Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-06-03 nr. 3051

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Daiva Čepauskaitė.
SVEIKINAME POEZIJOS PAVASARIO LAUREATĘ DAIVĄ ČEPAUSKAITĘ!
24
• TRUMPAI1
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI1
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI1
• ĮVAIRŪS

POEZIJOS PAVASARIO ĮSPŪDŽIAI 
• POEZIJOS PAVASARIS BAIGĖSI2

AKTUALIJOS 
• PRISISTATĖ GETEBORGO KNYGŲ MUGĖ

POEZIJOS PAVASARIO KONFERENCIJA 
• KAIP GYVENIMO TEKSTAI VIRSTA POEZIJA?1

KNYGOS 
• Sondra Simanaitienė.
KAS NESPJAUDO Į DANGŲ, TAS NEGERIA SU DIEVU ALAUS
1
• KORTA ŽAIDĖJO RANKOSE
• DŽIUGĖ
• MAIKLO K GYVENIMAS IR LAIKAI5
• NAUJOS KNYGOS

DAILĖ 
• Mikalojus Vilutis.
LAIMĖ
5
• Dalius Baltranas.
ŽIRGŲ ŽAIDIMAI POPIERIAUS LAPE
11
• TOKS YRA GYVENIMO KVAPAS

MUZIKA 
• Lina Navickaitė.
MUZIKINĖ LIETUVYBĖ MODERNUMO SĄLYGOMIS
14
• AITRŪS PAGUODOS ŽODŽIAI9

TEATRAS 
• Rokiškio liaudies teatro vadovą ir režisierių JONĄ BUZILIAUSKĄ kalbina RIČARDAS ŠILEIKA.
NORINČIAM VAIDINTI TURI SUTEIKTI GALIMYBĘ
2
• Ridas Viskauskas.
MEISTRIŠKUMO PAMOKOS

PAVELDAS 
• Danutė Skromanienė.
JUODKRANTĖS PARODŲ SALĖJE – "LIETUVIŠKOSIOS KERAMIKOS MENAS"

MENO DIS/KURSE* 
 Jurijus Dobriakovas.
KELETAS VOKIEČIŲ KULTŪROS DIENŲ AKIMIRKŲ
1

POEZIJA 
• ALGIMANTAS MIKUTA4

PROZA 
• Renata Baradinskaitė.
SMUIKAS IR TAS "MIELASIS TANGO"
2

VERTIMAI 
• Heinz Von Lichberg.
LOLITA

KULTŪRA 
• PAMIRŠTA – NEPAMIRŠTA1

JAUNIMO PUSLAPIS 
• MOKSLEIVIŲ SKAITYMŲ NUGALĖTOJAI15

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Lukas Devita.
ŽVAIGŽDŽIŲ KARŲ BELAUKIANT
2

KRONIKA 
• TRUPUTIS DRAMATURGIJOS1
• JAUNIEJI MENININKAI!
• Sonata Paliulytė.
NAUJOSIOS ROMUVOS POEZIJOS PAVASARĖLIS SALOVARTĖJE
1
• Ignotas Tunkūnas.
SEULO ĮSPŪDŽIAI
• LRS
• LMKA
• IV "LIETUVIŲ BALSO" KONKURSAS

DE PROFUNDIS 
• Kęstutis Navakas.
"POEZIJOS PAVASARĮ" PAVARČIUS
11

MENO DIS/KURSE*

KELETAS VOKIEČIŲ KULTŪROS DIENŲ AKIMIRKŲ

rezonuojančių erdvių muzika, veidrodžių poezija ir popkultūros išgelbėjimas

Jurijus Dobriakovas

[skaityti komentarus]

iliustracija
Antonas Bruhinas
Nerijaus Grigo-Pluharo nuotrauka

Natalie Kronast ir Nerijaus Grigo-Pluharo jau septynerius metus organizuojamos Vokiečių kultūros dienos Klaipėdoje – visada labai ryškus ir svarbus įvykis pastaruoju metu gana tylaus uostamiesčio kultūrinių renginių gurmanams. Ryškus renginio daugialypiškumas. Šiųmečio renginio moto "(Per)Ėjimai" – nuoroda į šiandien itin aktualų kultūrinių ribų peržengimo procesą – iš tiesų puikiai tinka visoms iki šiol organizuotoms Vokiečių kultūros dienoms apibūdinti. Organizatoriai, tik jiems vieniems žinomu būdu, sugeba ištrinti ribas tarp to, kas įdomu jaunimui ir vyresniųjų kartų žmonėms, novatoriškumo ir tradicinių formų gerbėjams, vokiečiams ir kitų tautų atstovams. Vokiečių kultūros dienų renginiai – mozaikiška šiuolaikinės vokiškosios kultūros visuma, kurioje visi elementai vienodai svarbūs, norint įsigilinti į bendrą vaizdą.

Apie kiekvieną iš daugiau nei savaitę vykusios kultūrinės epopėjos renginių galima būtų parašyti išsamų analitinį straipsnį, todėl čia susikoncentruokime ties dviem vakarais: gegužės 17 dieną Kultūrų komunikacijų centro patalpose vykusiu įvairiapusiško šveicarų menininko Antono Bruhino literatūriniu-muzikiniu vakaru ir gegužės 19 dieną Parodų rūmus lankiusia vokiškų alternatyvių muzikinių videoklipų peržiūra.

Kosmopolitiško muzikinio instrumento garsų ir palindromų poezijos eksperimentai

Antradienio vakarą klaipėdietiškas oras buvo palankus poetui, muzikantui ir plastinių menų meistrui Antonui Bruhinui iš Šveicarijos. Per vieną vakarą žemėn nukritusi vos ne mėnesio dangiškojo vandens norma sukūrė idealią atmosferą koncentruotam neįprastų poetinių ir garsinių eksperimentų klausymuisi. Tinkamai parinkta patalpa Kultūrų komunikacijų centro antrajame aukšte taip pat prisidėjo prie ypatingos "kamerinės", intymios atmosferos sukūrimo. Antonas Bruhinas, efektingas ribų peržengimo pavyzdys, kuriam Renesanso laikais galėjo būti suteiktas virtuoso (daugelyje sričių talentingo meistro) titulas, šįkart pristatė dvi savo kūrybos sferas: veidrodžio principu kurtus eilėraščius ir įvairiausių melodijų atlikimą tradiciniu maultrommel instrumentu.

Be ilgų įžangų šveicaras pradėjo vakarą grodamas savo nedideliu instrumentu. Beliko laukti kažko iš tikrųjų stebinančio ir virtuoziško. Maultrommel, instrumentas, kurį menininkas tobulai įvaldęs, jau pažįstamas iš šiaurės genčių muzikinės tradicijos – jį reikia laikyti užspaustą tarp dantų ir laisva ranka ritmingai judinti plieninį "liežuvėlį", tuo tarpu atlikėjo burnos erdvė atlieka rezonatoriaus vaidmenį. Dėl rezonavimo garsas akimirkomis priminė sintetinį elektronikos skambesį, tačiau menininkas nuramino įtarius klausytojus – visi garsai akustiniai. Bruhinas savitą maultrommel skambesį paįvairino savo atodūsių garsais. Kartais atrodė, kad atlikėjas tuoj praras ritmo jausmą, tačiau tai tebuvo momentinės iliuzijos – šveicaras yra vienas pripažintų pasaulinio masto šios rūšies instrumentų meistrų. Be to, jis sukaupė daug žinių apie instrumento istoriją, todėl praktines maultrommel galimybių iliustracijas sėkmingai suderino su teorine paskaita. Antono Bruhino žodžiai apie beveik globalinį instrumento paplitimą muzikos istorijoje, naudotų medžiagų įvairovę ir daugybę pavadinimų, kuriuos instrumentas turi skirtingose kultūrose, iliustravo, kad maultrommel yra tikras geografinių ir kultūrinių ribų peržengimo simbolis, instrumentas kosmopolitas. Tačiau enciklopedinėmis žiniomis šveicaras neapsiribojo – jis peržengė ribą tarp atlikėjo ir konstruktoriaus, pademonstravęs savo paties sukurtus instrumento modelius, kai rezonatoriaus funkciją atlieka jau nebe atlikėjo burna, o įvairios tuščiavidurės erdvės ir konstrukcijos. Nebijo Antonas Bruhinas ir takoskyros tarp tradicinės ir šiuolaikinės muzikos – jo meistriškai valdomas maultrommel vienodai įdomiai atkūrė skirtingas melodijas, nuspalvindamas jas unikaliu garsiniu atspalviu.

Grodamas maultrommel, šveicaras kontrapunktu įterpdavo savo skaitomas eiles, sukurtas veidrodžio metodu iš žodžių ir frazių, vadinamų palindromais. Tokie žodžiai, jų deriniai ir net ištisi sakiniai ypatingi tuo, kad juos galima skaityti nuo pradžios ir nuo galo, gaunant visiškai identišką prasmingą rezultatą. "Prasmė" šiuo atveju yra gana sąlyginė: "veidrodiniuose" eilėraščiuose "prasminga" daugiausia sintaksinė sakinių struktūra, o reikšmė lieka gana abstrakti arba laisvai asociatyvi. Antonas Bruhinas pradėjo nuo labai paprastų pavyzdžių – atskirų žodžių palindromų, tačiau greit paaiškėjo, kad jis sugeba sukurti ir kelių stulpelių palindrominį eilėraštį; tiesa, autorius prisipažino, kad to išmokti jam prireikė dvidešimties metų. Norėtųsi subjektyviai pastebėti, kad šveicaro poezija yra labiau skirta klausymui nei skaitymui. Ypač jei deklamuoja pats autorius su savo nepakartojamu Šveicarijos vokiečių dialektu, kuris neretai labai panašus į švedų kalbą. Palindrominė poezija, sukurta daugiausia iš trumpų žodžių, turi savo unikalų simetrišką ritmą. Antonui Bruhinui skaitant eilėraščius, paaiškėja ryšys tarp jų ir šveicaro grojimo neįprastu instrumentu – deklamuojama palindromų poezija muzikali ir ritminga kaip maultrommel skambesys, o pastarasis savo artikuliacija priartėja prie žmogaus balso. Be to, abi šios Antono Bruhino kūrybos sritys reikalauja tikro meistriškumo, kantrybės ir išradingumo. Galima drąsiai teigti, kad šveicaras pademonstravo susirinkusiems tai, ko dažnai trūksta Lietuvos šiuolaikiniam menui – tikrąjį entuziastingą meistriškumą, o ne žodiniu konceptualizmu apgaubtą pretenziją į jį. Šį teiginį patvirtina tai, kad vakaras padarė akivaizdžiai didelį įspūdį įvairaus amžiaus klausytojams, atėjusiems į renginį. Labai tikėtina, kad jie, eidami namo iš Kultūrų komunikacijų centro, mažiau domėjosi nesiliaujančiu lietumi (drąsiai teigiame, jog pastarojo pasažo entuziazmas netaisytas. – Red.)

Ar pavyks išgelbėti popkultūrą?

Ketvirtadienio oras radikaliai skyrėsi nuo antradieninio, tačiau ryški saulė nepasiekė tamsios Parodų rūmų patalpos, kurioje turėjo vykti penkiolikos Oberhauzeno trumpametražių filmų festivalyje apdovanojimus gavusių vokiškų muzikinių videoklipų peržiūra "Popkultūros išgelbėjimui". Šį pavadinimą palyginus su peržiūros kontekstu, galima įžvelgti dar vieną ribų peržengimo leitmotyvo dimensiją – norint išgelbėti vis labiau primityvėjančią popkultūrą, vokiečių muzikinių videoklipų autoriai iš esmės peržengia pačios popkultūros ribas ir sukuria darbus, kurie natūraliai įsiterpia į meno galerijos erdvę.

Vokiečių videomeno, kaip ir muzikos, sunku neatpažinti. Ypatingi vokiškosios vaizdinės kūrybos bruožai yra šalta spalvų gama, preciziška garso takelio ir vaizdo montažo sinchronizacija, dažnos stilistinės nuorodos į praėjusio amžiaus septyniasdešimtųjų ir aštuoniasdešimtųjų metų meną ir buitį, žemos kokybės namų vaizdo juostos estetikos imitacija, įvairiausių pramoninių ir buitinių mechanizmų garbinimas. Kaip parodė pirmas programos videoklipas, vaizdo simfoniją galima sukurti pasitelkus standartinių garažų automatinių durų filmuotą medžiagą, sinchronizuotą su muzikinio kūrinio garsu. Atskiros analizės vertas žmonių panaudojimas vokiškuose videoklipuose – jų ten arba visai nėra, arba juos atstoja manekenai, animuoti personažai ir koliažinės iš laikraščio nuotraukų sukurtos būtybės, arba gyvi žmones kadre vis dėlto yra, bet savo judesiais ir emocijų išraiškingumu labiau primena robotus. Visa tai sukuria nepaprastai originalią trumpų vokiškų muzikinių videoklipų atmosferą, ko, deja, nepasakysi apie daugumą šiuolaikinių vokiškų filmų. "Popkultūros išgelbėjimui" pristatytų videoklipų meninės raiškos formos labai įvairios – nuo kvapą gniaužiančių naktinių urbanistinių panoramų ir intravertiškų detalių namų interjero vaizdų iki kičinių koliažų su politinės satyros doze ir visiškos grynųjų formų abstrakcijos. Tokia pat įvairovė ir garsų srityje – nuo energingo tipiškai vokiško indie-electro-punk-rock iki statiškų minimalistinių ambient garso skulptūrų. Norisi nuoširdžiai padėkoti programos sudarytojams – kūrinių parinkimas labai sėkmingas ir visapusiškai atskleidžia vokiečių nekomercinių videoklipų sceną. Toks pat vykęs ir rodymo eiliškumas – subtilesni ir ekspresyvesni vaizdai sudėlioti gana proporcingai, tad žiūrovas nepavargsta ir nenuobodžiauja. Lyginant šių metų renginį su analogiška videomeno peržiūra tuose pačiuose Parodų rūmuose praėjusių metų Vokiečių kultūros dienų programoje, išryškėja vienintelės vaizdo projekcijos privalumai – žiūrovų dėmesys maksimaliai koncentruojamas į vaizdą ir garsą, kas neįmanoma toje pačioje erdvėje rodant kelias projekcijas vienu metu, kaip kad buvo daroma pernai.

Tačiau grįžkime prie "popkultūros išgelbėjimo" idėjos. Šis renginys ne tik parodė visas vokiškos nekomercinės videoindustrijos galimybes, bet ir priminė, kaip dar prieš kelis metus vokiečių muzikiniai TV kanalai "Viva" ir "Viva Zwei" gana dažnai rodydavo tokius videoklipus. Dabar minėti televizijos kanalai vis labiau suka MTV primityvaus kičinio ekshibicionizmo link, tad videoklipus, panašius į rodytus aprašomame renginyje, išstumia beveidžiai, pagal masinės produkcijos principus gaminami ritmenbliuzo ir poproko videoklipai. Galbūt "vienetinio gaminio" principai, būdingi vokiškų nekomercinių klipų kūrybai, neišvengiamai atstumiami masinės popkultūros kaip svetimkūniai? Bet kuriuo atveju norisi nusiteikti optimistiškai ir tikėti, kad popkultūra gali būti tokia skoninga, išradinga ir patraukli, kaip penkiolika vokiečių muzikinių videoklipų, skirtų jos išgelbėjimui.

_________________

* šiuolaikinio meno puslapis

Puslapį rengia Linas Kranauskas (linas@ore.lt)

 

Skaitytojų vertinimai


17009. op2005-06-09 19:37
nu?

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
5:05:01 Nov 7, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba