Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-09-16 nr. 3345

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• KNUTAS SKUJENIEKAS.
Saga
22
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS3
• VAKARAI4

AKTUALIJOS 
• LAIMANTAS JONUŠYS.
Tiltai tarp kultūrų
4
• KORNELIJUS PLATELIS.
XXII tarptautinis literatūros festivalis
„Poetinis Druskininkų ruduo 2011“
• PROGRAMA.
XXII tarptautinis literatūros festivalis
„Poetinis Druskininkų ruduo 2011“
1

LITERATŪRA 
• RAMŪNAS ČIČELIS.
Tomo Sakalausko menotyros modifikacijos
8

KNYGOS 
• AUDRONĖ KUČINSKIENĖ.
Naujai atsiskleidęs graikų mitų pasaulis
1
• NAUJOS KNYGOS7
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• DONALDAS STRIKULIS.
Neirantas – teatro kritikas
• „Stalo teatras“: kuriame šeimai

MININT 100-ĄSIAS
M. K. ČIURLIONIO
MIRTIES METINES
 
• DANA PALIONYTĖ.
Bareliai sugrėbti kupeton
6

MUZIKA 
• BEATA LEŠČINSKA.
Palaiminti tikintieji,
arba Richardo Wagnerio „Parsifalis“ Taline
1

DAILĖ 
• KRISTINA STANČIENĖ.
Grafikos kontekstai. Deklaracija
2

PAVELDAS 
• Parodoje – istorinės mados du šimtmečiai5

POEZIJA 
 STASYS STACEVIČIUS2
• AISTĖ SUNELAITYTĖ17

PROZA 
• VILIUS DŽIAVEČKA.
Jau ir tada – laiko paieškos
15

VERTIMAI 
• BIN AKIO1
• KIKA HOTTA1
• YUKO TANGE1
• SAYUMI KAMAKURA1
• REI HATANO2

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Fenomenas
99

ESĖ 
• PRANAS VISVYDAS.
Kol dar širdis pluša
4

DE PROFUNDIS
Iš gatvės: „Žmogus yra
tobulai sutvertas vėliavėlėms“
 
• ROBERTAS S. PREIKŠAS.
Autosex
3
• WOODY ALLEN.
Klysti – žmogiška, sklandyti – dieviška
3

POEZIJA

STASYS STACEVIČIUS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Gintaro Žilio nuotrauka


            * * *


            Moteries grožio miege atsibunda
            ugnikalnis, kuris daug amžių miegojo
            ugnikalnių grožio miegu. Ar tik aš,
            susapnavęs balsu, tavęs, Ieva, paklausiau,
            kiek trunka Ievų ir ievų grožio miegas.
            Ar mirę Adomai yra gražesni
            negu dar negimę? Nesu tavo sapnas,
            kur grožio miegu miega mano kompiuteris,
            ir nežinau, ar sapnuoja įmigusius
            grožio miegu bernardinų svetainėje.
            Alko ir ateitininkų svetainėse
            šeimininkauja svečiai šiam pasauly,
            o jų informaciniuose laukuose
            žaidžia savo ar kito kauleliais laukiniai.
            Nelyg išlošta ieškai savo rūbelių,
            nes mano adresas dar nepaseno
            ir nepaaiškėjo. Ar grožio miegu
            nemiegojo voragyviai gintaro luituose,
            vėjas, kalnai? Ano karo šauktiniai,
            pagonių dievai? Mes jų grožio vos vos
            mūsų grožio miege gal sapnuosim.



            * * *


            Neišvaikščiojome taigos
            ir neišvaikščiosim.

            Tačiau trobelėje vidur miškų
            aną žiemą tarytum mažojoj taigoj
            vienas kitą pažinome ir net mylėjom.

            Rytais
            aiškindavom viens kito sapnus,
            nežiūrėdavom:
            šalčio ar mūsų daugiau?

            Ir staiga
            akys tapdavo didelės didelės,
            nes per sniegynus atbrisdavo stirnos,
            išalkusios, didelėmis akimis.

            Tik staiga
            gaudavom žinią, kad mirė draugas,
            staiga
            užsimerkdavom ir atsimerkdavom.

            Tardavau:
            laiko gyvam neturėjome –
            lyg nutremti nuo savųjų gyvenom.

            – Staiga neužauga taiga, –
            pasakydavai, –
            bet
            staiga
            vakar – jisai, o rytoj...

            Meilės guoly girdėdavos:
            Dieve, kaip gera!

            O kartais
            įmigdavome – lyg išskristume
            į nekainuojančią nieko kelionę.

            Pasemdavom
            iš atšiauriai gražios upės,
            išpildavom ant savęs kibirą Sibiro.

            Vandenio
            antitremtin juk neveši
            ir tremtinių pėdomis nenueisi
            toliau, negu jie niekada nenuėjo.

            Juolab,
            kai tų pėdų jau ir nėra,
            lyg ramybėje jos būtų pilnos ramybės.

            Kartojai: staiga neužauga taiga,
            todėl laiko
            reikėtų turėti gyviesiems,
            nes laiko numirusiems – gal per akis.

            Kiek jau buvo gyvenimų gal kaip mažų
            Saulės mūšių –
            už teisę nebūt išmintingu,
            už visumą
            arba už kibirą Sibiro.

            Už pilną vandenio,
            žemės ar oro.

            Atsiveria ar užsidaro staiga
            vieno kito taiga,
            vieno kito širdelė.

            Vėliau kaip vėliau,
            o giliau – kaip giliau.

            Vėl audrota naktis
            su balsais pro ošimą –
            lyg žmonės ieškotų Dievulio taigoj,
            lyg nebūtų savy nieko gero suradę.

            Tu persirengi prieš kelionę
            prieš veidrodį –
            taip lyg nebūtų svarbu, kas įvyko,
            o būtų svarbu, kas mums neatsitiko.

            Atrodai
            lyg norinti imt šiaurės ugnį
            ir neštis, ir gal pagimdytiems ne tavo
            vaikams
            pasakyti: gimtoji ugnis.

            Jeigu ne tėvo sodas čia oštų – nelygu
            taiga,
            jei taiga oštų kaip tėvo sodas,
            tai tyro Sibiro pilną stiklinę
            atneščiau tau ir pusę žodžio ištarčiau:
            „tai...“.

            Tu
            po daug metų kitoj žemės pusėj
            gal likusią pusę ištartumei:
            „ ...ga“.

            Tik
            beribė taiga prieš akis ir beribė
            taiga už akių – tai beribei vienatvei.

            Taigos dėl poros –
            gal vos vos.



            * * *


            Purpurinė tema ryto radijuje
            netikėtai nuspalvina
            vieną vienatvę.

            Pietuos
            buvo žudomos purpuro sraigės,
            nes purpuro rūbai pritiko karaliams.

            O kurie rengės pilkai ar margai –
            buvo sraigių rinkėjai,
            kariai
            ir jų meilės.

            O juodvarniai
            sau gal juodai neatrodo,
            ir jei kada nors tau skaudės dėl manęs,
            pasipuoški lyg baltas drugelis ar sraigė.

            Jau mirė visi, kurie saugojo paslaptį:
            kaip gyvas purpuras
            gaunamas žudant.

            Gal
            panašiai ir su mūsų jaunystėmis,
            su brandomis ir su likusiais metais,
            su mano plaukais ir su tavo širdim.

            Niekuo dėtos, atrodytų, purpuro sraigės,
            svarbu ne šiltų ar šaltų minčių greitis,
            tačiau
            taip gražiai nieko nesupratai.

            Nežinau,
            ar, belaukiant žinių iš Žaliagirio,
            mūsų gentainiai anuomet kalbėjo:
            jau purpurinis dangaus pakraštys,
            o prieš jį ir po juo –
            mūsų mėlynas kraujas.

            Ir priešo kardai mėlyni,
            ir dangus
            visas kruvinas, kruvinas –
            mėlynas, mėlynas.

            Nesidomėjau,
            ar tavo kosmetikoj
            buvo dažų, pagamintų iš juodvarnio.
            Ar mišiniais iš drugelių įtrindavai
            odą? Padėjo ekstraktai iš sraigių?

            Norėtųsi,
            kad suspindėtum iš naujo
            ar bent vienatvė karališka būtų.

            Tačiau
            neviešėjom anuos kraštuose,
            nemylėjai manęs, negailėjau tavęs
            niekad
            purpuro sraigių kolonijoj.


 

Skaitytojų vertinimai


70915. vertintojas :-) 2011-09-19 14:45
nuoširdu, įtaigu. rašau dešimt

71714. Ditirambas :-( 2011-10-09 00:48
Daug eiliavimo sudaryto iš žodžių sukrautų, tarsi sename dar kolūkinio laikmečio, papuvusių šiaudų kūgyje, kuriame jau net ir žiurkės nesiveisia... Daug, įspūdžių, bet jų aptarinėti čia ne vieta. Čia tik senųjų LRS lapinų apirusi buveinė, bet kiek jūs bekursite tokią pelėsiais atsiduodančią literatūrą kaip St.St. ir kt. pasisekimo istorija nesulauks. Tai truks tik tol kol vieni kitus girsite ir valdysite LRS su Litmeniu ir kt... Ir sėkmės palinkėti negaliu.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 3 iš 3 
5:01:24 Nov 7, 2011   
Oct 23 Nov 22
Sąrašas   Archyvas   Pagalba