Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-06-03 nr. 3051

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Daiva Čepauskaitė.
SVEIKINAME POEZIJOS PAVASARIO LAUREATĘ DAIVĄ ČEPAUSKAITĘ!
24
• TRUMPAI1
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI1
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI1
• ĮVAIRŪS

POEZIJOS PAVASARIO ĮSPŪDŽIAI 
• POEZIJOS PAVASARIS BAIGĖSI2

AKTUALIJOS 
• PRISISTATĖ GETEBORGO KNYGŲ MUGĖ

POEZIJOS PAVASARIO KONFERENCIJA 
• KAIP GYVENIMO TEKSTAI VIRSTA POEZIJA?1

KNYGOS 
• Sondra Simanaitienė.
KAS NESPJAUDO Į DANGŲ, TAS NEGERIA SU DIEVU ALAUS
1
• KORTA ŽAIDĖJO RANKOSE
• DŽIUGĖ
• MAIKLO K GYVENIMAS IR LAIKAI5
• NAUJOS KNYGOS

DAILĖ 
• Mikalojus Vilutis.
LAIMĖ
5
• Dalius Baltranas.
ŽIRGŲ ŽAIDIMAI POPIERIAUS LAPE
11
• TOKS YRA GYVENIMO KVAPAS

MUZIKA 
• Lina Navickaitė.
MUZIKINĖ LIETUVYBĖ MODERNUMO SĄLYGOMIS
14
• AITRŪS PAGUODOS ŽODŽIAI9

TEATRAS 
• Rokiškio liaudies teatro vadovą ir režisierių JONĄ BUZILIAUSKĄ kalbina RIČARDAS ŠILEIKA.
NORINČIAM VAIDINTI TURI SUTEIKTI GALIMYBĘ
2
• Ridas Viskauskas.
MEISTRIŠKUMO PAMOKOS

PAVELDAS 
• Danutė Skromanienė.
JUODKRANTĖS PARODŲ SALĖJE – "LIETUVIŠKOSIOS KERAMIKOS MENAS"

MENO DIS/KURSE* 
• Jurijus Dobriakovas.
KELETAS VOKIEČIŲ KULTŪROS DIENŲ AKIMIRKŲ
1

POEZIJA 
 ALGIMANTAS MIKUTA4

PROZA 
• Renata Baradinskaitė.
SMUIKAS IR TAS "MIELASIS TANGO"
2

VERTIMAI 
• Heinz Von Lichberg.
LOLITA

KULTŪRA 
• PAMIRŠTA – NEPAMIRŠTA1

JAUNIMO PUSLAPIS 
• MOKSLEIVIŲ SKAITYMŲ NUGALĖTOJAI15

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Lukas Devita.
ŽVAIGŽDŽIŲ KARŲ BELAUKIANT
2

KRONIKA 
• TRUPUTIS DRAMATURGIJOS1
• JAUNIEJI MENININKAI!
• Sonata Paliulytė.
NAUJOSIOS ROMUVOS POEZIJOS PAVASARĖLIS SALOVARTĖJE
1
• Ignotas Tunkūnas.
SEULO ĮSPŪDŽIAI
• LRS
• LMKA
• IV "LIETUVIŲ BALSO" KONKURSAS

DE PROFUNDIS 
• Kęstutis Navakas.
"POEZIJOS PAVASARĮ" PAVARČIUS
11

POEZIJA

ALGIMANTAS MIKUTA

[skaityti komentarus]

iliustracija
Vilmos Šileikienės fotografija

METŲ PRADŽIA


Stogai atitirpo,
atsišaukė senas bičiulis,
nei žiema, nei pavasaris,
metų pradžia,
nežinia, ko ir laukti.

Magnetinės audros
tąso kraujagysles.

Tik paukščiai danguj
nesimaišo kaip girioj –
dabar štai balandžių eilė,
jie užsiėmė erdvę
tarp aukščiausių bažnyčių,
pašviesti iš gelmės
poliruotų stiklų.

Ant granitinių laiptų
žibuoklių kuokšteliai –
prisilietus turėtų skambėti.

SAPNAS PRIEŠ RYTĄ


Kritau į gilų šulinį, kuriame švytėjo
saulėtas rūkas, ir ūmai
sukaustė baimė, pamaniau,
kad jau vargu aš bepakilsiu
iš tos tirštos šviesos
į žalią mūsų kiemą.
Baugus, bet nesmarkus tasai kritimas,
migla šilta, lyg saulė žaistų
su dulkėmis gelsvoj palėpėj,
šviesa riebi kaip sviestas,
neskaudu…

JAU TADA


Visos tos meilės, kurios atrodė
tokios nepakartojamos,
dabar nuo kalno atrodo kitokios –
išlietos vienoje formoje,
tačiau svarbiausia –
visi tie žmonės,
tokie nesukalbami, orūs,
iš nepasiekiamų zonų –
nejau jie nežinojo,
kad netrukus
turės prašyti atjautos,
graibytis svetimų širdžių,
juk viskas buvo matyti,
jau tada
it Biblijos siužetai
persišvietė
per papirosinį popierių…

RAUDONPLAUKIAI


Gajumas raudonplaukių ir raudonkepurių –
tarsi atklydę katinai – ne sykį pamušti,
nuo laiptų nutrenkti į purvo košę,
ant laužo svilinti, smaugti vielinėm kilpom,
nutildyti komandų ir keiksmų,
iš medžių kritę, nuo aukštų stogų,
pagalvėm dusinti, į upę smigę, skendę,
ne sykį degę, bankrutavę, išmesti iš darbo,
iš postų ir karietų, nupešti, apiplikyti –
žiūrėk ir vėl švytėdami liepsnojančiais kuodais
ir įžūliom akim gręžiodami blyškiuosius
pareina iš miškų atžėlę išsilaižę
ir garsiai kniaukia po langais teisėjų,
ir braižosi nagais į antikvarines duris.

SENELIS VELNIAS


Tebesu priklausomas nuo vėjo ir lietaus,
nuo aikštingos ašarų pakalnės.
Tai ne aš gyvenime vartaus,
vartosi many senelis velnias.

Nesutinka pūti kaip baslys,
taikosi po kojomis pakliūti –
gal už jo užkliuvusi paslys
mano gailestingoji sesutė.

Šlubas, žilas, vograuja vos vos,
smegtų sau į kokią tropikaną,
nei ugnies negauna, nei dervos,
o vis tiek many tebegyvena.

Lyg nebūtų jau kitų žmonių,
lyg visi jau būtų suvelnėję.
Vyčiau savo velnią po velnių,
bet matai – dar papučia prieš vėją.

* * *
Keisčiausios, kurioziškos,
karikatūriškos, klastingos,
neįtikėtinos yra gyvybės formos.
Ir vandenyno, ir dangaus dugne
kažkas gyvena,
lig šiolei dar neįtartas,
kad gyvas –
arkliukų kaimenė rytoj išbris iš jūros
ir ims rupšnoti dobilus,
giedos medūzos…
Iš žemės vidurių išlįs
žalčiai karaliai, eglės karalienės.

VALČIŲ STOTIS


Saloje, kur medžiotojai
moko šunis,
paslėpta nuo akių
tarp gluosnių ir šaltalankių,
lyg įkritęs į dilgėles žaislas
senoji valčių stotis –
užmiršta, slėpininga,
jos niekas nebepiešia, nebeužklysta
net dailės studentai,
nors spalvų dar likę –
rausvų, mėlynų,
tik baltõs nebedaug,
surūdijo baltoji,
viskas aptriušę, apžėlę,
tik Kaukazo aviganis
prie kaimiško namo
kaip iš reklamos dailus,
bet ir jis išmintingai tyli,
neišsiduoda, kad saugo
seniai nurašytus,
bet dar nepamiršusius plaukti
mažuosius laivus.

VIENIŠAS ŽVEJYS


Žvejoju, nors nežinau,
ar gilūs vandenys po mano valtim,
kažin ar čia yra žuvų,
akiraty nė vieno luoto,
matyt, čia niekas nieko nepagauna.
Bet ką gi man daryt,
jei aš nepakenčiu minios,
kuri susirenka tenai,
kur veda gelmės
ir sidabruojantis laimikis
pats puola į rankas –
ten klegesys, varžybos, dega akys.
Todėl štai ir žvejoju čia,
kur nežinia, ar galima
ką nors pagauti,
esu naivuolis, vargšas tikintysis,
fanatikas, manąs, jog užsispyrus
sulaukti laimės
galima net ten,
kur niekados,
atrodo, niekas nieko
nesugavo.

* * *
Prisiartinau prie pat mirties,
baisu net sukrutinti lūpas –
išgirs, atsigręš,
priglaus prie krūtinės,
nekyla ranka nuspausti jungiklį,
ir plieskia šviesa į akis
dieną naktį,
galbūt tai ir gelbsti mane.

PANTA RHEI


Senelė eina pasivaikščiot,
šunelis bėga priešais ją,
ant pasaitėlio dvi bluselės,
erkutė tupi ausyje.

Viršūnėj varna suka snapą
į dūmo kvapą, link namų.
Šunelis uosto tėvo kapą,
kurio seniai nebežymu.

Po truputėlį viskas teka,
iš lėto keičiasi, tačiau
ne taip lėtai, kaip žmonės šneka,
ne taip raminamai… Skaudžiau.
 

Skaitytojų vertinimai


16929. IVS2005-06-06 01:40
Nusivyliau. O kadaise Mikutą labai mėgau :(

16935. Korra2005-06-06 08:37
O aš - priešingai: visai nenusivyliau, labai man patiko, nors anksčiau ir nemėgau Mikutos.

16939. Lukas2005-06-06 12:25
Puikiai

17023. Juozas Stepšys :-) 2005-06-11 11:39
Mėgau už valiūkišką stilių, pašaipą konformizmui, daugiaplanį turinį. Šalia metų įdiegto susimąstymo rada tą pačią ironiją, autoironiją ir minties gelmę. AčiŪ, Poete!

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
5:05:11 Nov 7, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba