Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-06-03 nr. 3051

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Daiva Čepauskaitė.
SVEIKINAME POEZIJOS PAVASARIO LAUREATĘ DAIVĄ ČEPAUSKAITĘ!
24
• TRUMPAI1
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI1
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI1
• ĮVAIRŪS

POEZIJOS PAVASARIO ĮSPŪDŽIAI 
• POEZIJOS PAVASARIS BAIGĖSI2

AKTUALIJOS 
• PRISISTATĖ GETEBORGO KNYGŲ MUGĖ

POEZIJOS PAVASARIO KONFERENCIJA 
• KAIP GYVENIMO TEKSTAI VIRSTA POEZIJA?1

KNYGOS 
• Sondra Simanaitienė.
KAS NESPJAUDO Į DANGŲ, TAS NEGERIA SU DIEVU ALAUS
1
• KORTA ŽAIDĖJO RANKOSE
• DŽIUGĖ
• MAIKLO K GYVENIMAS IR LAIKAI5
• NAUJOS KNYGOS

DAILĖ 
• Mikalojus Vilutis.
LAIMĖ
5
• Dalius Baltranas.
ŽIRGŲ ŽAIDIMAI POPIERIAUS LAPE
11
• TOKS YRA GYVENIMO KVAPAS

MUZIKA 
• Lina Navickaitė.
MUZIKINĖ LIETUVYBĖ MODERNUMO SĄLYGOMIS
14
• AITRŪS PAGUODOS ŽODŽIAI9

TEATRAS 
• Rokiškio liaudies teatro vadovą ir režisierių JONĄ BUZILIAUSKĄ kalbina RIČARDAS ŠILEIKA.
NORINČIAM VAIDINTI TURI SUTEIKTI GALIMYBĘ
2
• Ridas Viskauskas.
MEISTRIŠKUMO PAMOKOS

PAVELDAS 
• Danutė Skromanienė.
JUODKRANTĖS PARODŲ SALĖJE – "LIETUVIŠKOSIOS KERAMIKOS MENAS"

MENO DIS/KURSE* 
• Jurijus Dobriakovas.
KELETAS VOKIEČIŲ KULTŪROS DIENŲ AKIMIRKŲ
1

POEZIJA 
• ALGIMANTAS MIKUTA4

PROZA 
• Renata Baradinskaitė.
SMUIKAS IR TAS "MIELASIS TANGO"
2

VERTIMAI 
• Heinz Von Lichberg.
LOLITA

KULTŪRA 
• PAMIRŠTA – NEPAMIRŠTA1

JAUNIMO PUSLAPIS 
• MOKSLEIVIŲ SKAITYMŲ NUGALĖTOJAI15

AKTYVIOS JUNGTYS 
 Lukas Devita.
ŽVAIGŽDŽIŲ KARŲ BELAUKIANT
2

KRONIKA 
• TRUPUTIS DRAMATURGIJOS1
• JAUNIEJI MENININKAI!
• Sonata Paliulytė.
NAUJOSIOS ROMUVOS POEZIJOS PAVASARĖLIS SALOVARTĖJE
1
• Ignotas Tunkūnas.
SEULO ĮSPŪDŽIAI
• LRS
• LMKA
• IV "LIETUVIŲ BALSO" KONKURSAS

DE PROFUNDIS 
• Kęstutis Navakas.
"POEZIJOS PAVASARĮ" PAVARČIUS
11

AKTYVIOS JUNGTYS

ŽVAIGŽDŽIŲ KARŲ BELAUKIANT

Lukas Devita

[skaityti komentarus]

iliustracija
Režisierius George’as Lucasas

Karas – viena seniausių žmonių bendravimo tarpusavyje formų. Manoma, tai padėjo išvystyti ir pačią šių savotiškų būtybių civilizaciją vargstančioje Žemės planetoje. Minėtas bendravimo būdas, prasiskverbęs į visas žmogaus gyvenimo sritis, išlieka aktyvus ir šiandien.

Galbūt toks galėtų būti sausas roboto pastebėjimas.

Robotai, žaismingi ir pažangūs, turbūt kaip niekad iki tol tapo tikromis žvaigždėmis režisieriaus George’o Lucaso epopėjoje, kurios pavadinimą žino bene kiekvienas mūsų planetos gyventojas. Jau beveik trisdešimt metų fantastinio kino meistras tęsia pasakojimą apie savo sukurtą pasaulį, besidriekiantį per visą galaktiką. Vienu vaizdinio mostu jis pametėja žiūrovą iš kasdieninės rutinos į begalinę galimybių, ieškojimų ir pažinimo žvaigždėtąją erdvę. Tačiau esminė filmo problematika giliai įleidus šaknis į kiekvieno žmogaus dvasinės kasdienybės dilemas.

Paskutinė naujosios trilogijos dalis "Sitchų kerštas" ("Star Wars: Episode III – Revenge of the Sith", 2005) bene niūriausia iš visų "Žvaigždžių karų" serijų. Pirmas filmas "Žvaigždžių karai: epizodas IV – Nauja viltis" ("Star Wars: Episode IV – a New Hope") buvo pastatytas 1977-aisiais ir atnešė tiesiog fantastinę sėkmę, suteikęs režisieriui galimybę bei laisvę sukurti dar dvi pirmosios trilogijos dalis, epizodus V – "Imperija duoda atkirtį" ir VI - "Džedajaus sugrįžimas" ("Episode V – The Empire Strikes Back", 1980 ; "Episode VI – Return of the Jedi", 1983 ). Unikalu, kad kino epopėja buvo pradėta nuo istorijos vidurio, pristatant neprilygstamą herojų Luke Skywalkerį (akt. Marką Hamillą), atnešantį šviesą ir išsigelbėjimą, padedantį visiems pažemintiesiems sugriauti tamsos imperiją.

Nuo 1999-ųjų George’as Lucasas grįžo prie žvaigždžių kino-laivo šturvalo ir pradėjo dar sodresnį vaizdinį pasakojimą apie laikus, kai Respublika klestėjo valdant senatui, bet Prekybos konfederacija pradėjo planetų okupaciją ir Imperijos formavimą. Taip ekranuose pagaliau pasirodė pirmasis epizodas "Pavojaus šėšėlis" ("Star Wars: Episode I – the Phantom Menace", 1999). Nors filmas netapo toks pelningas kaip 1977-ųjų "pionierius", tačiau sukėlė beveik seismologinę susidomėjimo bangą ir pritraukė kelias naujas žiūrovų kartas. Antrasis epizodas buvo laukiamas daugybės naujų gerbėjų ir išvydo šviesą 2002-aisiais, pavadinimu "Klonų puolimas" ("Star Wars: Episode II – Attack of the Clones"). Fantasmagoriniai peizažai, miestai po vandeniu ar debesyse panirusioje planetoje gali pakerėti vaizduotės polėkiu, tačiau ekrane dominuoja karo veiksmai, susirėmimai bei šaudymai. Novatoriški efektai kėsinasi į pačią filmo gyvybę. Laimė, smurtas apsiriboja robotų triuškinimu, o tai jau privalumas, nes sodrus šiuolaikinis trileris ar net melodrama kad ir lietuviškųjų televizijų ekrane gali pademonstruoti daugiau smurto nei visos "Žvaigždžių karų" dalys kartu sudėjus. O pastariesiems labiau atleistina, juk padėtis toje tolimoje galaktikoje įtempta ir reikalai rieda prastyn. Pagrindine linija, vingiuojančia per "ankstyvąją istoriją", galima laikyti centrinio herojaus, Luke’o tėvo, Anakino Skywalkerio (akt. Haydenas Christensenas) asmenybės vystymąsi bei vidinius konfliktus. Per jį režisierius bando analizuoti, kas lemia stipraus ir ryžtingo džedajaus persimetimą blogio pusėn, kurie charakterio bruožai parankūs tamsiosioms despotiškoms jėgoms gudriai prisivilioti nenuilstantį karžygį.

Šį šaltą pavasarį pasaulio kino teatruose mirgėjo vaizdai, rodantys lemiamą herojaus dramą. O kas toliau? Bet juk ne viskas prarasta, nes nuo seno yra viltis, vadinasi, ji veda į gerus laikus. Tolimesnis pasakojimas grąžina į devintą dešimtmetį. Tokiu būdu seni filmai vėl žiūrimi iš naujo, nes juose – naujausia šviesesnė istorija, atsiskleidžianti Luke’o Skywalkerio dėka. Visi, kas norės sužinoti, kuo baigėsi epopėja, sieks paimti į rankas pirmąją trilogiją, 1977–1983 metų "Žvaigždžių karus". Nekvailai sugalvota. Anot George’o Lucaso vizijos, "ankstyvoji istorija" reikalavo gausesnių ir pažangesnių vaizdo efektų, todėl jis pradėjo nuo ketvirtojo "skyriaus". Kaip žinia, sekė nemažas vargas įtvirtinti pradinį sumanymą – kino kompanijos viena po kitos atmetė "Naujos vilties" scenarijų, siūlydamos kreiptis į "Walt Disney" studiją, nes tai atrodė panašiausia į keistoką filmą vaikams. Tačiau viskas išėjo į gera – galiausiai filmą parėmė tie, kas patikėjo George’o Lucaso režisūriniu talentu, jo ankstesnio sėkmingo filmo, Kanuose apdovanoto "Amerikietiško Graffitti" ("American Graffitti", 1973), dėka. Taip pat George’as Lucasas labai nesunkiai gavo teises filmo atributikai gaminti. Niekas nenumanė, kad fenomenalus "Žvaigždžių karų" žaislų, komiksų, knygų populiarumas suteiks režisieriui finansinę nepriklausomybę laisvai kurti.

George’as Lucasas mini, kad peržiūri būsimą filmą ar epizodą mintyse, bet nuosekliai išdėstyti viską popieriuje – vargingiausias darbas, nes rašyti jam visad sunkiai sekėsi. Net ir paskutinįjį epizodą George’as Lucasas teigia rašęs lyg tarnautojas, sėdėdamas prie stalo po devynias valandas per dieną ir parašydamas apie penkis lapus. Šiame nelengvame procese ir slypi visas įdomumas.

Patys iškiliausi personažai – džedajai teigia: "Mes ne kariai, mes – taikos sergėtojai", ir panašu, kad jie, savo įvaizdžiu artimi samurajams ar dzen adeptams, siekia kuo mažiau "veltis" į masines kovų scenas. Tačiau karas vyksta ir herojų viduje. Ir niekas neatsiduria blogio pusėje ne be savo kaltės. Saugotis tenka ne tik išorinių priešų, bet ir savo ydų.

Šioje pasakoje "raketų amžiui" Geroge’as Lucasas norėjo sutelkti esminius daugelio mitologijų, religijų teiginius susietus su asmenybės vystymusi, taip pat panaudoti socialinę satyrą, o ir ankstesnio kino meno patirtį ar net klišes, drąsiai montuodamas viską atviroje kosminėje erdvėje. Akira Kurosavos filmai turėjo didelę įtaką, kaip ir daoistiškos, dzenbudistiškos idėjos, kurias brandina savyje džedajai. Jų minima jėga, kurią siekiama atverti viduje, yra ir visos egzistencijos esmė – tai siejasi ir su Amerikos indėnų pasaulėžiūra, atspindėta įtakingose Carloso Castanedos knygose ir šamanų mokymų šaltiniuose. Didžiausias kūrybinis postūmis – mitologijų tyrinėtojo Josepho Campbello knyga "Herojus tūkstančiais veidų" ("The Hero with a Thousand Faces", 1949). Naujai perskaitęs nuo studijų laikų žinomo mokslininko veikalą, režisierius pertvarkė ir perrašė visą pirmojo "Žvaigždžių karų" filmo scenarijų. Vėliau jiedu tapo pažįstami ir net draugai. George’as Lucasas vadino Josephą Campbellą ne tik vadovu kūrybiniam darbe, bet ir gyvenimo mokytoju, "mano Yoda", o mokslininkas aukštai įvertino "Žvaigždžų karų" filmus, kaip išpuoselėtą kosminės eros mitologinį pasakojimą.

iliustracija
Robotai R2-D2 ir C-3PO

Josephas Campbellas žvelgė į mitus, kaip į visuotinį žmonių poreikį interpretuoti tikrovę. Lygindamas įvairių tautų mitus, jis sukūrė savotišką monomitą. Mito esmė atsispindi ir religijose. Savo titaniškame darbe Josephas Campbellas, pasitelkdamas išgrynintus archetipus, situacijas bei veikėjų tipažus, pasiūlė schemas kūrybinei interpretacijai bei naujų variacijų. Scenarijai dažnai būdavo kuriami ar "tikrinami" pagal Josepho Campbello knygą. Ne veltui šis veikalas tapo ne tik George’o Lucaso, bet ir viso Holivudo "biblija".

Tačiau, kad ir kokia gera būtų mokslinė studija, pasakojimui iškyla pavojus likti be gyvybės. Deja, kaip tik tai tapo dažnai atpažįstamu Holivudo gamybos "braižu" ir problema. George’as Lucasas siekia to išvengti taikydamas naujoves, leisdamas fantazijai lietis ir balansuoti tarp tvirtų archetipų. Tik "Žvaigždžių karų" vystymosi eigoje režisierius dabar nelabai ką gali pakeisti, nes yra pradėjęs pasakojimą nuo antros dalies.

Tuomet George’as Lucasas įpynė siužete kiek įmanoma daugiau "klasikinių" linijų: įslaptinti giminystės ryšiai (princesė Leia ir Luke’as Skywalkeris) arba pagrindinio herojaus tėvo ieškojimas ir netikėtas jo radimas tamsiųjų jėgų pusėje. Tai simbolizuoja vidines blogio šaknis, "herojaus šėšėlį". Taip pat čia atsiskleidžia idėja, kad žmogus visad išlieka žmogumi, pavyzdžiui, juoduose Darth Vaderio šarvuose įkalintas buvęs didis džedajus Anakinas Skywalkeris. Bet užtenka po juoduoju šalmu įsižiebti bent kibirkštėlei gerųjų jausmų, kaip atsiranda šansas išgelbėti sūnų. Pažadinęs gėrį, Luke’as išvaduoja tėvą, o pastarasis tiesiogiai išgelbėja sūnų iš lemiamo imperatoriaus Palpatine’o (akt. I. McDiarmido) smūgio. Imperatorius arba Darth Sidious – tikras mirties ir tironijos įsikūnijimas, tuo tarpu šviesiąją pusę epopėjoje atstovauja archetipiškas "senas išminčius" Yoda, mokytojas Obi Van Kenobi, bet taip pat ir dauguma nepažįstamų, keistųjų Galaktikos gyventojų, kuriuos gali sutikti kiekvienoje kelionėje. Džedajai mokomi, kad už pagalbą sulauksi atpildo, kai tau labiausiai reikės. Ši bendra daugeliui pasaulio pasakų tezė ne tik dažnai pildosi Lucaso "kosminėje odisėjoje", bet išlieka jo paties gyvenimo nuostata ir sėkmės formulė. George’o Lucaso kelias į kino pasaulio žvaigždes buvo pagrįstas nuoširdžiai vienas kitam padedančių ir bendradarbiaujančių draugų grupės patirtimi ir altruistine sąvimone. Nelengva išlikti tokia dora žvaigžde.

"Žvaigdžių karuose" dalyvauja visas sambūris įtakų, perkeltas iš tokių skirtingų pasaulių, kaip "Ozo šalies burtininkas", "Vėjo nuneštieji" ar istorijų apie samurajus, Rytų religijų. Ir, žinoma, visa eilė moksinės fantastikos vaizdinių iš senųjų filmų, kaip kad Stanley’o Kubricko "2001: kosminė odisėja" ("2001: a Space Odyssey", 1968). George’as Lucasas norėjo, kad jo filme skambėtų klasikinė muzika, bet kompozitorius Johnas Williamsas užtikrino, kad geriau bus parašyti savotiškas klasikos interpretacijas. Panašu, kad Lucasas nebijojo būti pasekėjas ar sutverti savotišką mokslinės fantastikos popfilmą, tačiau be tvirtų "mitologinių vėžių" "Žvaigždžių karai" išsiskiria fantasmagoriniu įtakų derinimu, kas ne mažiau svarbu už vaizdo efektus bei novacijas. Tik drąsiuose sugretinimuose gali išbandyti ar fantazijos polėkis tikrai gyvas.

Kultūros nuopolio laikais pasirodo ir niūriausia epopėjos serija. "Nuopolis? Koks nuopolis? – kai kas nusistebės. – Viskas blizga ir klesti". Tačiau nusivylimas ar bent jau paradoksas yra ir pačiam "Žvaigždžių karų" filme, kaip kultūros fenomene, – milžiniško taurumo idėjos ir milžiniškas žiūrovų sąmyšis bei plastmasinių blizgučių prekyba. Galaktikos kronika tokia panaši į mūsų planetą, kuriai yra galimybė tapti viena didele Respublika, o vėliau Imperija, jei Prekybos konfederacija įsitvirtins valdžioje. Anksčiau čia įvykdavo vienas kitas didelis karas, apie kuriuos rašė mokykliniai vadovėliai dešimtmečiais. Dabar vyksta dešimtys mažų karų, kuriuos galima "nepavojingai" stebėti televizijos ekranuose, o po reklamos pamiršti, ir tie kovų veiksmai dažnai vadinami kitais terminais. Tačiau pati karo idėja išlieka nepamainoma žmonių valdyme, tai būdas patikslinti, kas yra teisus, o taip pat vystyti ekonomiką, globoti ar prašyti kompensacijų. Tai jau banalu kartoti, bet nevalingai pamanai, kad vienas žiūrimiausių filmų kino istorijoje "Žvaigdžių karai" atspindi ir žmonijos vystymąsi – tikriausiai jie vyks kažkada tame "taikiai užkariautame kosmose". O gal žiūrovai žemiečiai sugebės pasimokyti iš gerųjų mitologijos epizodų, net jei režisieriui ir nepavyks jų pilnai atskleisti.

 

Skaitytojų vertinimai


16946. surdasAB2005-06-06 15:17
Tikiuosi, kad Sithai rezhisieriui gerai atkershis ir jis daugiau nekurs tokiu fantastkicho seubingu filmu.

20464. Margalo :-( 2005-12-17 22:30
Man tai labiausiai Haydenas Christensenas patiko. Toks grazus:) Galetumete apie ji daugiau parasyti. Ypac apie jo mailes reikaliukus:) Ar jis tebe draugauja su Nataly Portman?

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
5:05:09 Nov 7, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba