Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-01-23 nr. 3221

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• VLADAS BRAZIŪNAS.
akmenpašys
5
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

PUBLICISTIKA 
• STASYS STACEVIČIUS.
Jonai, duok, Jonai, bėk

POKALBIAI 
• „Pažodiškumo virusas labai gajus“

KNYGOS 
• ALFREDAS GUŠČIUS.
Apie praeitį ir dabartį – baladiškai
1
• Lietuvos nacionalinė M.Mažvydo biblioteka Bibliografijos ir knygotyros centras
 AGNĖ ŽAGRAKALYTĖ.
Bobinčius
2
• Naujos knygos

MUZIKA 
• BEATA LEŠČINSKA.
Apie eliksyrą, balzamą ir kitokius meilės gėrimus
8
• Nepaklusnūs entuziastai

DAILĖ 
• KĘSTUTIS ŠAPOKA.
„Videoekranas“ Jono Meko vizualiųjų menų centre
5

KINAS 
• Ridas Viskauskas.
Nestabilių laikų fone – dėmesys nacionaliniam orumui
2

TEATRAS 
• Miuziklo „Žmogus iš La Mančos“ premjera LNDT
• Ridas Viskauskas.
Kameriniame spektaklyje – inteligentiškų žmonių drama

SAVAITĖ SU TV 
• Skirmantas Valiulis.
Ramus savaitgalis

POEZIJA 
• GINTAUTAS IEŠMANTAS.
Kaip tie medžiai ties upės krantu
3

PROZA 
• LORETA GRAŽINA LATONAITĖ.
Gyventi negalima mirti
2

VERTIMAI 
• AGNESĖ GAILĖ.
Prie šeimos stalo: Gustave’as Flaubert’as, jo knyga ir visai nedaug Normandijos
1

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• ANDRIUS GRIGORJEVAS.
Semiotinės autorefleksijos pratybos
2

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS 
• Mindaugas Peleckis.
Projekto „Driezhas“ muzika – šviesi viltis mums, akliesiems
6

 
• Dėl paskelbtos tikrovės neatitinkančios informacijos apie Valdovų rūmams įsigyjamas vertybes8

KRONIKA 
• Klaipėdoje – Ivano Turgenevo „Įnamis“
• OKT „Hamleto“ maršrutai
• „Draugiškos zonos autobusas“ Kaune

DE PROFUNDIS 
• De profundis atsiskiria1
• Antikreizinis 2009-ųjų Jaučio metų horoskopas4

KNYGOS

Bobinčius

AGNĖ ŽAGRAKALYTĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija

Pabaiga. Pradžia 3 numeryje

Kazlauskaitė, Giedrė. HETERŲ DAINOS (keturiasdešimt eilėraščių). – V.: Rašytojų sąjungos leidykla, 2008.

Knygoje „Heterų dainos“ yra lygiai keturiasdešimt eilėraščių.

(Keturiasdešimt plėšikų ir keturiasdešimt ieškotojų esu jau sutikus poroje knygų, o štai ir keturiasdešimt eilėraščių, – šitokio tikslumo nuoroda ant viršelio!) Iš pradžių juos visus suskaičiuoju, tada tik skaitau. Ir jie vis į mane atsitrenkia, visi keturiasdešimt: eilėraščių, demonų, vaikų, mylimųjų ...paskambinkit naktį, kai visi keturiasdešimt mano / demonų (gerai, kad ne žmonų ar ne vyrų) eina / galvom“ („Paskambinkit arba parašykit žinutę“, p. 61)

Per visą knygą, trunkančią kone dešimtmetį (knygoje datų nėra, bet atsimenu ir pačias seniausias, almanachines publikacijas), Giedrė vejasi eilėraštį, ieško eilėraščio, vien jam ir sau – jame įvertinta. Kažkokie Gralio ir Karžygės mergelės santykiai. Toks literatūrinis trileris. Toks kostiuminės dramos tipo serialas, su viduramžiškom bibliotekom, kamžuotais bibliotekininkučiais. Giesmes ten ūksmėj išgieda ir išrepuoja dailios, protingos, todėl truputį nesveikos nimfetės. Slepias ten heterų kuždantys sodai, žvanga monetos ir plunksnos auksinės ten išskelia ugnies pritvinkusią raidę. Čia yra skaičiais užkoduotų raidžių, kibių it lego kaladėlės ir ryškinamų, plačiai atsimerkusių knygų raidžių, kai G. K. braukia pieštuku jų paakius, – visos raidės sušaukiamos į eilėraštį, eilėraščiai čia gyvi, savarankiški organizmai.

G. K. kone kūniškai reprodukuoja savo eilėraščius. Eilėraščiu ji nėščia, ji nėščia sinefilė, ji spiečia eilėraščius knyginiuose aviliuose ir veisia laboratorijų kolbelėse, rengia juos ir maitina tuo, kuo turbūt tik lelijos ir padangių sparnuočiai savo vaikus temaitina. Iš žiedlapių ir pagaliukų G. K. sutveria jazminų žmones. Ji tol nešioja eilėraščius prisisiūtam pilve, kol jie nesukaulėja. Kokia graži G. K. lopšinė prisigimdytiems eilėraščiams, koks pinamo lopšio, t. y. knygos, pažadas: „Ji bus šviesiai žydra ir baigsis liūdnai. / Plona, parašyta senkalbe, kaip ir pirmoji; už tai prižadėjau / pasodint du medžius“ („Carmina hetaerica“, p. 38). Yra taip, kaip išsipranašauta – ši knyga baigias liūdnai. Ir yra žydra – žydra iš vidaus, – tarp puslapių sugauta keturiasdešimt žydrųjų paukščių, susodinta žydrųjų gėlelių. Keturiasdešimt žydrų eilėraščių aštriom poezijos skaidulom galėtų praplėšti nežydrą šios knygos viršelį.

G. K. dėl jos, dėl poezijos, braunasi katakombom, apakus per knyginį gaisrą, tupi raketoj ir laukia pakilimo, aplink sproginėjant smėlio bomboms, –­ lėlės ten tirpsta nuo karščio, lėlės ten požeminės viską nujaučia, bet aiškiai mums pasakyti negali, todėl išsišauna tas žinojimas pavasariniais laiškais per mums bylojančią medinių lėlių kaktą.

Palyginkit knygos pradžias ir pabaigas, tarkim, štai šitaip:


        sėdžiu tokia rami
        keramikinė
        tarp kitų molio motiejų
        galėčiau būti vaza jų chrizantemoms
        ir raudu, skambant patetiškai
        poezijomanijos anatemai
            „Tos prasmės“, p. 17
            vs


        Atbukau.
        Chrizantemos iš Salomėjos eilėraščio
        mano vaikiškoj knygoj kvepia šituos namuos
        prieš Vėlines, sumerktos į emaliuotus kibirus.

            „Miegu su lėlėm, Gesta Berlingas miega šalia“,
              p. 63

Kaip rimsta, rimtėja eilėraščiai nuo pirmų lig paskutinių puslapių, – karingumas išblėsęs, jį keičia skaidrus patyrusio ieškotojo nuovargis.

Vyniojasi mezgamo eilėraščio šalikas. Žvilga drožiamų pieštukų prasiskleidę sijonai. Pumpuruojasi lėtai išpiešiamos raidės, ridenasi užrašyti eilėraščiai – tokie tikslūs, sąžiningi, pamaiviški, gražūs, skaidrūs ir liūdni iki įsiskaudėjimo, iki nusidildymo.


        Mačiau pasaulius, kuriuose jūs nesate buvę
        apžėlę žaliais maurais, jie demonų pripėduoti baltai
        lyg fontanas, po kurį netikėtai pabraidė berniukas
          p. 64

G. K. eilėraščius rekomenduočiau vartoti dozuotai. Mat jie truputėlį įpjauna. Kaip kaulinis peilis knygoms ir laiškams išpjaustyti – G. K. pritiktų tokį turėti, gal net nešiotis po kaklu kaip amuletą, skalpelį ar, reikalui esant, durklą.

iliustracija

Biliūnaitė, Agnė. MIEGANTYS SUFLERIAI. – V.: Rašytojų sąjungos leidykla, 2008.

Prašmatnus, apgalvotas ir atidirbtas debiutas. Pasiskaičius „kas ant viršelio“, maniausi papulsianti į paro­domąjį rytietiško arbatogėrio vakarėlį, o pakliuvau į suneštinį balių su šaltais, karštais patiekalais ir saldžiu stalu.

Yra šiame debiute barškėjimo ir griūvančių, vėjo papučiamų konstrukcijų, pvz:


        Sausakimšas vėjo patrulis
        batais silpnais lyg pirštais
        vakar įmynė laiką
        per klaidą žinojau
        jo vardą
        kai užgulė žemuogių pievas
        tą žiemą mano ravėtas
        tylinčiam dievui po kojom
        koją po ratais pakišus
        nojus vėl praplaukė žemę
        garlaiviu vijosi sagą
        šitą
        iš viešpaties lietpalčio
          p. 11

Nemažai šioje knygoje tokių, rodos, savitikslių makalynių, – turbūt esu jau per sena tokiomis džiaugtis. Galėčiau rašyti: „tirštos impresijos“, „SMS nušvitimai“, – ir būčiau teisi. Bet ne, – esu sena ir priekabi, todėl rašau: daug strikinėjimo dėl paties strikinėjimo, tik, rodos, ne iš smagumo –­ kas, ar prigimtis taip įtempia literatūrines A. B. blauzdų sausgysles, kad šitaip reikia nereikia strikinėjama? Paklausykit, kaip: „sinkopiuoja minutės / giesmės sušalę / kojos kažkieno / voliojas ne mano“ (p. 33); „kartojant / negrįžtamai / pasiklysta / esmė“ (p. 35) – perspėja mane poetė, –­ turbūt per daug prisikartojau, per daug kartų skaičiau, pvz., „Serbentų rapsodiją“: „supjaustytais delnais / nepaleistais tik vos / viduriais tų pačių / delnų į saulę“ (p. 51). Tokie strikinėjimo eilėraščiai – it šalta mišrainė, spalvoti kubiukai, suversti į eilėraščio dubenį. Vyrauja tokie skubūs užrašai, blyksniai, momentinių nuotraukų koliažai. Štai eilėraštis „Oranžinis Stasys“ smulkiai referuoja apie eilinę kultūriškai Aktyvios Poetės (tarkim, tai tik toks mano duotas darbinis pavadinimas šitam personažui) dieną. Štai kaip baigiasi ta paromis nematuosima Aktyvios Poetės diena: „priputoję akiduobės / tik arbata / arbata teatneša dievą / į mėlynojų namus / tuščiuos kibirėliuos kai kas dar tik pasisemia“ (p. 50).

Yra šioje knygoje ir nusaldintų, desertinių graudulių, desertiškai graudinančių vaikeliukų: „ar vaikutis mažytis / ar jau buvo / taip jautė taip verkė ir prašė / į ranką rankutę kad skauda kai vienas / tamsu kai ir vienas akim didelėm / to bijojimo likti…“ („užlūžo“, p. 5), „ir kai netikiu dievu / tai netikiu / jo keršto dantukais į kūdikio skruostą“ („oriental express“, p. 68), mergiotiškai reiškiamo pasaulinio sielvarto: „dievuliukui po ūsu / katinukas… / visai be šeimininko…“ („kas“, p. 39) ir baladinių stebuklų: „neatsargiai kliudydama / mirusį lietų / miegantį gimstančio vaiko ausy“ („galbūt rytas“, p. 22) „krenta / sočiai prinokę į ausį / miegančiam vaikui / kad būtų karalius“ (p. 61), „tau jų nebeduos / basomis išmaitins / susiradus lentyną – į ją sudėlios / kad mirtų karaliais“ (p. 85)

Kiek kitokio plauko yra „orientalistiniai“ Agnės Biliūnaitės eilėraščiai. Vienas tokių (ir man gražiausių šioj knygoj) yra „Obon“ – japoniškų Vėlinių atplaiša. O štai VII skyrius, „tangopera“, sakyčiau, visiškai kito žmogaus užrašytas. T. y. surašytas šis skyrius tos pačios, dovaną turinčios ir rašyt mokančios Aktyvios Poetės, tik jau be jokių pomponų ir karštligiško strikinėjimo, – vien tik stilingas žirgliojimas tango žingsniu, pertraukiamas mokyklinių atminimo albumėlių stilistikos choro skanduotėmis:


        kartais esam fajansiniai indai
        kartais mūsų iš viso nėra
        smėlio slėniuose žaidžiame priešus
        nes pažįstamais būt netiesa
          p. 85

Norėčiau išgirsti, į ką šis tekstas pavirto Ritos Mačiliūnaitės operoje „Dviskaita“, kurios libretas yra. Galėtų prie knygos būt prisegta kokia sintezijos tipo plokštelė. It puokštelė prie šviežios debiutantės krūtinės – kad geriau ją, šitą knygelę, nuo kitų debiutančių atskirtumėm.

 

Skaitytojų vertinimai


51107. amigo2009-01-27 21:07
idomiai, siltai, bet nepataikaujant

51151. Giedrei2009-01-30 11:38
Kad ir kaip besirautumei link heterų, kad ir kaip besiskverbtumei į jų būrį, trūksta tau kažin ko, ir gana. Prisėdau knygyne, perskaičiau ir... kad nors viena eilutė būrų pakabinusi - būčiau parsinešusi tą keturiasdešimtuką į savo bibliotekėlę. Deja.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 7 iš 7 
5:04:06 Nov 7, 2011   
Mar 2009 Jul 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba