Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-06-03 nr. 3051

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Daiva Čepauskaitė.
SVEIKINAME POEZIJOS PAVASARIO LAUREATĘ DAIVĄ ČEPAUSKAITĘ!
24
• TRUMPAI1
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI1
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI1
• ĮVAIRŪS

POEZIJOS PAVASARIO ĮSPŪDŽIAI 
• POEZIJOS PAVASARIS BAIGĖSI2

AKTUALIJOS 
• PRISISTATĖ GETEBORGO KNYGŲ MUGĖ

POEZIJOS PAVASARIO KONFERENCIJA 
• KAIP GYVENIMO TEKSTAI VIRSTA POEZIJA?1

KNYGOS 
• Sondra Simanaitienė.
KAS NESPJAUDO Į DANGŲ, TAS NEGERIA SU DIEVU ALAUS
1
• KORTA ŽAIDĖJO RANKOSE
• DŽIUGĖ
• MAIKLO K GYVENIMAS IR LAIKAI5
• NAUJOS KNYGOS

DAILĖ 
• Mikalojus Vilutis.
LAIMĖ
5
• Dalius Baltranas.
ŽIRGŲ ŽAIDIMAI POPIERIAUS LAPE
11
• TOKS YRA GYVENIMO KVAPAS

MUZIKA 
• Lina Navickaitė.
MUZIKINĖ LIETUVYBĖ MODERNUMO SĄLYGOMIS
14
• AITRŪS PAGUODOS ŽODŽIAI9

TEATRAS 
 Rokiškio liaudies teatro vadovą ir režisierių JONĄ BUZILIAUSKĄ kalbina RIČARDAS ŠILEIKA.
NORINČIAM VAIDINTI TURI SUTEIKTI GALIMYBĘ
2
• Ridas Viskauskas.
MEISTRIŠKUMO PAMOKOS

PAVELDAS 
• Danutė Skromanienė.
JUODKRANTĖS PARODŲ SALĖJE – "LIETUVIŠKOSIOS KERAMIKOS MENAS"

MENO DIS/KURSE* 
• Jurijus Dobriakovas.
KELETAS VOKIEČIŲ KULTŪROS DIENŲ AKIMIRKŲ
1

POEZIJA 
• ALGIMANTAS MIKUTA4

PROZA 
• Renata Baradinskaitė.
SMUIKAS IR TAS "MIELASIS TANGO"
2

VERTIMAI 
• Heinz Von Lichberg.
LOLITA

KULTŪRA 
• PAMIRŠTA – NEPAMIRŠTA1

JAUNIMO PUSLAPIS 
• MOKSLEIVIŲ SKAITYMŲ NUGALĖTOJAI15

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Lukas Devita.
ŽVAIGŽDŽIŲ KARŲ BELAUKIANT
2

KRONIKA 
• TRUPUTIS DRAMATURGIJOS1
• JAUNIEJI MENININKAI!
• Sonata Paliulytė.
NAUJOSIOS ROMUVOS POEZIJOS PAVASARĖLIS SALOVARTĖJE
1
• Ignotas Tunkūnas.
SEULO ĮSPŪDŽIAI
• LRS
• LMKA
• IV "LIETUVIŲ BALSO" KONKURSAS

DE PROFUNDIS 
• Kęstutis Navakas.
"POEZIJOS PAVASARĮ" PAVARČIUS
11

TEATRAS

NORINČIAM VAIDINTI TURI SUTEIKTI GALIMYBĘ

Rokiškio liaudies teatro vadovą ir režisierių JONĄ BUZILIAUSKĄ kalbina RIČARDAS ŠILEIKA

[skaityti komentarus]

iliustracija
Rokiškio liaudies teatro spektaklio "Erelnyčia" scena
Nuotrauka iš teatro archyvo

Tark žodžių apie Rokiškio mėgėjų teatro pirmuosius puslapius.

Teatras gyvuoja ilgus metus. 1959-aisiais Rokiškyje veikęs dramos būrelis pirmasis Lietuvoje gavo liaudies vardą. Tais metais buvo išleistas įstatymas, ir geriausiems kolektyvams buvo teikiami liaudies vardai. Tai visgi buvo įvertinimas. Tuomet teatrui vadovavo Jonas Kavoliūnas. Vytautas Vajega pastatė pirmąjį spektaklį – Žemaitės "Petrą Kurmelį". Buvo fantazuota apie profesionalėjimą, nes niekas nežinojo, kas yra tas liaudies teatras. Buvo kurti planai, patarti ir padėti iš Panevėžio atvažiuodavo Juozas Miltinis, Vaclovas Blėdis.

Ilgus metus teatrui vadovavo Jonas Korenka, o kai jis 2000-aisiais ėmė dirbti Seime, ketverius metus laikinai pavadavau aš. Dabar Korenka liko gyventi Vilniuje (šiuo metu jis – Nacionalinio dramos teatro direktoriaus pavaduotojas; su juo kartu baigėme Klaipėdos universiteto Menų fakulteto dramos režisūros magistrantūrą). Todėl dabar esu visateisis vadovas.

Kokius spektaklius sukūrei Rokiškio liaudies teatre?

Pirmasis buvo Balio Sruogos "Uošvė", Žemaitės "Marčios" šiuolaikinė versija. Augustino Griciaus "Palanga" – mano magistranto diplominis darbas. Rimtesnis – Romualdo Granausko "Rožės pražydėjimas tamsoj". Naujausias – Juozo Marcinkevičiaus "Erelnyčia".

Neseniai rokiškėnas, Klaipėdos universiteto studentas Justas Krisiūnas čia pastatė spektaklį "Džiazas už dyką" (pagal Tomą Arūną Rudoką). Rudenį Justas mūsų teatre kurs diplominį spektaklį. Rudenį taip pat statysim spektaklį "Rugio giesmė" pagal Jono Kavoliūno pjesę apie Rokiškio krašte gaminamo keptinio alaus tradicijas.

Dar esu pastatęs monospektaklį "Velnioniškai vienas" pagal Pauliaus Širvio poeziją. Veiksmas vyksta kavinėje. Veikėjai: aš – poeto lyrinis herojus ir barmenė Irma Kabutavičienė (ji iš tikrųjų yra Kultūros rūmų kavinės barmenė). Suvaidinta penkiolika kartų. Šiemet teatro dienos proga vėl vaidinome. Šio spektaklio už bilietus rodyti nėra kaip, per trumpas, tad tik progai pasitaikius ar pakvietus.

Kiek ilgai spektakliai gyvuoja?

Tik "Uošvė", suvaidinta gal 27 kartus, mirė savaime. Visus kitus vaidiname. Kartą ar porą kartų per mėnesį juos vežame rodyti ir kitur. Lietuvoje mėgėjų teatrų judėjimas aktyvus, dažnai vyksta respublikiniai ar tarptautiniai festivaliai (esame buvę Klaipėdoje, Skuode, Raseiniuose, Tauragėje, Šakiuose, Ukmergėje ir kitur). Dažniausiai gastroliuojame savo regione (Biržai, Zarasai, Panevėžys, Pasvalys, Utena, buvome pasiekę ir Radviliškį). Norisi, kad teatras būtų gyvas. Tai yra ne tik mano, bet ir tų žmonių, kurie ateina vaidinti, darbo įprasminimas.

Ar yra galimybių vaidinimus parodyti ir kitų šalių žiūrovams?

J.Korenkos laikais teatras vaidino Ispanijoje (Žeronos mieste), Prancūzijoje (Bezencone), Rusijoje (Maskvoje, Peterburge, Kogolime), Baltarusijoje, Švedijoje, Danijoje, Vokietijoje.

Esu išrinktas Lietuvos mėgėjų teatrų sąjungos tarybos nariu. Šios sąjungos prezidentė Danutė Vaigauskaitė yra Šiaurės šalių mėgėjų teatrų asociacijos prezidentė. Galbūt atsivers didesnės galimybės išvykti į kitas šalis. Birželio viduryje važiuosime į Latvijos Gulbenės miestą, kuriame vyks tarptautinis festivalis, skirtas to miesto teatro dvidešimtmečiui.

Mėgėjai ateina praleisti laisvalaikio. Atėjusiam ir norinčiam vaidinti turi suteikti galimybę. Privalu stengtis, kad jie čia jaustųsi jaukiai. Kai mes pradedam kurti spektaklį, jie nesupranta, kas čia gali būti. Tačiau žmonės manimi pasitiki, suvokia, kad žinau, ką darau. Svarbu, kad tik būtų noras. Jeigu žmogus nori, mano pareiga stengtis, kad tas noras virstų pomėgiu.

Kokie žmonės ateina? Ar sunku juos pripratinti prie scenos?

Žmonių ateina įvairių. Konkrečiam spektakliui renku tokius, kokių reikia. Paimu bent du ar tris naujus. Štai atvažiavo Rokiškin dirbt Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos vadas Laimis Pakaušis. Ir vaidina jau trečiame spektaklyje. Ne pirmąkart vaidina Rokiškio rajono policijos komisariato viešosios policijos tyrėjas Ramūnas Traškinas. Arba dailininkas Sigitas Daščioras, kuris "Džiaze už dyką" atliko pagrindinį vyro, grįžusio iš kalėjimo, vaidmenį, "Rožės pražydėjime tamsoj" vaidino klieriką. Mėgėjų teatre vieni gali kurti vaidmenį, o kiti gali būt tik savimi. Todėl reikia parinkti vaidmenį pagal aktoriaus charakterį ar būdą. Iš tokių galinčių kurti vaidmenį yra Neringa Danienė, Nijolė Čirūnienė, Svetlana Artemjeva, Jonas Mažeikis, dar vienas kitas. Dabar atėjo teatran Virginijus Mikulionis. Jam apie keturiasdešimt metų, jis niekada nebuvęs scenoj, bet nori vaidinti. Iš pradžių atrodė košmariškai, bet štai "Erelnyčioje" pirmąkart žandarą ir beprotnamio gyventoją suvaidino gana gerai. Ar Antanas Kriukelis, kuris iš pradžių atėjęs irgi nepajėgė pasakyt trijų žodžių. Todėl pirmuose spektakliuose skirdavau vaidmenis be teksto. Bet jis vaidina visuose mano spektakliuose. Žmogui lengviau, kai jam duodi ką veikti. Ne stumdai – "eik ten, sakyk tą", bet nusakai veiksmo liniją. Tada jam aišku, ir jis jau žino, ką daryti.

Kiek iš viso žmonių teatre?

Jų būtų iki keturiasdešimties. Kurie vaidinę ir kurie dabar vaidina. Jeigu "Erelnyčiai" reikia vienuolikos žmonių, tiek ir kviečiu. "Rožės pražydėjimui tamsoj" reikėjo devyniolikos, tiek ir vaidino. Pakviesčiau, dar daug kas ateitų. Tik pakviest reikia. Daug žmonių nori vaidint.

Kaip pasirenki temas ar autorius?

Kol kas stačiau lietuvių autorių pjeses. Granauską, Žemaitę, Gricių, Sruogą, Marcinkevičių. Bet jaučiu – reikia imtis ir klasikos. Šekspyras per sudėtinga, bet yra kitų autorių. Moljeras, jeigu imčiausi komedijos. Svarbu pjesę interpretuot įdomiai. Kai rinkausi A.Gricių, sumaniau parodyti visą Palangos šou: Basanavičiaus gatvės ritmą, reklamas, šviečiančius ragus ir visokius velnius. Taip pat svetimų dainų kiekvienam kabake uzurpaciją. Granausko ėmiausi gal dėl to, kad jo poetinės pjesės herojus – poetas ir kunigas Antanas Vienažindys kilęs iš Rokiškio žemių. Be to, tai labai gera medžiaga. Komedijos ir pramoginiai renginiai man nusibodo. Nes aš dar dirbu televizijos humoro laidoje, darau serialą "Miesčionys", koncertuoju su humoro grupe "Ambrozija". O mano pastatytos pjesės – rimti dalykai, mintys, kurias norėjau išsakyti.

Kuo patraukė Juozo Marcinkevičiaus "Erelnyčia", kurios premjera įvyko balandžio 20-ąją?

Pjesę apie Andrių Vištelį-Višteliauską, vieną žymiausių "Aušros" poetų ir nelengvo likimo žmogų, pasirinkau dėl to, kad mūsų laikais ši medžiaga aktuali: emigracija, lietuvybės išlaikymas. Man patinka tie nerealūs sapnai, kuriuos scenoje galiu interpretuot. Pasirinkta tema ir idėja suteikia galimybes padaryt įdomiai. Čia ir gražumas, kad gali padaryti vienaip, gali padaryti kitaip.

Ką Pačiam reiškia teatras?

Man tai yra laisvalaikis, hobis ir darbas. Teatre gali padaryti daug dalykų. Jeigu galėčiau čia uždirbt tiek, kad galėčiau pragyvent, nedirbčiau televizijoje nei kitur.

 

Skaitytojų vertinimai


40093. nastia :-) 2007-07-25 18:55
as su drauge labaj norieciau nusifilmuoti kokiam filme nors 1 kart ! man yra 12,o mano drauge 13...ar galietumet padet labaj prasom parasykit i si el pasta...pagarbiai aciu :)

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
5:05:15 Nov 7, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba