tiek jo mastelį, tiek sofistikuojant ar estetizuojant konstrukciją.

Taigi sugretinkime šiuos skirtingų laikotarpių simbolius – urbanistinių centrų reklaminius stendus ir provincialių, marginalių užkampių kioskus. Autoreferentiški, "prestižinių" vietų reklaminiai stendai prieš šarvuotus, hermetiškus, riboto ir ribojamo komunikavimo su išore, didžiausius higienos apsaugos reikalavimų pažeidėjus – kioskus, "pirmykščių" superkrautuvių prototipus. Jei diodiniai, poligrafiniai ir kiti. reklaminiai stendai žymi tam tikrus strateginius miesto erdvės taškus bei kartu yra privalomi tų taškų žymėjimo rekvizitai, tai kioskai, kaip geriausiu atveju, pagalbiniai ar, blogiausiu atveju, regresyviniai ir nepageidaujami dabartinės urbanistinės erdvės organizavimo elementai, perkeliami iš šių taškų į ne tokius urbanistiškai progresyvius rajonus ar lokacinius taškus. Jei reklaminiai plotai išviešina politekonominę galią šiandieninėje kapitalistinėje santvarkoje turinčius subjektus bei gamina, simuliuoja naujus visuomeninius troškimus, tai kioskai yra judėjimą neribojančios, "demokratiškos", panoptiškai persišviečiančios, sterilios, perregimos ir narciziškos viešos kapitalistinės erdvės antipodai. Jei reklaminiai stendai yra būtinas brandaus ir vėlyvojo modernizmo geopolitinio erdvės formavimo atributas, tai kioskai yra neaktyvių, didesnės politekonominės galios neturinčių urbanistinių mikroerdvių, infrastruktūriškai neišvystytų "lėtų" mikrorajonų atributas.

iliustracija

Besikeičiantys politiniai visuomenės valdymo metodai bei socialinės sąlygos itin dažnai keitė lietuviškos architektūros ir miesto planavimo sampratą. Didelių formų architektūra nėra tokia mobili, reikli ir interaktyvi besikeičiančių architektūros idėjų atžvilgiu, be to, ji dažniausiai priklauso nuo korporacijų ir nekilnojamo turto rinkos, kuri Lietuvoje dar tik formuojasi; tuo tarpu mažoji architektūra (reklaminiai stendai, viešojo transporto stotelės, suolai, šiukšliadėžės, kioskai) yra gerokai jautresnė visokioms sociopolitinėms ar estetinėms sąlygoms, ir jai dešimtis kartų greičiau realizuojama negu didelių formų architektūra. Kita vertus, mažoji architektūra, nors ir būdama jautrus plačiųjų visuomeninių pokyčių indikatorius, atlieka ne ką mažesnį vaidmenį formuojant urbanistines erdves, kuriant bei išviešinant sociopolitines strategijas. Estetinė mažosios architektūros analizė atskleistų, kad estetika tėra tik nuolat kintantis socialinis architektūros veidas, kurį formuoja "erdvės gamyba".

Visos visuomeninės santvarkos turi savo urbanistinės erdvės organizavimo principus, kurių (principų) pasiskirstymo, realizavimo spektras tiesiogiai proporcingas nuotoliams nuo politines, finansines, kultūrines ar kitokias galias turinčių (urbanistinių) centrų iki provincialių vietovių, arba atvirkščiai. Kaip tokius ne tik simbolinę galią turinčius urbanistinius taškus galime paminėti Times Square Niujorke ar Piccadily Circus ir Oxford Circus Londone, Potsdamen, Alexander Platz, Berlyne etc., kurių vieni svarbiausių požymių yra strateginių transporto kelių, vizualinių perspektyvų susikryžiavimas bei reklamos gausa.

iliustracija

Lygindami 2014-ųjų metų ir šiandieninį Vilnių, galime pastebėti, kaip, silpstant valstybinio patriotiškumo bangoms, neokapitalistinis tautiškumas panaudoja simbiozinio tautiškumo ir kapitalizmo sambūvio inspiruotą vaizduotės energiją. Lietuvoje būtų galima išskirti Laisvės alėją Kaune, kuri dėl dar didesnių judėjimo apribojimų kiek provincialesnė už Gedimino prospektą Vilniuje, tačiau lengviau įsileidžia kapitalistinės santvarkos atributus (tokius kaip reklamą), nes erdviškai ar simboliškai yra mažiau susijusi su tautinį ar valstybinį simboliškumą įprasminančiais statiniais, įstaigomis ar monumentais. Tuo tarpu Gedimino prospektas jungia du svarbiausius Lietuvos valstybingumo židinius bei simbolius – Seimą su Katedra bei Valdovų rūmais. Kita vertus, tiek Laisvės alėja, tiek Gedimino prospektas yra provincialūs savo lėtais judėjimo tempais (strateginių masinio transporto linijų nebuvimas, eismo apribojimai), o greitis yra vienas svarbiausių geopolitinių erdvių vertę nusakančių vertinimo parametrų.

Reklama, kaip politekonominės potencijos referentas ir visuomenės "troškimų" simuliavimo mašina, visada buvo vienas svarbiausių kapitalistinę visuomenę palaikančių elementų. Tuo tarpu tarybinėje Lietuvoje situacija buvo kitokia. Iki pat praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigos, kol neprasidėjo TSRS CK generalinio sekretoriaus Gorbačiovo inspiruota ūkio ir valdžios decentralizacijos politika, nebuvo leista užsiiminėti jokia individualia komercine veikla. Pirmieji kapitalizmo ženklai – kooperatyvams priklausantys kioskai – pardavinėjo tai, ko nebuvo valstybinių parduotuvių vitrinose ir ką pardavinėja iki šiol. Įvairiose erdvėse spontaniškai atsirandantys kioskai iš dalies tapo vakarietiško gyvenimo būdo ir laisvės simboliu, siūlydami rinktis tai, ko tarybinė visuomenė ne tik kad neturėjo, bet ir neįsivaizdavo egzistuojant.

iliustracija

Nuo1958 m. JAV ir TSRS nusprendė keistis nacionalinėmis "mokslo, technologijų ir kultūros" laimėjimų parodomis. 1959 m. JAV parodoje Maskvoje įvyko žymieji "Virtuvės debatai" tarp tuometinio JAV viceprezidento Richardo Nixono ir Nikitos Chruščiovo, kai JAV surežisuotų debatų metu du dviejų konkuruojančių šalių lyderiai diskutavo ne apie mokslinę pažangą ar tarpkontinentines kovines galvutes, bet apie santykinį JAV ar TSRS skalbimo mašinų, spalvotų televizorių etc. pranašumą. Šioje, kaip ir kitose abiejų šalių propagandos parodose, JAV, be kitų dalykų, pristatė savo naująją virtuvės technologiją bei demonstravo režisierių Eames multiekraninius filmus, šiuolaikinės projekcinės reklamos prototipus, apie tariamą tipišką JAV kasdienybę (kartais panaudodami kino kadrus, pvz. iš Billy’o Wilderio filmo "Some Like it Hot"). Grįžtant prie amerikietiškos virtuvės ir jos įrengimų, R.Nixonas, akcentuodamas amerikietišką galimybę rinktis, taikliai parinko silpnąsias TSRS visuomenės vietas: nesugebėjimą kurti ir realizuoti kasdieniškų troškimų paprasčiausiomis buitinėmis formomis. Po keliasdešimties metų geismas įsigyti kramtomosios gumos kioske nugalėjo kurti dar galingesnes ir dar toliau siekiančias kovines galvutes.

Prisiminus P.Virilio karinės galios, žinojimo ir technologijos problemines urbanistines bei kultūros apskritai tendencijas, paaiškėja kasdienybėje naudojamų technologijų gamybos svarba bei jų demonstravimas įtvirtinant dominuojančias geopolitinės galios strategijas.

Šioje pasaulinėje parodoje jau minėti 7 ekranų filmai apie JAV kasdienybę populiarumu nusileido tik amerikietiškų automobilių demonstracijai, nors kas 45 minutes sutraukdavo penkiatūkstantines žmonių grupes. Šiuolaikinės projekcinės, diodinės, televizinės etc. reklamos prototipai įtraukė šimtus tūkstančius vaizdų iš skirtingų, gerai žinomų šaltinių pradedant "Magnus Photos", "Life", "Time" leidinių ir žinomų individualių fotografų bei kinematografų archyvų. Minios žmonių ir kas mėnesį keičiama nunešiota paviljono danga puikiai įrodo JAV paviljone diegtos Times Square reklamų taktikos tikslingumą.

iliustracija

Nesunku pastebėti, kad formuojant Vilniaus geopolitines erdves, taikomi dvigubi kokybės standartai. Pagal politekonominės galios potencialą miestas yra dalinamas į dvi dalis: centrinę ir darbininkų klasei skirtą miegamųjų rajonų sektoriaus periferiją. Dabar kioskai šalinimi iš miesto centro jie jungiami į konglomeratus blokinių miegamųjų rajonų erdvėse, kur nėra išvystyta paslaugų infrastruktūra, nes jos netikslinga vystyti dėl gyventojų nemokumo, menkos socioekonominės potencijos ar sudėtingos kriminogeninės padėties. Kai kuriose reprezentacinėse vietose, pvz., Vilniaus autobusų stoties teritorijoje esantys kioskai tvarkingomis eilėmis ir vienoda uniformine išvaizda pertvarkomi į kioskų getus.

Vilniaus miesto centro ribas aiškiai nubrėžia kompanijos "Clear Chanel" reklaminių stovų išdėstymas, o aktyvius strateginius vizualinius miesto taškus nurodo diodinės reklamos (pvz. ant Operos ir baleto teatro pastato). Iš centro iškeldinti kioskai yra tapatinami su regresyviu ankstyvojo kapitalizmo periodu, todėl nėra pageidaujami naująjį progresyvųjį šalies veidą formuojančiame Vilniaus centre. Kioskai tampa trečiojo pasaulio prerekvizitais, o trečiajam ir kitokiems pasauliams Vilniaus miesto centrinėje dalyje nėra leistina koegzistuoti. Daugialypes prekybinių kioskų funkcijas perėmę supermarketai arba superkrautuvės atlieka minėtame propagandiniame JAV paviljone sėkmingai akcentuotą kapitalizmo pranašumą: vartotojo pasirinkimo galimybę, prekių gausą, savitarnos principo, judėjimo po parduotuvę bei laisvės "pačiam rinktis" įgyvendinimą. Tuo tarpu reklaminiai stendai, jų technologinės galimybės (pvz., naujieji diodiniai stendai Vilniuje) arba jų nebuvimas formuoja bendrą miesto veidą, atspindi jo politekonominę potenciją, padeda kurti ir realizuoti miesto vizijas bei geismus.

Neturintys laiko mašinos, ateitį galite stebėti adresu www.earthcam.com/usa/newyork/timessquare ar kitur.

_____________________

* šiuolaikinio meno puslapis

Puslapį rengia Vytautas Michelkevičius (fotografis@centras.lt)

 

Skaitytojų vertinimai


9823. st2004-08-03 19:16
Na, vytautai, asmens isprusimas ir inteligencija nebutinai yra tiesiogiai proporcingi tarptautiniu zodziu kiekiui kalboje... Dar daugiau: tai kvepia diletantiskumu - pvz. zodis "geopolitinis" vartojamas neteiktina prasme.

9832. laura2004-08-04 15:52
ei bet straispsnis ne apie inteligencija ar asmens isprusima

9836. kimkimas to st2004-08-04 18:38
geopolitines erdves gali buti formuojamos tiek teiktina tiek neteiktina prasme, nes geo ir politika seniai yra tape kulturiniais konstruktais

9842. Korra2004-08-05 00:31
O gal greičiau yra tapę kultūriniais abstraktais?

9847. kanars2004-08-05 13:14
o man gal, kaip dazniausia, ir visai patrauklus cia-isspaustas-vaskas. Vale Kale, bene susilazinai is 100 Lt, kad sugretinsi kioskus su stendais?

9849. Uoj tle...2004-08-05 14:53
panoptishkai?Pan-optishkai?

9850. Lynaz2uoj2004-08-05 14:59
Aik Tu ish cia neatsigreeezhdamas.

9865. Korra2004-08-06 18:15
pana optiska esu vaiciciaku vaiciciak

9879. Hu2004-08-07 16:35
Ieshkau optimalios fotogenishkos panos(panos.ru) Subutuliam bendravimui.

9885. Iš jaunystės prisiminimų2004-08-08 14:56
Kokiais 1990-1995 metais gyvenau Klaipėdoje. Tuo metu ten itin populiarūs buvo "treileriai". Ir didelė garbė (bei nauda) buvo juose dirbti naktimis. Ne vienas nūnai jaunesnės kartos Klaipėdos dramos teatro aktorius, studentaudamas, juose dirbo. Ak, jaunyste! Tuo metu daugiau svajojom, nei skaičiavom. Dabar išmokom skaičiuoti, bet nebemokam svajoti...

9896. bp :-) 2004-08-10 14:12
+ Valentinui. Tik palik ramybej usa/newyork/timessquare.

9897. vaclovas2004-08-10 17:54
Neturintys laiko mašinos, ateitį galite stebėti adresu www.earthcam.com/usa/newyork/timessquare per cctv kameras realiame laike. ar galima stebeti vilniu internete per vilniaus cctv miesto kameras?

9898. Korra2004-08-11 10:32
9865 -tas, neapsimetinėk Korra, nes aš visada rašau lietuviškais rašmenimis ir nesu jokia vaičičiaku, idiote. Savo nicko negali susigalvoti? O gal užpakalį niežti, - galiu įspirt.

9955. bita2004-08-24 14:32
is kiosku nori ko jie patys is saves niekada nenorejo, prikaisioja jiems visokius trukumus ne i tema, uzkomplikuoti aprasymai su idiotizuotu zodynu, blet kaip uzpisa

10008. Moira2004-09-04 22:21
Korra, tavo paskutinis komentaras mane uzveze! Kvieciu pirmadieni kavos tau patogiu metu malonioje vietoje:)

10191. Delirium.ten.lt2004-09-17 12:54
Miesto studiju fragmentas. Pradziugino.

51803. ARS :-) 2009-03-06 14:16
UAB Alternatyvūs reklamos sprendimai www.reklamosproduktai.lt visi@reklamosproduktai.lt 8 642 77700

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 16 iš 16 
5:05:29 Nov 7, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba