Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-09-16 nr. 3345

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• KNUTAS SKUJENIEKAS.
Saga
22
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS3
• VAKARAI4

AKTUALIJOS 
• LAIMANTAS JONUŠYS.
Tiltai tarp kultūrų
4
• KORNELIJUS PLATELIS.
XXII tarptautinis literatūros festivalis
„Poetinis Druskininkų ruduo 2011“
• PROGRAMA.
XXII tarptautinis literatūros festivalis
„Poetinis Druskininkų ruduo 2011“
1

LITERATŪRA 
• RAMŪNAS ČIČELIS.
Tomo Sakalausko menotyros modifikacijos
8

KNYGOS 
• AUDRONĖ KUČINSKIENĖ.
Naujai atsiskleidęs graikų mitų pasaulis
1
• NAUJOS KNYGOS7
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• DONALDAS STRIKULIS.
Neirantas – teatro kritikas
• „Stalo teatras“: kuriame šeimai

MININT 100-ĄSIAS
M. K. ČIURLIONIO
MIRTIES METINES
 
 DANA PALIONYTĖ.
Bareliai sugrėbti kupeton
6

MUZIKA 
• BEATA LEŠČINSKA.
Palaiminti tikintieji,
arba Richardo Wagnerio „Parsifalis“ Taline
1

DAILĖ 
• KRISTINA STANČIENĖ.
Grafikos kontekstai. Deklaracija
2

PAVELDAS 
• Parodoje – istorinės mados du šimtmečiai5

POEZIJA 
• STASYS STACEVIČIUS2
• AISTĖ SUNELAITYTĖ17

PROZA 
• VILIUS DŽIAVEČKA.
Jau ir tada – laiko paieškos
15

VERTIMAI 
• BIN AKIO1
• KIKA HOTTA1
• YUKO TANGE1
• SAYUMI KAMAKURA1
• REI HATANO2

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Fenomenas
99

ESĖ 
• PRANAS VISVYDAS.
Kol dar širdis pluša
4

DE PROFUNDIS
Iš gatvės: „Žmogus yra
tobulai sutvertas vėliavėlėms“
 
• ROBERTAS S. PREIKŠAS.
Autosex
3
• WOODY ALLEN.
Klysti – žmogiška, sklandyti – dieviška
3

MININT 100-ĄSIAS
M. K. ČIURLIONIO
MIRTIES METINES

Bareliai sugrėbti kupeton

DANA PALIONYTĖ

[skaityti komentarus]



LAIŠKAI SOFIJAI.
Sudarytojas V. Landsbergis.

– Vilnius: Baltos lankos, 2011.



Landsbergis V. MAŽOJI ČIURLIONIANA.
–­ Vilnius: Versus aureus, 2011.

M. K. Čiurlionis – begalinis, neišmatuojamas, amžinas ir neišsenkantis. Profesorius Vytautas Landsbergis, gilinęsis į jo kūrybą, gavo už tai habilituoto daktaro laipsnį ir vien tik knygų apie šį menininką yra išleidęs per šešiolika, publikavęs daugybę studijų, straipsnių, esė. Atrodė, kad 2008 m. pasirodžiusi jo knyga „Visas Čiurlionis“ padėjo tašką čiurlionianai. Bet, kaip teigia autorius, „visas jo menas –­ dar iki galo neatskleista paslaptis. Jei kiek nors praskleidžiau, tai atlikau darbelį. O iki galo niekas ir niekad neatskleis –­ žmonės vis turės darbo ir džiaugsmo“ („Mažoji čiurlioniana“, p. 54). Pagerbiant šimtmetį nuo M. K. Čiurlionio išėjimo kiton būtin, išleistos dar dvi knygos –­ „Laiškai Sofijai“ ir „Mažoji čiurlioniana“.

Daugialypę – dokumentinę, biografinę, atsiminimų – knygą „Laiškai Sofijai“, V. Landsbergis parengė ir pirmą kartą pasirodė gūdžiais 1973 metais. Kultūros pasaulyje tai buvo įvykis. Negalėjo būti kitaip. „M. K. Čiurlionis savo laiškuose gyvena intensyviausią sielos gyvenimą, kuriame glūdi ir jo likimas. Tam tikta prasme tai gyvenimo esmės atspindys ir koncentracija, svarbiausių emocinių bei kūrybinių jo paskatų susitelkimas...“ –­ rašoma 1973-iųjų leidime (p. 6). Tuomet apie tą ypatingo turinio leidinį viešai prabilo tiek literatai, tiek muzikologai. Vieni recenzentai pabrėžė dokumentinę, kiti literatūrinę vertę, dar kiti – nežemiškos meilės galią. T. Sakalauskas šių tekstų reikšmę prilygino dailininko paveikslams: „Ir ten, ir čia – skirtingais aspektais, skirtinga forma, įvairiais lygiais atsiskleidžia žmogus, jo savotiškumas – toks nepaprastas ir jaudinantis“ („Švyturys“, 1974, Nr. 8). Maga paantrinti ir J. Vaičiūnaitės recenzijai: „Skaitant M. K. Čiurlionio laiškus apima kažkoks keistas jausmas – lyg jie būtų pažįstami, jau girdėti, išplėšti tau iš pačios sielos gelmių“ („Pergalė“ 1974, Nr. 4). Įsimena ir kita šviesios atminties poetės mintis: „Kai žiūri atgal, iš nebeatšaukiamos lemtingos pabaigos, jau nuskambėjus Pustelniko varpams, tie meilės laiškai tokie jaudinamai graudūs, rodantys žmogaus laimės trapumą. Jie efemeriški lyg šviesa virš bedugnės, kur dvi mažytės figūrėlės laikinai susijungia“ (ten pat).

Senų seniausiai iš knygynų išnyko pirmoji „Laiškų...“ laida, nutolo ir tie reto gilumo, „tiesioginio pokalbio jausmo“ bei dvasinio atsivėrimo stebuklų pripildyti tekstai. Todėl džiugu, kad neseniai naujai atgiję jie vėl sugrįžo, vėl prakalbo. Kaip teigia knygos rengėjas, dabar tie laiškai (Sofijai skirti 57) teikiami ištisai, su anuomet praleistomis intymiomis vietomis („Dabar pasikliaujama skaitančiosios visuomenės kultūra“, p. 21). Nuo ankstesnio leidimo šis skiriasi ir tuo, kad M. K. Čiurlionio korespondencija inkrustuota į dar sodresnį, dar iškalbingesnį istorinį foną – kontrapunktą. Knygos apimtis patrigubėjo: greta jau publikuotų, joje esama dar tiek pat naujų tekstų (per 30 skelbiami pirmą kartą).

Ir dabar visumos struktūra susiklosto į muzikinę išplėtoto rondo formą, kur vėl ir vėl grįžtanti tema – Konstantino ir Sofijos sielų duetas, o intermedijoms galima priskirti amžininkų pasisakymus. Tarp šių ypač svarbūs pačios Sofijos, kitų šeimos narių atsiminimai, užrašai, laiškai (ar jų ištraukos), įžymių kultūros žmonių –­­ N. Benua, P. Galaunės, V. Landsbergio-Žemkalnio, E. Moravskio, G. Petkevičaitės, O. Pleirytės-Puidienės, P. Rimšos, J. Tallat-Kelpšos, J. Žilevičiaus, A. Žmuidzinavičiaus įspūdžių fragmentai. „Paprašiau nepertraukti savo dvasios dainos, – 1908 m. aplankęs M. K. Čiurlionį vėliau rašė L. Gira. – Ir turėjau vieną vienintelę progą paklausyti, kaip genijai pats (patys) sau, įkvėpimo ūpo pagauti, tveria. Tai buvo Beethoveno verta, galinga improvizacija“ (p. 100).

Tarp pirmą kartą publikuojamų tekstų švyti dailininko eilėraštukas „S. Kymantaitė. Jūra“, jo 1908 m. artumos sklidinas laiškas motinai A. Čiurlionienei („Motule auksine. Esame Palangoje, prie jūros. Baisiai gera, esu labai laimingas ir stipriai, stipriai spaudžiu ir bučiuoju jus visus“, p. 132), paskutinis laiškas tėvams; Sofijos laiškai J. ir M. Dobužinskiams, F. Bortkevičienei, B. Buivydaitės ir A. Sakalauskaitės-Malachovskos atsiminimai („Labai mylėjo Beethoveną (...), buvo kupinas fantazijos, komponavo, užmiršdavo, kad dar kas yra... Mielas, paprastas, bet ir užsidegęs!!“, p. 398).

Leidinio įvade „Konstantinas ir Sofija Čiurlioniai“ V. Landsbergis piešia visapusišką M. K. Čiurlionio mylimosios portretą, aprašo draugystės pradžią, vėlesnius laimės ir kančios metus. Imponuoja Konstantino ir Sofijos meninių įžvalgų, tarpusavio sugestijų ir simbolinio mąstymo analogijų analizė, liudijanti karštligišką jųdviejų tobulumo siekį, nepaliaujamą veržimąsi į tikrąją kūrybą, kuri „turi tarnauti dvasiniams polėkiams ir turi tarnauti dvasią formuojančioms idėjoms“ (p. 38).

Mokslinį statusą „Laiškams Sofijai“ suteikia gausybė kruopščiai surinktų ir tiksliai suformuluotų paaiškinimų, nuorodų, pastebėjimų, komentarų paraštėse. Iš jų, tikėtina, susidarytų dar viena įdomi ir istoriškai motyvuota knyga.

Autorinį leidinį „Mažoji čiurlioniana“ sunku apibūdinti žanriniu požiūriu: tai – straipsnių, kalbų, interviu, esė, filmo scenarijaus, šiaip tekstinių fragmentų ir eilėmis išsakytų poetinių vizijų rinkinys. Tekstai yra atsiradę tarp 1958 ir 2010 metų; vieni jų (19) spausdinti knygose ir periodinėje spaudoje, apytikriai tiek pat yra ir visai naujų, gal tik vienas kitas gyvai skambėjęs kuria nors oficialia proga. Visus juos, žinia, jungia landsbergiškai paveiki kalbėjimo maniera, natūralus poreikis mintis dėstyti savitai, įterpiant vieną kitą neprognozuojamą žodį, idiomą, filosofiškai arba liaudiškai paspalvintą fragmentėlį.

Ir senesnieji, ir naujieji tekstai knygoje išdėstyti nebūtinai prisilaikant chronologinės sekos – svarbi visumos dramaturgija: mažiau reikšmėmis prisodrintus straipsnius keičia mąslūs, semantiškai erdvūs. Tam tikrą turinio bei struktūrinę pusiausvyrą teikia įterpiami aštuoni eilėraščiai. Štai kad ir „Čiurlionio paveikslas“, sukurtas 2006 metais:


        Vienam šone arfininkai
        kitam šone kanklininkai
        o per vidurį varpai.

        Tai gražiai gražiai
        tie varpai giedos
        arfų daininykai šoks
        pasivertę angelais

        kanklinykai eis ir eis
        apskrito dangaus ratelio
        pabarėliais amžinais
        po Rasų pievelę žalią.

              p. 69

Dėmesį patraukia „Pirmasis probleminis“ straipsnis, parašytas daugiau nei prieš pusę šimtmečio ir tik dabar išvydęs dienos šviesą. Anais laikais cenzoriai jį buvo atmetę, nes „nė žodžiu neužsiminta, kad dailininkas kūręs 1905-07 m. revoliucijos ir po jos pasekusiu periodu, tačiau savo paveiksluose neatspindėjo (net simboliškai) darbo žmonių kovos“ (p. 15). Rašytas dar tik pradedančio menotyrininko, šis straipsnis – jau brandus, konceptualus, teigiantis esmines vertybes. 1958 metais dar nebuvo giliau skverbiamasi į sudėtingas meninio apibendrinimo problemas, nebuvo nagrinėjama vientiso įkūnijimo vertė bei reikšmė. O V. Landsbergis rašė: Čiurlionio kūryboje „gyvena kartu ir gamtos įspūdžio tapyba, ir pasakos burtai, ir muzika (...). Ir realus peizažas, ir fantastikos sąlygotumas, ir muzikalus nuotaikos, emocijos perteikimas – viskas sukaupta viename meniniame vaizde“ (p. 11). Ištikimiems ideologijos sergėtojams greičiausiai galėjo kliūti dar ir tokie (be autoriaus komentaruose pažymėtų) teiginiai, kad M. K. Čiurlionio kūryboje vyksta „vaizdinių savitarpio asociavimasis“, kad meninis mąstymas yra „tiek pat konkrečiai muzikinis, kiek ir konkrečiai vaizdinis“, kad jaučiama „muzikinio mąstymo įtaka regimosios tikrovės motyvų perkomponavimui“. Nėra abejonių, kad „Pirmasis probleminis“ anuomet būtų teikęs nemažai peno apmąstymams.

Ir trumpi, ir plačiau išsiskleidę „Mažosios čiurlionianos“ straipsniai atveria vis kitokią M. K. Čiurlionio asmenybės pusę, vis kitą jo dailės ir muzikos darbų aspektą, tai, kas būdinga tik jam, ir tai, kas tautiška. Įsimena pranešimo „Menų suartėjimas Čiurlionio kūryboje“ nespausdintos tezės, rengtos 1969 m. konferencijai Kazanėje, 1997 m. publikuota esė „Čiurlionis liudija“. „Fragmentai apie muziką ir šiaip“ nukreipia žvilgsnį į muzikos prasmes („Muzika – tai praeitis ir ateitis dabartyje“, p. 48) ir pateikia naudingų patarimų pianistams („Laiko niekaip neapskaičiuosi – viens, du, trys, –­ kada jau „reikia“ to akordo arba naujos frazės. Beviltiška, jeigu ranka pati nežino (...) Arba, jei nori, įsiklausyk į neregimosios Visatos bangas. Jos pasakys“ (ten pat).

2004 m. pasirodęs tekstas „Rakteliai į Čiurlionio muziką“ skyla į pastraipas, suvienytas bendros „tonacijos“. O ši – pripildyta vidinės šilumos ir išpuošta raiškiomis metaforomis („Paleisk pirštus ganytis į klaviatūros pievą, ir jie aptiks ten reikiamų žolelių bei gėlelių, tinkamesnių už kitas, apdžiūvusias arba iš piktžolių šeimos“, p. 78). Ne vienoje pastraipų esama ir platesnio konteksto: nejučiomis išnyra J. S. Bacho, A. Grétry, L. van Beethoveno, B. Dvariono, I. Prielgausko pavardės, profesionaliai, bet ir paprastam skaitytojui aiškiai išsakomi specifiniai kūrinių suvokimo ir interpretacijos dalykai. Informatyvūs, nestandartiniai yra 2006 m. interviu „50 metų su Čiurlioniu“ ir 2009 m. televizijos laidos „Čiurlionio kodas“ (knygoje pavadinta „Pasikalbėjimai su Liudvika“) tekstas. Pastarajame esama žinių apie menininko pirmąją meilę, iki tol nežinotus nutikimus Varšuvoje, apie Tautos rūmų idėją (M. K. Čiurlionis įtikinėjo, kad jiems statyti užtektų iš žmonių surinkti po pusę kapeikos) ir, žinoma, apie muziką. Aptardamas kompoziciją „Rudenėlis“, muzikologas rašo: „Čia – mūsų krašto dvasia ir mūsų dainos, mūsų dangaus spalva ir panašiai. Tai bendras emocinis įspūdis toks, o konstrukcija yra labai savotiška. Yra sykiu kaip du planai, du pasauliai, egzistuojantys kartu. Vienas yra šis: kažkas pasakoma ir visą laiką grįžtama, visą laiką kartojama, tuo pačiu tas nerimas turi amžinybės ženklą. Amžinas nerimas ir savy uždaras ratas. O čia štai išsiveržimai iš to uždaro rato. Tai motyvas, melodija, bet kokia yra erdvinė skalė, kiek ekspresijos pavienėse natose!“ (p. 75).

Vienas kitą papildo M. Mildažytės-Kulikauskienės 2007 m. parengtas M. K. Čiurlionio piešinių, kompozicijų eskizų, grafikos katalogas ir V. Landsbergio straipsnis „Pieštas dienoraštis“. Jame aptariami ir interpretuojami mažieji momentiniai dailininko darbai, spėjamos portretuojamų ir šaržuojamų žmonių asmenybės, komentuojamas eskizų turinys, o lygia greta atsiveria ir mažiau žinomos piešėjo biografijos detalės, kai kurios kūrybinio proceso paslaptys, idėjos gimimo pirminės versijos.

Abu leidiniai – geros poligrafinės kokybės, gausiai iliustruoti, patrauklūs. Jie solidžiai prisideda prie gausių M. K. Čiurlioniui pagerbti skirtų renginių –­ koncertų, festivalių, konkursų, konferencijų bei kitų autorių parengtų dailės ir muzikos spaudinių.

Baigiant šią peržvalgą, vėl tikslinga pasitelkti V. Landsbergio žodžius: „Rašiau apie M. K. Čiurlionį maždaug pusę šimto metų ir nemanau, kad daug kas ten būtų buvę neteisinga, tik likę išskaidyta, pabarstyta, nebe lengvai surandama, ypač jei kas nors anksčiau negyvenęs velytų tuos raštus turėti. Sudėjau į daiktą, apvaliau nuo kai kurių laikinų balastų, papildžiau spragas, tad patvarkiau ir tartum palieku – štai mano bareliai jau ir sugrėbti kupeton“ („Mažoji čiurlioniana“, p. 53).


 

Skaitytojų vertinimai


70939. Saulius Simoliunas :-) 2011-09-19 21:47
Yra daug knygu ir knygeliu apie Ciurlioni, bet nera itikinancios knygos. Su Vincent van Gogh yra geresne padetis. Yra tikrai gerai atrinkti jo laiskai ir isleisti. Irving Stone parase patrauklia biografija ir pagal ja sukurtas pagarsejes filmas. Ar Ciurlionis sulauks savo btografinio romano ir ar jo laiskai bus kada nors logiskai sutvarkyti ir atrinkti?

70979. sauliui Simoliunui2011-09-21 06:59
pritariu tamstos nuomonei

71026. Angelė2011-09-22 11:07
Ką jis ten besulauks… Mirė juk prieš 100 metų…

71029. taip2011-09-22 13:23
o eiles panašios i tevelio

71034. lape :-) 2011-09-22 18:20
Grazu

71108. mARIJA :-) 2011-09-25 17:38
pUIKI ANALIZĖ.aČIŪ SĄŽININGAI RECENZENTEI!

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 3 iš 3 
5:01:18 Nov 7, 2011   
Oct 23 Nov 22
Sąrašas   Archyvas   Pagalba