Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-06-03 nr. 3051

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Daiva Čepauskaitė.
SVEIKINAME POEZIJOS PAVASARIO LAUREATĘ DAIVĄ ČEPAUSKAITĘ!
24
• TRUMPAI1
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI1
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI1
• ĮVAIRŪS

POEZIJOS PAVASARIO ĮSPŪDŽIAI 
• POEZIJOS PAVASARIS BAIGĖSI2

AKTUALIJOS 
• PRISISTATĖ GETEBORGO KNYGŲ MUGĖ

POEZIJOS PAVASARIO KONFERENCIJA 
• KAIP GYVENIMO TEKSTAI VIRSTA POEZIJA?1

KNYGOS 
• Sondra Simanaitienė.
KAS NESPJAUDO Į DANGŲ, TAS NEGERIA SU DIEVU ALAUS
1
• KORTA ŽAIDĖJO RANKOSE
• DŽIUGĖ
• MAIKLO K GYVENIMAS IR LAIKAI5
• NAUJOS KNYGOS

DAILĖ 
• Mikalojus Vilutis.
LAIMĖ
5
• Dalius Baltranas.
ŽIRGŲ ŽAIDIMAI POPIERIAUS LAPE
11
• TOKS YRA GYVENIMO KVAPAS

MUZIKA 
 Lina Navickaitė.
MUZIKINĖ LIETUVYBĖ MODERNUMO SĄLYGOMIS
14
• AITRŪS PAGUODOS ŽODŽIAI9

TEATRAS 
• Rokiškio liaudies teatro vadovą ir režisierių JONĄ BUZILIAUSKĄ kalbina RIČARDAS ŠILEIKA.
NORINČIAM VAIDINTI TURI SUTEIKTI GALIMYBĘ
2
• Ridas Viskauskas.
MEISTRIŠKUMO PAMOKOS

PAVELDAS 
• Danutė Skromanienė.
JUODKRANTĖS PARODŲ SALĖJE – "LIETUVIŠKOSIOS KERAMIKOS MENAS"

MENO DIS/KURSE* 
• Jurijus Dobriakovas.
KELETAS VOKIEČIŲ KULTŪROS DIENŲ AKIMIRKŲ
1

POEZIJA 
• ALGIMANTAS MIKUTA4

PROZA 
• Renata Baradinskaitė.
SMUIKAS IR TAS "MIELASIS TANGO"
2

VERTIMAI 
• Heinz Von Lichberg.
LOLITA

KULTŪRA 
• PAMIRŠTA – NEPAMIRŠTA1

JAUNIMO PUSLAPIS 
• MOKSLEIVIŲ SKAITYMŲ NUGALĖTOJAI15

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Lukas Devita.
ŽVAIGŽDŽIŲ KARŲ BELAUKIANT
2

KRONIKA 
• TRUPUTIS DRAMATURGIJOS1
• JAUNIEJI MENININKAI!
• Sonata Paliulytė.
NAUJOSIOS ROMUVOS POEZIJOS PAVASARĖLIS SALOVARTĖJE
1
• Ignotas Tunkūnas.
SEULO ĮSPŪDŽIAI
• LRS
• LMKA
• IV "LIETUVIŲ BALSO" KONKURSAS

DE PROFUNDIS 
• Kęstutis Navakas.
"POEZIJOS PAVASARĮ" PAVARČIUS
11

MUZIKA

MUZIKINĖ LIETUVYBĖ MODERNUMO SĄLYGOMIS

Lina Navickaitė

[skaityti komentarus]

iliustracija

Nors mažų tautų kultūros vargiai kada galės lygintis su klausytojų sąmonėje, regis, nepajudinamai įsigalėjusiais didžiaisiais vakarietiškais kanonais, vis dažniau tarptautiniuose renginiuose – festivaliuose, konferencijose – muzikinėms periferijoms skiriama nemaža dėmesio. Prieš kelis mėnesius viename Belgijoje vykusiame seminare britų muzikologas, solidžiosios "Cambridge Music History" sudarytojas Jimas Samsonas svarstė, kaip turėtų būti perrašoma muzikos istorija (kad ji turėtų būti perrašoma, beveik niekas jau neabejoja). Tarp artimiausių jo projektų buvo paminėtas Balkanų kraštų muzikos tyrinėjimas; ir čia jau susiduriame su klausimu, kas turėtų perrašinėti istoriją. Ar "periferinių" šalių muzikologai gali adekvačiai kalbėti apie savo tautiečių muziką? Samsono nuomone, nors mažųjų kraštų muzikologai neabejotinai turi rašyti savo tautos muzikos istorijas, jos negali būti visiškai objektyvios. Redaguodamas jau minėtą "Kembridžo muzikos istoriją", jis nuolat susidurdavo su problemomis, kviesdamas, pavyzdžiui, suomių muzikologus rašyti apie Sibelijų. Įdomu, kad dauguma jų patys atsisakydavo, motyvuodami, kad negalės išlaikyti pageidautinos distancijos su aprašomu dalyku.

Juo įdomiau, tokių svarstymų pasiklausius, buvo paimti į rankas 2004-ųjų pabaigoje "Kultūros barų" išleistą rinktinę "Modernumo konstrukcijos ir tautiškumo rekonstrukcijos: XX amžiaus lietuvių muzika" ir pasižiūrėti, o kaipgi į savo autorius, lietuvišką muzikinę tapatybę, jos raidą ir perspektyvas žvelgia lietuvių (nors rinktinėje ne tik jie) muzikologai.

Knygos pagrindą sudaro 2002 metų rugpjūtį Liuvene (Belgija) vykusio Tarptautinės muzikologų sąjungos 17-ojo kongreso specialios lietuviškos sesijos pranešimai. Turint galvoje besiplečiančius vakarietiškos muzikologijos akiračius, pastaraisiais metais visai neatsitiktinai lietuvių muzikos tyrinėjimams skirtos sesijos buvo įtrauktos į ne vieną reikšmingą kongresą. Suformuoti tokių "tautinių" sesijų programas taip, kad salėje sėdėtų ne vien patys lietuviai, atkreipti dėmesį į vienos šalies problematiką renginyje, kuriame dalyvauja keli šimtai muzikologų ir kur vienu metu vyksta keletas skirtingų seminarų, yra gana ambicingas ir sudėtingas uždavinys. Mano galva, tai visai neblogai pavyko kongrese Liuvene dalyvavusiems muzikologams, kartu ir naujosios knygos tekstų autoriams (lyginant su minėtu kongresu, rinktinė papildyta keliais naujais straipsniais, o ir senieji labiau išplėtoti).

Aštuonių knygoje esančių straipsnių temos atliepia nūdienos kultūrologinių tyrinėjimų tendencijas ir kartu nurodo aktualias teorines priemones, kurias taikydami galime tęsti lietuviško identiteto šiuolaikinėje muzikoje paieškas bei lyginti jį (jei tokį randame) su kitais – kaimyniniais ar, jei norime, egzotiškais. Kaip įžangoje pažymi viena iš knygos sudarytojų bei minėtos lietuviškos sesijos Liuvene organizatorė Rūta Goštautienė, jau keletą dešimtmečių naujosios kultūros studijos bei postkolonializmo teorija stimuliuoja humanitarinių mokslų atstovų susidomėjimą kultūrinės tapatybės ir skirtybės klausimais. Muzikologai tad skatinami ne vien permąstyti ankstesnius požiūrius į muzikos ryšį su sociokultūriniu kontekstu, bet ir ieškoti naujų teorinių pagrindimų, analizuojant tradicinius muzikologijos klausimus, kaip antai: muzika ir reikšmė, muzikos novacijos ir jų santykis su praeities muzika, muzikos tradicijos tęstinumas ir kitų kultūrų įtakos, muzikiniai kanonai bei istorijos rašymo įpročiai ir panašiai. Pasak Goštautienės, šie nauji tyrinėjimai tampa reikšmingu impulsu naujai įvertinti nacionalinių muzikos istorijų kanonus bei jų rašymo tradicijas.

Daugiausia dėmesio knygoje skiriama XX amžiaus antros pusės lietuvių muzikai – dominuojančių estetinių idėjų bei technologinių principų transformacijoms, jų kūrybinei raiškai bei recepcijos kontekstams. Kartu keliamas ir konkretus klausimas – kaip mūsiška muzikinė tapatybė skleidėsi modernumo sąlygomis.

Pradedama nuo bendresnio pobūdžio tekstų. Prancūzų muzikologas Matthieu Guillot straipsnyje "Antlaikiškumo aspektai, kaip amžinas modernumas: apie šiuolaikinę lietuvių muziką" ("Aspects de l’intemporel comme modernité éternelle: sur la musique lituanienne contemporaine") aptaria šiuolaikinę lietuvių muziką vakarietiškojo moderno kontekste, archajinių elementų panaudojimą kūryboje, lietuvių modernistų ryšius su folklorinio dainavimo tradicija (plačiau straipsnyje paminima Ryčio Mažulio, Nomedos Valančiūtės, Vaclovo Augustino vokalinė muzika). Vita Gruodytė tekste "Lietuvių muzikos egzotiškumas: vakar ir šiandien" ("L’ «exotisme» de la musique lituanienne: d’hier ą aujourd’hui") tyrinėja "egzotiškuosius" pradus lietuvių muzikoje: šie gali būti tiek hermetiškai orientuoti į savo tautos folklorą, tiek siejami su kitomis kultūromis, kaip antai neretos aliuzijos į orientalizmą, kuris jau savaime dažnai prilyginamas egzotikai. Ji čia nagrinėjama lyginant su "tautiniu muzikos stilium", kurį XX amžiuje puoselėjo daugelis mūsų kompozitorių.

Rinktinės straipsnius apie paskirus kompozitorius pradeda lenkų muzikologės Małgorzatos Janickos-Słysz, 2001-aisiais išleidusios puikią studiją apie Vytautą Bacevičių, tekstas "Vytauto Bacevičiaus kūrybos evoliucija: kosminės muzikos link" ("Vytautas Bacevičius’s Creative Evolution: Towards Cosmic Music"), pristatantis pirmojo lietuviško avangardo atstovo kosmines idėjas – jo inspiracijų ir patirčių sferas, grafinius šių idėjų fiksavimo metodus, kūrybos raidą. Vieną ryškiausių lietuvių kompozicijos mokyklos figūrų aprašo Algirdas Ambrazas straipsnyje "Tautiškumo klausimai Juliaus Juzeliūno pažiūrose ir kūryboje" ("Die Fragen der Nationalität in den Ansichten und im Schaffen von Julius Juzeliūnas"). Šiame itin "skaidriame" tekste kalbama apie nacionalinio modernumo ištakas, kaip jos skleidėsi teoriniuose bei muzikiniuose Juzeliūno darbuose.

Visi likusieji tekstai skirti šių dienų autorių kūrybai. Plačius tautinio identiteto kontekstus ir teorijas aprėpia Rūta Gaidamavičiūtė straipsnyje "Simbolizmas ir istorinė vaizduotė Broniaus Kutavičiaus muzikoje" ("Symbolism and Historical Imagination in the Music of Bronius Kutavičius"), kurio dėmesio centre – Kutavičiaus pasirinkti lietuviškųjų tradicijų įkūnijimo būdai. Postmodernias globalizacijos idėjas bei nuolatinio kultūros mainymosi sąlygas primena Audronė Žiūraitytė, rašinyje "Onutės Narbutaitės oratorija "Centones meae urbi": kultūros atmintis ir jos muzikinis atvaizdavimas" ("Onutė Narbutaitė’s Oratorio Centones meae urbi: Cultural Memory and its Musical Representation") kalbanti apie daugiasluoksnę etninę Vilniaus tapatybę ir tai, kaip dvasinį ir kultūrinį Lietuvos centrą suvokia ir jaučia kompozitorė Onutė Narbutaitė. Analitinę Ryčio Mažulio kompozicinių metodų prigimtį, mikrodimensinių struktūrų naudojimą bei šio autoriaus kūryboje atsispindintį savitą požiūrį į muzikinės praeities reiškinius aprašo Gražina Daunoravičienė straipsnyje "Mikrodimensinės Ryčio Mažulio kompozicijos: nuo menzūrų iki fraktalų" ("Microdimensial Compositions by Rytis Mažulis: From Mensurations to Fractals").

Vienas įdomiausių knygos tekstų – Rūtos Stanevičiūtės-Goštautienės "Autorystės strategijos ir naujas muzikos eksporto/importo režimas" ("Autorship Strategies under the New Regime of Music Import/Export"), siūlantis atidžiai, pasikliaujant solidžiomis kultūros studijomis ir kartu su sveika ironijos doze pažvelgti į atkurtos Nepriklausomybės metais kompozitorių formuojamas strategijas. Remdamasi Algirdo Martinaičio bei Šarūno Nako – lietuvių muzikinės scenos provokatorių – įvairialype (nebūtinai muzikine) kūryba, Goštautienė reflektuoja pastarųjų penkiolikos metų lietuvių muzikos bei ją lydinčių (ir stimuliuojančių) ideologijų pokyčius, kelia aktualius klausimus, kokios individualios bei kolektyvinės patirtys geriausiai charakterizuoja lietuvių muzikinės kultūros tendencijas ir tautinę bei tarptautinę jų recepciją postsovietinių transformacijų laikotarpiu.

Įdomu, kad ne viename tekste pastebimas savotiškas aprašomo "objekto" (kalbama apie gyvus žmones – kompozitorius) adoravimas. Justi, jog muzikologai linkę sutelkti dėmesį į "savus" autorius: visapusiškai ištyrinėti jų kūrybos metodus, pažiūras bei siekius ir, savaip "monopolizuojant" pasirinktą kūrėją, propaguoti jo ar jos muziką. Čia prisimenu Jimo Samsono abejones dėl distancijos...

Kaip jau tikriausiai aišku iš straipsnių pavadinimų, knyga "Constructing Modernity and Reconstructing Nationality" išleista trimis – prancūzų, anglų ir vokiečių – kalbomis. Regis, dabar toks metas, kai apie savo tapatybę ne tiek šnekame tarpusavyje, kiek norime ją pademonstruoti kitiems – toks, pavyzdžiui, ir Lietuvoje anglų kalba leidžiamo šiuolaikinės muzikos naujienų laikraščio "Lithuanian Music LINK" ("Lietuvos muzikos link") tikslas, tokios intencijos, matyt, paskatino ir šios rinktinės atsiradimą. Ir tai bene pirmas klausimas, kylantis vartant knygos puslapius: ar nebūtų ji įdomi ir tiems, kurie nebūtinai skaito trimis užsienio kalbomis? Vargu ar daug Lietuvoje atsiras taip labai besidominčių, kad atsisakę tarsi ir teisėtai priklausančio lengvo skaitymo komforto, imtųsi skaityti "apie savus" svetima kalba, tad pažintis su moderniąja lietuvių muzika šįsyk veikiau laukia Vakarų skaitytojų. Dėl to kiek apmaudu, nes didžiuma tekstų autorių – rimčiausios figūros Lietuvos muzikologijos padangėje, ir ne taip jau dažnai tenka jų straipsnius apie ryškiausias mūsų kompozitorių figūras paskaityti. Juolab kad tokia knyga, ypač jei tinkamai pareklamuota, skaitytojui tikriausiai būtų patrauklesnė nei, tarkime, tų pačių autorių straipsniai, publikuoti specialiuose muzikologų leidiniuose.

Tuo tarpu, nesant lietuviško varianto, neapsiriks tie, kurie visgi ketina pasklaidyti daugiakalbės "Constructing Modernity..." puslapius. Muzikologų įžvalgas jie galės palyginti su dvidešimt devyniais kompaktinėje plokštelėje įrašytais lietuviškos muzikos pavyzdžiais – nuo sutartinių (originalių bei Lino Rimšos "preparuotų") iki Šarūno Nako kūrybos. Leidinį praturtina ir daugybė partitūrų vaizdinių pavyzdžių, skaityti patogus Liudo Parulskio dizainas. Be to, Lietuvoje jau kuris laikas susiklosčius tendencijai leisti daugiausia monumentalias muzikologines monografijas, gana nedidelė straipsnių rinktinė, maloniai primenanti geriausias kitų humanitarinių disciplinų tradicijas leidybos srityje, išsiskiria patrauklia apimtimi ir plačia problematika.

______________________

CONSTRUCTING MODERNITY AND RECONSTRUCTING NATIONALITY: LITHUANIAN MUSIC IN THE 20TH CENTURY. Sudarė Rūta Goštautienė ir Audronė Žiūraitytė. – Vilnius: Kultūros barai, 2004. – 136 p. + kompaktinė plokštelė.

 

Skaitytojų vertinimai


16941. VK2005-06-06 13:47
Excellent job Lina! Eternal sunshine of the spotless mind (and the beauty) :) kramisar fr helsngfors

16974. Vytis.S.2005-06-07 15:16
Malonu tave vel skaityti,Lina

16981. klausimas2005-06-07 19:56
Apie kompozitorių "šefavimą" teisingai pastebėta. Tai įsisenėjusi praktika, deja, retokai padedanti subrandinti šviežių minties vaisių. Bet štai koks klausimas apie tapatybės svarstymus: kuris svarstytojų ir skaitytojų ratas platesnis - skaitančių prancūzų, vokiečių ir anglų kalbomis ar tik lietuvių? Begėdiškai cituoju Liną: "Aštuonių knygoje esančių straipsnių temos atliepia nūdienos kultūrologinių tyrinėjimų tendencijas ir kartu nurodo aktualias teorines priemones, kurias taikydami galime tęsti lietuviško identiteto šiuolaikinėje muzikoje paieškas bei lyginti jį (jei tokį randame) su kitais – kaimyniniais ar, jei norime, egzotiškais." Kuria lingua franca siūlote lyginti, provokuoti platesnę diskusiją nei vien vidinio degimo katile? Beje, palyginimui su kaimynais: kokia kalba žymiausiais suomių muzikologas Eero Tarasti išleido savo naujausią knygą? Galiu lažintis, kad ne suomių... Dar viena pastaba: nereikėtų velti į tokį neva nepagarbos savo tautinei tapatybei ir kalbai kontekstą reklaminių leidinių (pvz., "Lithuanian Music Link", kurį, beje, internete galima pasiskaityti ir lietuviškai). Jų visai kita paskirtis. Truputį nesolidus nukrypimas tokiam "nepriekaištingam protui":))

16985. atsakymas2005-06-07 22:01
Ko prisikabinai prie Linos?! As irgi manau, kad lietuviskai butu visai neblogai tuos tekstus paskaityti, niekas juk nesako, kad ju nereikia kitomis kalbomis spausdinti.

16989. klausimui2005-06-08 10:27
Būtų gražiau, racionaliau ir naudingiau pasirašinėti ne kažkokiu "klausimu" - norint rimčiau diskutuoti arba pasikandžioti, o tikru vardu, jei jau knieti demonstruoti lygį ir kompetenciją. Nes baimė pasirašyti irgi kai ką sako...

16991. pieva2005-06-08 12:02
Ojojoj, koke reikalavimai! Idomu, is kokio dangaus nukritai i sias zalias lankas? Buna vietu, kur zmones vaiksto prisikabine korteles su savo vardu, pavarde ir pareigomis, o buna vietu, kur prisitatoma taip, kaip patogiau. Gerbiamasis "klausimui", ir kiek interneto komentaruose matai pasirasanciu savo tikru vardu? O pats/pati??? Na, gal buna tokie, kaip Rastenis:) Tiesa, o ka jau tokio reiks, jei dabar pasirasysiu... na... pvz "pieva"?;)

16992. pievai2005-06-08 14:21
mergaite eme koketuoti, vos pajutusi kiek demesio. aciu, viskas aisku, daugiau nebereikia.

16993. pieva2005-06-08 14:57
Oi, prasau, ka jau cia!:) Tik turiu itarima, kad mane su kazkuo supainiojai - matai, tavo demesi prisisaukiau (ach, kaip aciu!), bet "klausimas" buvo ne mano;)

17003. klausimas2005-06-09 00:13
"Klausimas" buvo mano. Ale jokio autorės atsako anei dėmesio taip ir nesulaukiau... Užtat jos gynėjai labai pakėlė ūpą - gal žinot kur neršia tos koketuojančios mergaitės, kurioms reikia dėmesio?

17004. L - Klausimui, kuris pasigedo dėmesio2005-06-09 11:49
Visu pirma, ačiū už tokį įdėmų recenzijos išanalizavimą:) Ir prašau atleisti, jei pasigedote atsako - na, būna atvejų, kai nors ką nori daryk, bet interneto kaip nėr taip nėr... Gerai, kad labai neišsiplėsčiau, pradedu atsakinėti:) 1. "Atsakymas" teisingai pastebėjo - niekur nėra pasakyta, kad tokių straipsnių "nereikia IR kitom kalbom spausdinti". 2. Jei jau pavyzdžiu pasitelkiamas Tarasti (kurio paskutinis romanas išleistas suomiškai, o mokslinė knyga - tikrai angliškai), tai, manau, galime tik nedrąsiai pasvajoti, kad kada nors lietuvių muzikologų knygos bus leidžiamos pasaulinio lygio leidyklose, o nekantrūs interesantai jas graibstys amazon.com`e... Tuomet tikrai bus itin prasminga jas leisti anglų ar kuria kita plataus vartojimo kalba. 3. Dar viena esminė mintis straipsnyje buvo ta, kad galbūt ateis metas, kai muzikologiniai tekstai Lietuvoje susilauks platesnio, ne vien siauro muzikologų rato dėmesio. Tuomet jau Klausimui turėčiau klausimą: ar, tarkim, Donskio, Tereškino (čia įsirašykite bet kurį kitą mėgstamą autorių) knygas mieliau skaitote angliškai, ar palaukiate, kol jos bus išleistos lietuviškai? O Greimą "preferuojate" tikriausiai prancūzų kalba?.. Aš, tiesą sakant, labai džiaugiuosi lietuviškais vertimais. Taigi turbūt tikrai trūksta solidumo:))

17008. 1232005-06-09 19:31
jo, cia labai jauciasi, kad to solidumo truksta...

17013. jonines2005-06-09 21:49
siaip tikrai idomu pastebeti, kad lietuviskai spausdinti tekstai is tiesu greiciau "isilieja" i lietuviu muzikologines diskusijas ir priesingai, jei tie patys tekstai atspausdinami kita kalba, ju "isiliejimas" (aptarinejimas, analizavimas, diskusijos) smarkiai veluoja. Tad manau cia yra autoriaus valia, kuriai auditorijai jis pirmiausia nutaria skirti savo tekstus. Atkreipkit demesi, kad jaunesnioji muzikologu karta visgi stengiasi publikuotis uzsienietiskai. Ir tai iskart atveria platesnes diskusijos galimybes. Gi lietuviskai atspausdintas kad ir genialus tekstas tures palaukti gal net ir simtmeti, kol jis taps zinomas ar prieinamas Europai bei pasauliui. Prisiminkit, kaip buvo (ir yra) su Bachtino, Javorskio ar Landvai tekstais ir idejomis...

17022. vakaras2005-06-10 23:28
Man tapo neaisku - ar sis tekstas pats nieko "nesefuoja"? Kaip jus galvojate?

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
5:05:06 Nov 7, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba