Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-06-03 nr. 3051

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Daiva Čepauskaitė.
SVEIKINAME POEZIJOS PAVASARIO LAUREATĘ DAIVĄ ČEPAUSKAITĘ!
24
• TRUMPAI1
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI1
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI1
• ĮVAIRŪS

POEZIJOS PAVASARIO ĮSPŪDŽIAI 
• POEZIJOS PAVASARIS BAIGĖSI2

AKTUALIJOS 
• PRISISTATĖ GETEBORGO KNYGŲ MUGĖ

POEZIJOS PAVASARIO KONFERENCIJA 
• KAIP GYVENIMO TEKSTAI VIRSTA POEZIJA?1

KNYGOS 
• Sondra Simanaitienė.
KAS NESPJAUDO Į DANGŲ, TAS NEGERIA SU DIEVU ALAUS
1
• KORTA ŽAIDĖJO RANKOSE
• DŽIUGĖ
• MAIKLO K GYVENIMAS IR LAIKAI5
• NAUJOS KNYGOS

DAILĖ 
• Mikalojus Vilutis.
LAIMĖ
5
• Dalius Baltranas.
ŽIRGŲ ŽAIDIMAI POPIERIAUS LAPE
11
• TOKS YRA GYVENIMO KVAPAS

MUZIKA 
• Lina Navickaitė.
MUZIKINĖ LIETUVYBĖ MODERNUMO SĄLYGOMIS
14
• AITRŪS PAGUODOS ŽODŽIAI9

TEATRAS 
• Rokiškio liaudies teatro vadovą ir režisierių JONĄ BUZILIAUSKĄ kalbina RIČARDAS ŠILEIKA.
NORINČIAM VAIDINTI TURI SUTEIKTI GALIMYBĘ
2
• Ridas Viskauskas.
MEISTRIŠKUMO PAMOKOS

PAVELDAS 
• Danutė Skromanienė.
JUODKRANTĖS PARODŲ SALĖJE – "LIETUVIŠKOSIOS KERAMIKOS MENAS"

MENO DIS/KURSE* 
• Jurijus Dobriakovas.
KELETAS VOKIEČIŲ KULTŪROS DIENŲ AKIMIRKŲ
1

POEZIJA 
• ALGIMANTAS MIKUTA4

PROZA 
• Renata Baradinskaitė.
SMUIKAS IR TAS "MIELASIS TANGO"
2

VERTIMAI 
• Heinz Von Lichberg.
LOLITA

KULTŪRA 
 PAMIRŠTA – NEPAMIRŠTA1

JAUNIMO PUSLAPIS 
• MOKSLEIVIŲ SKAITYMŲ NUGALĖTOJAI15

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Lukas Devita.
ŽVAIGŽDŽIŲ KARŲ BELAUKIANT
2

KRONIKA 
• TRUPUTIS DRAMATURGIJOS1
• JAUNIEJI MENININKAI!
• Sonata Paliulytė.
NAUJOSIOS ROMUVOS POEZIJOS PAVASARĖLIS SALOVARTĖJE
1
• Ignotas Tunkūnas.
SEULO ĮSPŪDŽIAI
• LRS
• LMKA
• IV "LIETUVIŲ BALSO" KONKURSAS

DE PROFUNDIS 
• Kęstutis Navakas.
"POEZIJOS PAVASARĮ" PAVARČIUS
11

KULTŪRA

PAMIRŠTA – NEPAMIRŠTA

[skaityti komentarus]

iliustracija
"Devynių brolių" repeticija Šv. Stepono bažnyčioje
Luko Gadeikio nuotrauka

Likimas žmonėms ir jų kūriniams kartais iškrečia bjaurius pokštus. Pavyzdžiui, sakraliniai objektai – bažnyčios ir vienuolynai – tam tikromis aplinkybėmis paverčiami kalėjimais, sandėliais, ligoninėmis... Geriau ar prasčiau prižiūrimi, jie vis dėlto visuomenei turėtų kelti tam tikrus klausimus: kokia jų tikroji paskirtis ir misija, kaip ji dera su dabartine funkcija? kaip ir kam reikėtų jais rūpintis? kur ieškoti lėšų (didžiulių, beje) jiems restauruoti?

Šias mintis pažadino Lietuvos universitetų teatrų asociacijos gegužę Vilniuje surengta tarptautinė akcija "Atverkime pamirštas erdves", skirta kultūros paveldui. Apie kelis akcijos renginius papasakosiu plačiau.

Gegužės 20 d. teko su jaunų teatralų grupe lankytis Jėzaus Širdies bažnyčios ir Vizitiečių vienuolyno ansamblyje (Rasų g. 6), kur dabar įsikūrę Vilniaus II pataisos namai. Čia, manykime, "taisosi" nuteistieji (vyrai). Mus įleidžia po tris. Specialioje patalpoje paliekame rankines, mobilius telefonus. Koridoriuje, skelbimų lentoje – "linkusių pabėgti" nuotraukos ir duomenys (amžius, giminės...). Pažymima, jei nuteistasis agresyvus ir gali vartoti smurtą. Pereiname kiemą. Aptverta sporto aikštelė. Nuteistieji. Žvilgsniai. Esame nepasiruošę – nejauku... Lipame bažnyčios laiptais. Viršutiniame aukšte, kupole, – kukli koplytėlė. Per langus matyti Vilniaus toliai. Kokias svajas jie žadina nuteistiesiems?.. Keliolika jų stebi, kaip Vytauto Didžiojo universiteto Retorių teatro jaunuoliai gieda religines giesmes ir skaito Juditos Vaičiūnaitės eiles. Kokie tekstai čia derėtų, kaip juos reikėtų atlikti, nežinau. Merginos skaitydamos "plastikuoja" su skarelėmis – ką nuteistieji galvoja?.. Taurios pakylėtos poezijos sandūra su "įžeminta" vyrų kasdienybe... Skambutis. Keli nuteistieji pakyla: "Atsiprašome, bet...". Režimas.

Aplankome bažnyčioje įsikūrusią dailės studiją "Rasos". Paveiksluose – Marylin Monroe, šiaip fiziškai stiprių bei seksualių moterų atvaizdai. Kryžiai, kaži kokie demonai. Išlaisvintos pasąmonės vaizdiniai. Šalia muziejėlyje – savadarbių šaltųjų ginklų kolekcija ir kita.

Komercinės spaudos pavyzdžiai ant staliuko. Gal Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo iniciatyva kai kurie kultūros leidiniai taip pat galėtų pasiekti "pataisos namus"? Kultūra, kaip dvasios pataisa. Įdomu, kokie kultūros renginiai čia dar rengiami, ar jie populiarūs? (Atsisveikinant vienas nuteistasis šypsodamasis sako: "Dažniau atvažiuokite... ir su merginom...") Koks čia atvykstančių kultūros žmonių požiūris į nuteistuosius? Toks prisiminimas (orumo tema): prieš vieną užsieniečių spektaklį "Lėlės" teatre auklėtoja sako atvestiems vaikų globos namų auklėtiniams: "Tik netriukšmaukit per spektaklį. Kitaip negausit labdaros". Kultūra – labdara?

Palikus "pataisos namus", palengvėja. Iš bažnyčios, taip sakant, išėjome...

Slogų įspūdį padarė ir Šv. Stepono bažnyčios (Geležinkelio g. 39) būklė. Greta bažnyčios – kryželis Lauryno Stuokos-Gucevičiaus atminimui. Atminimo vieta – simbolinė, nes kapinių nelikę. Kryželis – varganas, kapelis – neprižiūrimas. Dejuojame sutartinai kultūringai visi: ai, ai, ai... Viena paprasta moteris, niekieno neraginama, nuravi piktžoles, pamerkia kelias lauko gėles. Paprastai ir tyliai.

Bažnyčios vidus – kaip po karo: duobės, kiaurymės. Penkiolikti atkurtos Nepriklausomybės metai – ir tokia padėtis! Viena vertus, lyg ir suprantama: teisinių nuosavybės reikalų raizgalynė turbūt (bažnyčios prieigos – kaži kokios ūkinės įmonės teritorijoje). Kita vertus, finansavimo prioritetų klausimas: garbiojo AMB valia milijonai skiriami vienų tokių rūmų statyboms, o architektūros paminklai tuo tarpu lai sau yra...

Vilniaus Gedimino technikos universiteto teatro studijos "Palėpė" režisierius Olegas Kesminas šiai suniokotai aplinkai "rado" itin tinkamą Justino Marcinkevičiaus dramatišką poemą "Devyni broliai". "Prieš laiko ratą" – taip vadinosi poetinė-muzikinė kompozicija, kurią jautriai atliko studijos aktoriai ir akademinis choras "Gabija" (vadovė Rasa Viskantaitė). Kompozicijos ir aplinkos poveikis – sakyčiau, ne teatrinis, o artimas religiniam išgyvenimui. Subjektyvu visa tai, bet... Komercializacijos laikais, kai profesionalus aktorius valstybiniame renginyje ir piršto nepakrutins be kelių šimtų litų, toks jaunų žmonių santykis su istorija jaudina.

Kitas akcijos programas atliko ir svečiai iš užsienio. Jie pasirodė Šv. Kotrynos bažnyčioje, Misionierių, Šv. Jurgio bažnyčių kiemeliuose ir kiek atokiau nuo mistiškai privatizuotos Augustinų bažnyčios, prie kurios net artyn nebuvome prileisti...

Žinoma, akcijomis kultūros paveldo problemų neišspręsim. Tai veikiau neįkyrus būdas priminti ir prisiminti, kad jų esama. Toliau išbandymas sąžinei – kolektyvinei ir individualiai.

Ridas Viskauskas

 

Skaitytojų vertinimai


54824. :-) 2009-09-29 17:28
Aš jau nemažai laiko žinau šią bažnyčia,bei detalias susijusias su ją, tačiau kai norėjau daugiau sužinoti apie šį statinį ,manęs neįleido net iš arčiau pasižiūrėti,sakė,jog kol nepatinkavo sienų ir nenuėmė pastolių nėra ką ten daaryt,mane domino raštai ant sienų,o kai viską užtinkos tada tą bus sunku padaryti

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
5:05:12 Nov 7, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba