Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-10-24 nr. 2973

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Astridė Ivaska.
AUDĖJOS NAMAI
13
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE3

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI1
• TEATRAI1
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI1
• ĮVAIRŪS
• LTV KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

POKALBIAI 
• Vertėją KLAUSĄ BERTHELĮ kalbina LIUDVIKAS JAKIMAVIČIUS.
TĄ LEDĄ NORISI PRAKIRSTI
11

PASAULIS 
• Artur Domosławski.
SADAMO IRAKAS – BAIMĖS RESPUBLIKA
15

POEZIJA 
• JOLANTA SEREIKAITĖ2

PROZA 
• Mykolas Sluckis.
TROLEIBUSO ANEKDOTAI
5

VERTIMAI 
• Jim Crace.
AKMENŲ DUONA
2

PDR PRANEŠIMAI 
• Genovaitė Dručkutė.
VANDUO PRANCŪZŲ POEZIJOJE
11

KNYGOS 
• Ingrida Korsakaitė.
"KNYGOS GROŽĮ GALI LEMTI VIEN JUODOS RAIDĖS BALTAME POPIERIUJE"
1
• Kęstutis Nastopka.
BŪTASIS NEBAIGTINIS, O PRANCŪZIŠKAI – IMPARFAIT
• APIE VAIKINĄ2
• NEBAIGTAS ŽMOGUS
• ŠITAS VAIKAS TURI GYVENTI3
• NAUJOS KNYGOS

FOTOGRAFIJA 
• Skirmantas Valiulis.
"KARVĖS SAPNAI" IR NIDA
1

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
ODOS SPALVOS
18
• Algis Uždavinys.
BALSAI IŠ BEDUGNĖS
3

TEATRAS 
• Vaidas Jauniškis.
VROCLAVO PAŠNEKESIAI
• RUSŲ DRAMOS "VAGINOS MONOLOGAI" MASKVOJE2

MUZIKA 
• LUCA FRANCESCONI’S: "SVARBU, KAD TAVE SUPRASTŲ"18
• Juozas Skomskis.
DESPOTAS, REIKALAUJANTIS DŽIAUGTIS BUVIMU SCENOJE
3
• Jūratė Landsbergytė.
KAŽKUR SKAMBĖJUSI MUZIKA
14

NAUJI FILMAI 
• Rasa Paukštytė.
"MARIJA KALAS" – NE APIE MARIJĄ KALAS
3

TELEVIZIJA 
 Rimas Driežis.
"PRIX DANUBE 2003"

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Gabrielė Labanauskaitė.
EROTIKA AR PORNOGRAFIJA?
26

AKTYVIOS JUNGTYS 
• SVEIKINAME LEMBERTO KONKURSO NUGALĖTOJUS
• EVA SURGAUTAITĖ5

PRISIMINIMAI 
• Rapolas Šaltenis.
IŠ ATMINTIES

KRONIKA 
• Juozas Šikšnelis.
LITERATŪROS RUDUO PAS DONELAITĮ
2

SKELBIMAI 
• DEDIKACIJOS LAURYNUI GUCEVIČIUI KONKURSAS1
• RADIJO PJESIŲ KONKURSAS
• DĖL LEIDINIŲ FINANSAVIMO

DE PROFUNDIS 
• TOLI IKI RIBOS4
• Darius Pocevičius.
VANDENS SKAIČIUOTĖ
3
• DĖMESIO, KONKURSAS!18

TELEVIZIJA

"PRIX DANUBE 2003"

Rimas Driežis

[skaityti komentarus]

iliustracija

Rugsėjo pabaigoje Slovakijos sostinėje Bratislavoje septynioliktą kartą vyko kas dvejus metus organizuojamas tarptautinis TV programų vaikams ir jaunimui festivalis "Prix Danube" ("Dunojaus prizas"). Festivalis gyvuoja tris dešimtmečius, ir nors renginį organizuojanti Slovakijos TV išgyvena ne pačius geriausius laikus (jų situacija primena Lietuvos TV), bet nežada jo atsisakyti, nes kaskart gerėjančios konkursinės programos didina "Prix Danube" autoritetą ir populiarumą. Šiais metais konkursui atrinkta 80 programų iš 27 šalių (Lietuvos TV atsiųstos programos į konkursą nepateko).

Festivalio programos skirstomos į kelias kategorijas: dokumentinės ir informacinės programos, TV žurnalai bei vaidybiniai filmai, kurie dar dalinami į dvi grupes pagal adresato amžių – iki 10 metų ir nuo 10 - iki 16 metų. Tik animacinių filmų programa buvo vertinama neatsižvelgiant į žiūrovų amžių, tuo lyg įpareigojant kūrėjus siekti universalaus rezultato, nors ir kitų kategorijų geriausios programos temomis ir menine forma neapsiribojo vien specifiniais amžiaus grupės interesais ar patirtimi.

Paprastai "Prix Danube" festivalyje atskirą grupę sudarydavo muzikinės programos, tačiau šį kartą organizatoriai atsisakė šios kategorijos, nes beveik negavo paraiškų. Muzikinės programos ar TV filmai, kurių pagrindas – muzika, bus laukiami kitame, po dvejų metų vyksiančiame festivalyje.

Vaidybinių ir animacinių filmų programą vertino suaugusių ir savarankiškai dirbusi vaikų žiuri, o dokumentinių ir informacinių bei TV žurnalų programą – kita suaugusių žiuri, kurios darbe buvau pakviestas dalyvauti ir aš.

Pasiūlymas šiek tiek nustebino, bet sužinojęs, kad į festivalio žiuri kviečiami įvairių sričių kūrėjai, dirbantys vaikams, - sutikau. Malonu čia buvo susitikti jauną lėlininkę iš Indijos Anurupą Roy, kuri iki šiol atsimena vaikystėje matytą Vilniaus "Lėlės" spektaklį "Cirkas yra cirkas", kai teatras 1987 metais gastroliavo jos šalyje. Beje, Indijos televizija ir dabar kartkarčiais parodo šio spektaklio vaizdo įrašą, tad "Cirko…" personažai gyvena ne tik teatro scenoje. O kada paskutinį kartą matėm lėlių spektaklį per Lietuvos TV?

Žiūrėdamas festivalyje puikius vaidybinius Irano filmus (vienas jų – "Žalias rėmas" ("Green frame") – buvo apdovanotas Didžiuoju prizu iki 10 metų amžiaus grupėje), prisimindavau mūsų televizijas: juk nesame bėdžiai, rastume ką pasiūlyti visoms festivalio kategorijoms, bet tas mūsų "kuklumas" jau įgauna nemalonų kvapelį. Lyg patvirtinimą radau pamatęs šiuo metu vykstančios Bratislavos knygų iliustracijų bienalės ekspoziciją: Irano stende buvo gausi knygų ir iliustratorių kolekcija, o iš Lietuvos – vienintelis autorius, pristatęs hieroglifais spausdintą knygą. Kaip visada – mums viskas prieš akis…

Gaila, kad į festivalį neatvyko nė vienas TV kūrėjas iš Lietuvos, nes, be kita ko, "Prix Danube" siekia įveikti TV kūrėjų anonimiškumą: čia dalyvauja daugybė svečių iš užsienio TV kompanijų, vyksta atviros konkursinių programų peržiūros ir aptarimai, mezgamos pažintys, keičiamasi idėjomis ir patirtimi, o visi festivalio dalyviai balsuodami sprendžia, kuriai programai atiteks Bratislavos mero prizas. Šį kartą jis įteiktas Vokietijos "ARD/Ki.Ka." kompanijos dokumentinio filmo "Jumbo perkėlimo dokumentas" ("The Documentation "Jumbo transport") kūrėjams, užfiksavusiems atitarnavusio boingo kelionę į technikos muziejų. Pasirinktas filmui objektas, išties puikus – atskraidintas į artimiausią oro uostą šis milžinas iki muziejaus buvo plukdomas laivais ir vežamas traleriais – tai, matyt, ir sužavėjo daugumą balsuotojų, bet "reportažinio konstatavimo" forma buvo akivaizdžiai per siaura šiai akcijai, todėl žiuri ir publikos nuomonės išsiskyrė.

Iš dokumentinių ir informacinių programų, skirtų iki dešimties metų amžiaus vaikams, geriausiu buvo pripažintas trumputis Olandijos "OMROEP/KRO Youth" kompanijos filmas "Gabalėlis pyrago: riešutų sviestas" ("Piece of cake: peanut butter"), rodantis, kai du mažyliai virtuvėje daro riešutų sviestą, ir tas "žaidimas" juos taip džiugina, kad savo laime užkrečia kiekvieną filmo žiūrovą. Sėkmę lėmė pasigėrėtinai taktiškas režisieriaus Wendo Kroono darbas tvarkant medžiagą ir ypač taiklus ir originalus muzikinis komentaras (kompozitorius Erikas van Schaaikas), daug prisidėjęs, kad filmas būtų reikalingas ir mažam, ir suaugusiam. Čia bene labiausiai atsiskleidė tokių programų idealas: vaikai vaikams apie vaikus.

Diplomu šioje grupėje buvo apdovanotas filmo "Leiskite man pasilikti, pone Tangai!" ("Let me stay Mr.Tung!") kūrėjas Vicky`s Ipas (Kinija). Šis Honkongo RTHK kompanijos pristatytas filmas pirmaklasių lūpomis pasakoja apie makabrišką Kinijos biurokratinę politiką jai atitekusiame Honkonge, neleidžiančią kai kuriems vaikams likti su tėvais: vienintelė viltis jiems yra kreiptis raštu (!) į regiono valdytoją poną Tangą, tikintis, kad leidimas bus pratęstas. Kai pamatai vaikus, priverstus laukti milžiniškoje eilėje prie valdytojo kanceliarijos, ir girdi jų ne vaikiškus samprotavimus apie gyvenimą ir ateitį, supranti, kad vilties nedaug… Žiuri sprendimą lėmė temos aktualumas ir jos atskleidimas per vaikus, nors kažin ar šis filmas būtų suprantamas vaikams, ypač šios amžiaus grupės. Beje, savo programai kategoriją ir amžiaus grupę pagal "Prix Danube" nuostatus parenka patys kūrėjai.

10-16 metų amžiaus grupėje diplomu buvo pažymėtas Prancūzijos "France 2" kompanijos dokumentinis filmas "Išsiųsti ar neišsiųsti" ("To send or not to send"). Filmas baldo atskleisti tuštumą, kurią patiria vaikas augdamas iširusioje šeimoje. Filmo herojus – tėvo paliktas paauglys – nusprendžia nusiųsti jam videolaišką. Kadangi jie nesimatė jau dešimt metų, herojus laišką montuoja kaip savotišką testą – tėvas pamatys ne tik sūnų, bet ir jo draugus. Neprisistatydami jie pasakos apie savo pomėgius, planus, svajones, o tėvas turės atpažinti savo sūnų. Filme paaugliai svarsto, kas yra normali šeima, ar vienai mamai auginti vaikus palikęs tėvas nusipelno neapykantos, ar jie būtų kitokie augdami darnioje šeimoje… Herojaus pretenzijos tėvui pamažu virsta pretenzijomis likimui, tad videolaiškas lieka neišsiųstas, bet pats dokumentinis filmas (režisierius Christophe’as Otzenbergeris) tampa laišku herojaus bendraamžiams, atsidūrusiems ties suaugusiųjų pasaulio vartais.

Didysis prizas šioje amžiaus grupėje buvo paskirtas kitam tos pačios TV kompanijos pristatytam filmui "Mano Selin" ("My Celine"). Režisierius Stephanas Moszkowiczius supažindina su niekuo nepasižyminčia mergaite, kuri gyvena didelėje, neturtingoje šeimoje ir nemėgsta mokytis, tad natūralu, kad filmo heroję Selin matome amatų mokykloje, besiruošiančią tapti statybininke, ir beveik esame tikri, kad jos gyvenimas "pilkas". Selin atstovauja civilizuotų visuomenių niekinamam socialiniam sluoksniui, kuriam išsilavinimas nėra nei vertybė, nei laimės sąlyga. Bet Selin trykšte trykšta tokiu nevaržomu gyvenimo džiaugsmu, kad imi pavydėti jai sugebėjimo mažuose dalykuose rasti šventę sielai, o jos pagarba pasirinktai profesijai ir meile šeimai bei draugams padeda prisiminti paprastą tiesą, kad ne vieta puošia žmogų, o žmogus – vietą.

TV žurnalų konkurse dalyvavusios abiejų amžiaus grupių programos buvo bene silpniausios visoje festivalio kolekcijoje. Tai, ko gero, populiariausia laidų vaikams forma, nes, per daug neįsipareigojant, žiūrovus čia galima pritraukti nuolatine ir dažna pozicija TV programų tinklelyje, o laidos karkasą paliekant "lipdyti" kartais gyvam vedėjui, kartais – lėlei.

Šiuo atžvilgiu išsiskyrė geriausiu pripažintas Japonijos NHK kompanijos TV žurnalas "Pytagoraswitch", skirtas jaunesniems žiūrovams, sugebėjęs paversti vedėju patį televizorių, o diplomu pagerbtas Vokietijos ARD/WDR kompanijos žurnalas vyresniems "Newfoundland" žavėjo laidos montažu, kai, nebaigus vieno siužeto, pradedamas kitas, vėliau vėl grįžtant prie pirmojo ir leidžiant žiūrovams susieti patiems iš pirmo žvilgsnio kelias skirtingas temas ir naujai pamatyti įprastus dalykus.

Daug gerų įspūdžių patyriau, žiūrėdamas vaidybinių ir animacinių filmų programas. Apie tai būtų galima pasakoti net neišskiriant nugalėtojų – čia dominavo profesionalūs, įdomūs, talentingų meistrų sukurti darbai, bet kas iš to, jei mūsiškė LTV kaip "Gerąją animaciją" pristato tik anų laikų kolekciją. Dabarčiai atstovaujantiems "multikams" belieka vadintis "blogąja animacija", kukliai nutylint, kad šiais laikais taip pat sukuriama gerų filmų, tik kažkodėl vaikai jų negali pamatyti.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 10 iš 10 
5:00:38 Nov 7, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba