Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-09-16 nr. 3345

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• KNUTAS SKUJENIEKAS.
Saga
22
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS3
• VAKARAI4

AKTUALIJOS 
• LAIMANTAS JONUŠYS.
Tiltai tarp kultūrų
4
• KORNELIJUS PLATELIS.
XXII tarptautinis literatūros festivalis
„Poetinis Druskininkų ruduo 2011“
• PROGRAMA.
XXII tarptautinis literatūros festivalis
„Poetinis Druskininkų ruduo 2011“
1

LITERATŪRA 
• RAMŪNAS ČIČELIS.
Tomo Sakalausko menotyros modifikacijos
8

KNYGOS 
 AUDRONĖ KUČINSKIENĖ.
Naujai atsiskleidęs graikų mitų pasaulis
1
• NAUJOS KNYGOS7
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• DONALDAS STRIKULIS.
Neirantas – teatro kritikas
• „Stalo teatras“: kuriame šeimai

MININT 100-ĄSIAS
M. K. ČIURLIONIO
MIRTIES METINES
 
• DANA PALIONYTĖ.
Bareliai sugrėbti kupeton
6

MUZIKA 
• BEATA LEŠČINSKA.
Palaiminti tikintieji,
arba Richardo Wagnerio „Parsifalis“ Taline
1

DAILĖ 
• KRISTINA STANČIENĖ.
Grafikos kontekstai. Deklaracija
2

PAVELDAS 
• Parodoje – istorinės mados du šimtmečiai5

POEZIJA 
• STASYS STACEVIČIUS2
• AISTĖ SUNELAITYTĖ17

PROZA 
• VILIUS DŽIAVEČKA.
Jau ir tada – laiko paieškos
15

VERTIMAI 
• BIN AKIO1
• KIKA HOTTA1
• YUKO TANGE1
• SAYUMI KAMAKURA1
• REI HATANO2

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Fenomenas
99

ESĖ 
• PRANAS VISVYDAS.
Kol dar širdis pluša
4

DE PROFUNDIS
Iš gatvės: „Žmogus yra
tobulai sutvertas vėliavėlėms“
 
• ROBERTAS S. PREIKŠAS.
Autosex
3
• WOODY ALLEN.
Klysti – žmogiška, sklandyti – dieviška
3

KNYGOS

Naujai atsiskleidęs graikų mitų pasaulis

AUDRONĖ KUČINSKIENĖ

[skaityti komentarus]



Ovidijus. HEROJŲ LAIŠKAI.
Iš lotynų k. vertė Eugenija Ulčinaitė.

– Vilnius: Mintis, 2011.

Praturtėjome dar vienu antikinės literatūros kūrinio vertimu. Nuo šiol skaitytojai galės džiaugtis lietuviškai prabilusiais Ovidijaus „Herojų laiškais“. Gerai Lietuvoje žinoma LDK baroko literatūros tyrinėtoja ir vertėja Eugenija Ulčinaitė po ilgoko laiko grįžo prie romėnų literatūros veikalo vertimo.

Publijus Ovidijus Nazonas (46 m. pr. Kr.–18 m. po Kr.) – vienas didžiausių Romos poetų, užbaigęs vadinamąjį romėnų literatūros aukso amžių. Lietuvos skaitytojams, be abejo, gerai žinoma garsioji jo poema „Metamorfozės“, pelniusi poetui nemirštamą šlovę. Deja, likusi Ovidijaus kūryba buvo ir tebėra prieinama tik siauram specialistų ratui, nes turime vos kelis pabirus vertimus1, kuriuos dabar svariai papildė „Herojų laiškai“.

„Metamorfozės“ kartu su nebaigta poema „Fastai“ ir neišlikusia tragedija „Medėja“ sudaro vadinamąją rimtąją Ovidijaus poezijos dalį, kurią rašyti jis ėmė jau būdamas pagarsėjęs Romoje kaip meilės dainius. O pradėjo jis savo, kaip poeto, kelią, dar visai jaunas nuo populiaraus tuo metu meilės elegijos žanro, jau suformuoto ankstesnių poetų Tibulo ir Propercijaus. Jo elegijų knygos, pavadintos „Amores“, iškart užkariauja Romos jaunuomenės širdis. Skirtingai nei pirmtakai, Ovidijus tarsi žaidžia meilės jausmu, ne kentėdamas tikras aistras, bet su lengvu flirto atspalviu piešdamas meilės elegijoms būdingus vaizdus, užmindamas tyrėjams mįslę, kas buvo Ovidijaus mylimoji ir ar apskritai tokia buvo. Puikiai įvaldyta retorikos technika leidžia jam išplėtoti įprastus motyvus ir sukurti grakščius eilėraščius.

Paskutiniame rinkinio eilėraštyje atsisveikinęs su elegijos mūza, Ovidijus imasi naujo žanro, neturinčio atitikmenų graikų nei romėnų literatūroje, ir sukuria laiškų rinkinį, pavadintą „Herojų laiškai“, arba „Herojės“ („Epistulae heroidum“, „Heroides“). „Dramai įprastą dialogą „Herojų laiškuose“ Ovidijus keičia monologiniu kalbėjimu, tarsi vienu jausmo protrūkiu, aistringa išpažintimi“, – sako E. Ulčinaitė baigiamajame knygos straipsnyje. Tai fiktyvūs mitinių moterų laiškai mylimiesiems: Penelopė rašo Odisėjui (Uliksui), Medėja – Jasonui, Faidra – Hilopitui, Helenė Pariui ir t. t. – iš viso keturiolika laiškų. Vienas laiškas, dėl kurio autorystės ginčijamasi, priskirtas ne mitinei, bet istorinei moteriai –­ garsiajai graikų poetei Sapfo, kuri rašo savo mylimajam Faonui. Šeši laiškai parašyti poriniu principu: Paris – Helenei, Helenė – Pariui ir panašiai. Taigi iš viso rinkinį sudaro 21 laiškas. Į literatūrinį laišką Ovidijus įpina meilės elegijos vaizdų ir motyvų, vėl užduodamas dabartiniams tyrinėtojams nemažai galvosūkių, – šįkart dėl kūrinio žanrinės priklausomybės.

Meilė vis dar užvaldžiusi Ovidijaus kūrybos pasaulį. Po „Herojų laiškų“ jis sukūrė dar keletą neįprastų poemų meilės tema, iš kurių žymiausia ir vienintelė išlikusi yra „Meilės menas“. Parodijuodamas didaktinės poemos žanrą, poetas rimto mokytojo tonu ėmėsi dėstyti abiem lytims skirtą meilės mokslą: kaip susirasti tinkamą porą, kaip patikti partneriui, kaip išsaugoti santykius ir taip toliau. Iliustruota gausiais mitų pavyzdžiais ir grakščiai sueiliuota, kupina meilės džiaugsmo, flirto nuotaikos, šmaikšti, lengvabūdiška ir šiek tiek žaviai nepadori poema, be abejo, Romoje tapo labai populiari ir tarsi Ovidijaus vizitine kortele, tad po jos poetui teko imtis rimtesnės poezijos, siekiant ištaisyti plevėsos reputaciją princepso Augusto akyse.

Štai toks yra Ovidijus – meilės dainius ir pranašas (vates). Nebesekdami toliau permainingais jo kūrybos vingiais, grįžkime prie „Herojų laiškų“. Šiame kūrinyje Ovidijus itin atsiskleidžia kaip puikus moters psichologijos žinovas. Visi laiškai pagrįsti panašiu siužetu, juose kartojasi tie patys motyvai: vienišos moters liūdesys, pirmojo susitikimo bei išsiskyrimo prisiminimai, skundai dėl vienatvės, prašymai sugrįžti, maldavimai, kurių net sintaksė ir leksika eina iš laiško į laišką. Tačiau rašančiosios individualus charakteris ir išgyvenimai, jautriai perteikti poeto, suteikia kiekvienam laiškui nepakartojamo savitumo. Vienaip savo jausmus išsako nusižeminusi Achilo vergė Briseidė, kitaip aistrų draskoma, Jasono išduota Medėja, dar kitaip – išdidžioji Kartaginos karalienė Didonė... Ovidijus sugeba pažvelgti į pasaulį moters akimis ir per jos jausmų prizmę. Šitaip žvelgiant, gerai žinomi mitai atsiveria visai kitaip, neįprastai. Penelopės laiške pateikiamoje mito versijoje Trojos karas pasirodo buvęs baisus ne tiek realybėje, kiek mylinčios moters vaizduotėje, o jo baigčiai lemiamą įtaką turėjusi ne vyrų narsa, bet ištikimosios žmonos meilė:


        Kaipgi man liautis bijot, žinių baisesnių nebelaukti?
        Meilė juk baimės šitos pagrindas ir priežastis.
        Man vaidenos nesyk, kaip tave puola nuožmūs trojiečiai,
        Hektoro vardas kaskart vertė išbalti mane.

                    Ep. I. 11–14


        Bet pagailėjo manęs teisingasis dievas, nusprendęs:
        Troja tevirs pelenais, bet mano vyras gyvens.

                    Ep. I. 23–24

Garsusis Tesėjo žygis į Kretą ir pabaisos Minotauro nužudymas Faidros akimis tėra viena iš jos šeimai padarytų Tesėjo skriaudų (juk Minotauras – jos brolis!), pateisinantis jos dabartinę neištikimybę, siekiant sugundyti savo posūnį Hipolitą. Nesunku suprasti, jog, žvelgiant į mito pasaulį moters akimis, garsieji graikų didvyriai dažnai pasirodo ne itin palankioje šviesoje. Odisėjas, kaip pagrįstai įtaria Penelopė, nė kiek negalvoja apie namie paliktą žmoną, sūnų, tėvą, o leidžia malonias dienas kitos moters glėbyje; Tesėjas – žymiausias Atėnų herojus – pasirodo esąs užuomarša, pamirštantis ar tyčia paliekantis jį išgelbėjusią Ariadnę negyvenamoje Nakso saloje; net dorybingasis Enėjas, Vergilijaus epo pagrindinis herojus ir romėnų nacionalinis pasididžiavimas, Didonės akimis visai nėra pius, o tik melagis, dievų valia ir likimo jam skirta misija dangstantis savo neištikimybę ir žodžio nesilaikymą.

Ovidijus – nepralenkiamas eiliavimo meistras. Jis pats eilėraštyje „Liūdesio elegijos“ prisipažįsta:


        Gulė savaime giesmė pati į suderintą ritmą,
        Ką mėginau tik rašyt, virsdavo tai eilėmis.

                    Trist. IV.10. 25–26;
                    vertė H. Zabulis

„Nežinia, ar iš tiesų jam eilės liete liejosi, ar Ovidijus sumaniai paslėpė darbo ir amato pėdsakus, tačiau jo eiliavimo lengvumas yra labai svarbi ypatybė, turinti milžinišką semantinį krūvį: ji teigia nutrūktgalvišką lengvabūdiškumą, kupiną jaunatviško gyvenimo džiaugsmo“, – teigia literatūros tyrinėtoja2.

Visi Ovidijaus kūriniai sueiliuoti eleginiu dvieiliu, išskyrus „Metamorfozes“, sukurtas, kaip ir dera epinei poemai, hegzametru. Grakšti, šmaikšti ir elegantiška jo poezija, neslegiama svaraus rimtumo kaip Vergilijaus epas, ar sudėtingo intelektualumo kaip Horacijaus odės, skriete skrieja lengvomis eleginio dvieilio eilutėmis. Atiduodame duoklę vertėjos meistriškumui ir tikrai džiaugiamės, kad lietuviškame vertime, kiek tai įmanoma, pavyko perteikti tikrą ovidijišką eilių sklandumą. Įsiklausykime į ištikimosios Penelopės nerimą:


        Ko aš bijau, nežinau, bet bijau lyg pamišusi visko,
        Rūpesčiui mano plati veriasi baimės erdvė.
        Ir vandeny, ir žemėj daugybė slypi pavojų,
        Rodosi man, jog tai jie kliudo tau grįžti namo.
        Bet kol šito, kvailelė, bijau, gal meilė aistringa
        Laiko pagavus tave žemėj kokioj svetimoj.

                    Ep. I. 71–76

Šis vertimas, radęsis iš ilgametės Eugenijos Ulčinaitės patirties, skaitant ir komentuojant su studentais „Herojų laiškų“ lotynišką tekstą, papildytas paaiškinimais ir vardų žodynėliu su nuorodomis į tekstą. Galbūt reiklesnis skaitytojas ar filologas pasiges išsamesnių mokslinių komentarų, bet tokių turės pasiieškoti specializuotuose leidiniuose. Tie, kurie esame pridėję ranką prie tokio darbo, puikiai žinome, kad komentarų gelmė yra neišmatuojama, ir pats komentuotojas turi apsibrėžti, kiek giliai leisis į teksto aiškinimą, atsižvelgdamas į skaitytojo poreikius ir leidinio pobūdį. Šioje knygoje apsiribota tais mitinių aliuzijų ir tų teksto vietų paaiškinimais, be kurių eilėraščiai būtų nelabai suprantami su graikų mitais mažiau susipažinusiems skaitytojams.

O štai baigiamajame straipsnyje „Herojų laiškai. Poetinė mito interpretacija“ autorė neina populiariu keliu ir nepasakoja Ovidijaus biografijos ar kūrybos, bet sutelkia dėmesį į patį pristatomą kūrinį, trumpai apžvelgia žanro problemą, mitų šaltinius, moterų charakterių savitumą. Tikiu, kad straipsnis padės smalsiam skaitytojui ne tik atidžiau pažvelgti į tekste slypinčius mito niuansus, bet susidomėjus ir paieškoti nurodytos mokslinės literatūros.

„Herojų laiškai“ yra apsivilkę naujai siūtą barokišką drabužį (dailininkas Romas Dubonis, maketuotoja Danutė Navickienė). Bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto biblioteka, knygai apipavidalinti pasinaudota 1629 m. Leidene išleistais Ovidijaus raštais, saugomais VUB Retų spaudinių skyriuje. Ar toks barokiškas rūbas dera I a. pr. Kr. Romos poeto kūriniui, galima būtų ginčytis, bet abejonių nekyla, kad knyga išleista tikrai estetiškai: ji maloni ir akiai, ir rankai.

Nuoširdžiai linkiu naujajai knygai surasti kelią pas skaitytojus, o šiems – atrasti dar nepažintą antikos mitų pasaulį.


____________________________________
1 ROMĖNŲ LITERATŪROS CHRESTOMATIJA. Sudarė ir komentarus parašė D. Dilytė. – Vilnius: Mintis, 2008, p. 344–352 (po vieną eilėraštį iš „Meilės elegijų“, „Liūdesio elegijų“ ir „Laiškų iš Ponto“ vertė D. Dilytė ir D. Noreikienė). IŠ ANTIKINĖS POEZIJOS. –­ Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1957, p. 72 (du „Laiškus iš Ponto“ vertė A. Churginas). „ Vairas“, t. XVI, Nr. 4, 1936, p. 374–376 (ištrauką iš „Meilės meno“ vertė A. Churginas).
2 Dilytė D. ANTIKINĖ LITERATŪRA. – Vilnius: VU leidykla, 2005, p. 338.


 

Skaitytojų vertinimai


70914. nostalgia- :-) 2011-09-19 14:40
čia man, man. Labai ačiū vertėjai.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 3 iš 3 
5:01:22 Nov 7, 2011   
Oct 23 Nov 22
Sąrašas   Archyvas   Pagalba