Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-06-03 nr. 3051

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Daiva Čepauskaitė.
SVEIKINAME POEZIJOS PAVASARIO LAUREATĘ DAIVĄ ČEPAUSKAITĘ!
24
• TRUMPAI1
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI1
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI1
• ĮVAIRŪS

POEZIJOS PAVASARIO ĮSPŪDŽIAI 
• POEZIJOS PAVASARIS BAIGĖSI2

AKTUALIJOS 
• PRISISTATĖ GETEBORGO KNYGŲ MUGĖ

POEZIJOS PAVASARIO KONFERENCIJA 
• KAIP GYVENIMO TEKSTAI VIRSTA POEZIJA?1

KNYGOS 
• Sondra Simanaitienė.
KAS NESPJAUDO Į DANGŲ, TAS NEGERIA SU DIEVU ALAUS
1
• KORTA ŽAIDĖJO RANKOSE
• DŽIUGĖ
• MAIKLO K GYVENIMAS IR LAIKAI5
• NAUJOS KNYGOS

DAILĖ 
 Mikalojus Vilutis.
LAIMĖ
5
• Dalius Baltranas.
ŽIRGŲ ŽAIDIMAI POPIERIAUS LAPE
11
• TOKS YRA GYVENIMO KVAPAS

MUZIKA 
• Lina Navickaitė.
MUZIKINĖ LIETUVYBĖ MODERNUMO SĄLYGOMIS
14
• AITRŪS PAGUODOS ŽODŽIAI9

TEATRAS 
• Rokiškio liaudies teatro vadovą ir režisierių JONĄ BUZILIAUSKĄ kalbina RIČARDAS ŠILEIKA.
NORINČIAM VAIDINTI TURI SUTEIKTI GALIMYBĘ
2
• Ridas Viskauskas.
MEISTRIŠKUMO PAMOKOS

PAVELDAS 
• Danutė Skromanienė.
JUODKRANTĖS PARODŲ SALĖJE – "LIETUVIŠKOSIOS KERAMIKOS MENAS"

MENO DIS/KURSE* 
• Jurijus Dobriakovas.
KELETAS VOKIEČIŲ KULTŪROS DIENŲ AKIMIRKŲ
1

POEZIJA 
• ALGIMANTAS MIKUTA4

PROZA 
• Renata Baradinskaitė.
SMUIKAS IR TAS "MIELASIS TANGO"
2

VERTIMAI 
• Heinz Von Lichberg.
LOLITA

KULTŪRA 
• PAMIRŠTA – NEPAMIRŠTA1

JAUNIMO PUSLAPIS 
• MOKSLEIVIŲ SKAITYMŲ NUGALĖTOJAI15

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Lukas Devita.
ŽVAIGŽDŽIŲ KARŲ BELAUKIANT
2

KRONIKA 
• TRUPUTIS DRAMATURGIJOS1
• JAUNIEJI MENININKAI!
• Sonata Paliulytė.
NAUJOSIOS ROMUVOS POEZIJOS PAVASARĖLIS SALOVARTĖJE
1
• Ignotas Tunkūnas.
SEULO ĮSPŪDŽIAI
• LRS
• LMKA
• IV "LIETUVIŲ BALSO" KONKURSAS

DE PROFUNDIS 
• Kęstutis Navakas.
"POEZIJOS PAVASARĮ" PAVARČIUS
11

DAILĖ

LAIMĖ

Mikalojus Vilutis

[skaityti komentarus]

Žinau, kas yra laimė, ir galiu paaiškinti visiems. Laimė yra ekvivalentiška dešros kiekiui. Petras turi du kilogramus dešros, o Povilas – vieną. Petras yra lygiai du kartus laimingesnis už Povilą. Ši paprasčiausia aritmetika yra civilizacijos, pažangos, žmogaus gyvenimo prasmės ir tikslo pagrindas. Tačiau dešra ir laimė nėra tas pats. Neatsargus žmogus gali būti nelaimingas netgi turėdamas daug dešros.

Mano brolis Kristupas pasakojo, kas atsitiko jo draugui Kuinui (pravardė). Nubudo vieną rytą Kuinas ir ėmė galvoti. Jam pasidarė labai liūdna. Jis buvo nelaimingas kelias valandas, kol prisigėrė.

Tai įvyko antrojo tūkstantmečio pabaigoje, kai Kuinui buvo keturiasdešimt penkeri metai. Keturiasdešimt penkerius metus jis negalvojo ir buvo laimingas. Nereikėjo jam galvoti. Daugiau šios klaidos, manau, Kuinas nedarė.

Sofoklis buvo teisus, sakydamas – tik nieko negalvok ir būsi laimingas.

Šiuos samprotavimus apibendrinus galima pateikti tikslų laimės apibrėžimą: laimė – tai tuščia galva ir pilnas pilvas. Žmogaus tikslas šiame gyvenime yra būti visiškai laimingam. Vargu ar galima argumentuotai paneigti šį Aristotelio postulatą. Vieno amerikiečių filmo herojus – vyras auklė – teigė, kad tik idiotas gali būti visiškai laimingas.

Kategorinis silogizmas. Pirmoji premisa – žmogaus tikslas būti visiškai laimingam. Antroji premisa – visiškai laimingas gali būti tik idiotas. Vidurinis terminas, esantis abiejose premisose, išbraukiamas. Loginė išvada, atitinkanti taisyklingą kategorinio silogizmo struktūrą, – žmogaus tikslas būti idiotu.

Deja, nors ir labai norėtų, žmogus negali tapti idiotu, jeigu toks negimė. Tai priklauso ne nuo jo valios. Tai Dievo dovana. Patarimas būti idiotu yra tautologiškas ir praktinės reikšmės neturi.

Galima pasiekti visiškos laimės būseną prisigėrus degtinės. Žinau, nes bandžiau. Kiti rekomenduojami metodai, kuriuos mėginau, tikros laimės nesuteikdavo, nebent pasijusdavau ne toks nelaimingas, kaip paprastai.

Degtinė yra geriausia priemonė gyvenimo tikslui pasiekti, tačiau visuomenėje tikslas ne visada pateisina priemones. Žmogus girtas ir laimingas, o jo artimieji kenčia. Žmogus negali būti laimingas, jeigu jo artimieji kenčia. Padėtis be išeities. Jauna ir graži žurnalistė paklausė manęs, ar aš laimingas. Atsakiau, kad esu nelaimingas.

– Bet kodėl, – nustebo ji, – juk gyvenimas puikus.

– Abejoju, – atsakiau, – viskas blogai, kas blogai baigiasi. Štai žiūriu į jus ir žaviuosi. Jūs jauna, graži ir protinga. Bet aš žinau, kad laikui bėgant, jūs pasensit, tapsit dvasiškai ir fiziškai bejėgė, negraži ir niekam nereikalinga. Net sau pačiai. Ir pagaliau – finis coronat. Jūs numirsite ir atsidursite tamsos, šalčio ir kirmėlių karalystėje.

Tik paskutinis niekšas gali būti laimingas, visa tai žinodamas.

– Bet, – nustebo jinai antrą kartą, – juk mes visi mirsime. Tai neišvengiama.

Netgi absoliuti tiesa, kad mes visi mirsime ir kad tai neišvengiama, manęs nedžiugina, ir aš vis tiek nelaimingas. Sulaukęs šešiasdešimties metų supratau, kad esu tyros sielos, kilnios širdies, gražus ir protingas. Anksčiau, kai gerdavau, mano siela buvo purvina, širdies išvis neturėjau. Mane valdė žemos aistros ir dar žemesni gyvuliški instinktai. Buvau negražus, neprotingas ir laimingas. Pats nemačiau, bet daugelis matė ir man pasakojo, kaip vieno realybės šou dalyviai viešai mylėjosi. Mano draugas Vytautas Jurkūnas jaunesnysis prieš daugelį metų stebėjo šį procesą Rygos zoologijos sode. Ten dideliam žiūrovų džiaugsmui ir estetiniam pasigėrėjimui viešai mylėjosi beždžionės.

Viename žurnale skaičiau, kad mūsų krepšininkės išdrįso nuogos pasirodyti prieš kamerą. Jos išsivadavo iš miesčioniškų prietarų varžtų, buvo sakoma. Buvo įdėtos ir nuogų narsiųjų krepšininkių nuotraukos. Beždžionės nuo neatmenamų laikų išdrįsta pasirodyti nuogos prieš kamerą ir yra išsivadavusios iš miesčioniškų prietarų varžtų. Žmonės elgiasi teisingai, imdami iš jų pavyzdį. Tai teikia pagrindo optimizmui. Gal žmonija pagaliau tapo išmintinga ir suprato, kad daug geriau būti beždžione negu žmogum. Gal vyksta didžioji apokatastazė – grįžimas į tobulą pirmykštę būseną, ir žemėje vėl bus rojus, ir vėl žmonės bus laimingi.

Žmogus – Dievo klaida, – teigė Nietzsche. Laikas šią klaidą ištaisyti.

Rašios ežeras. Naktis. Aš valtyje. Lėtai irkluoju, nes niekur neskubu. Virš manęs žvaigždės, po manim juoda grėsminga ežero gelmė. Priplaukiu salą. Išlipu. Sukuriu laužą. Žiūriu į ugnį. Nėra nei ateities, nei praeities. Nėra net dabarties. Galiu daryti, ką noriu, todėl nedarau nieko. Man gera. Esu laisvas ir laimingas, kaip gyvulys.

 

Skaitytojų vertinimai


17026. MARGARITA2005-06-12 14:37
RASAU ANTRA KOMENTARA SAVO GYVENIME.JUMS.NE DEGTINES, BET GERO VYNO TAURE UZ TYLEJIMA DVIESE ANT NASIOS EZERO KRANTO NAKTI PRIE LAUZO...

17027. ak2005-06-12 14:55
galėtų Vilutis iš tokių esiukų ir knygą kokią parengti. Nušluostytų nosį daugeliui poetoms...

20146. ieva2005-12-05 02:17
vilutis ir geriau paraso.

66315. sima2011-02-21 10:31
teko pazinti broli kristupa fainas nuosirdus pamenu kaip palangoje valgeme karakumo saldainius ir prie juros ziurejome i menulio pilnati.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
5:05:00 Nov 7, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba