Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-10-24 nr. 2973

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Astridė Ivaska.
AUDĖJOS NAMAI
13
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE3

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI1
• TEATRAI1
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI1
• ĮVAIRŪS
• LTV KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

POKALBIAI 
• Vertėją KLAUSĄ BERTHELĮ kalbina LIUDVIKAS JAKIMAVIČIUS.
TĄ LEDĄ NORISI PRAKIRSTI
11

PASAULIS 
• Artur Domosławski.
SADAMO IRAKAS – BAIMĖS RESPUBLIKA
15

POEZIJA 
• JOLANTA SEREIKAITĖ2

PROZA 
• Mykolas Sluckis.
TROLEIBUSO ANEKDOTAI
5

VERTIMAI 
• Jim Crace.
AKMENŲ DUONA
2

PDR PRANEŠIMAI 
• Genovaitė Dručkutė.
VANDUO PRANCŪZŲ POEZIJOJE
11

KNYGOS 
• Ingrida Korsakaitė.
"KNYGOS GROŽĮ GALI LEMTI VIEN JUODOS RAIDĖS BALTAME POPIERIUJE"
1
• Kęstutis Nastopka.
BŪTASIS NEBAIGTINIS, O PRANCŪZIŠKAI – IMPARFAIT
• APIE VAIKINĄ2
• NEBAIGTAS ŽMOGUS
• ŠITAS VAIKAS TURI GYVENTI3
• NAUJOS KNYGOS

FOTOGRAFIJA 
• Skirmantas Valiulis.
"KARVĖS SAPNAI" IR NIDA
1

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
ODOS SPALVOS
18
• Algis Uždavinys.
BALSAI IŠ BEDUGNĖS
3

TEATRAS 
• Vaidas Jauniškis.
VROCLAVO PAŠNEKESIAI
• RUSŲ DRAMOS "VAGINOS MONOLOGAI" MASKVOJE2

MUZIKA 
• LUCA FRANCESCONI’S: "SVARBU, KAD TAVE SUPRASTŲ"18
• Juozas Skomskis.
DESPOTAS, REIKALAUJANTIS DŽIAUGTIS BUVIMU SCENOJE
3
• Jūratė Landsbergytė.
KAŽKUR SKAMBĖJUSI MUZIKA
14

NAUJI FILMAI 
• Rasa Paukštytė.
"MARIJA KALAS" – NE APIE MARIJĄ KALAS
3

TELEVIZIJA 
• Rimas Driežis.
"PRIX DANUBE 2003"

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Gabrielė Labanauskaitė.
EROTIKA AR PORNOGRAFIJA?
26

AKTYVIOS JUNGTYS 
• SVEIKINAME LEMBERTO KONKURSO NUGALĖTOJUS
• EVA SURGAUTAITĖ5

PRISIMINIMAI 
 Rapolas Šaltenis.
IŠ ATMINTIES

KRONIKA 
• Juozas Šikšnelis.
LITERATŪROS RUDUO PAS DONELAITĮ
2

SKELBIMAI 
• DEDIKACIJOS LAURYNUI GUCEVIČIUI KONKURSAS1
• RADIJO PJESIŲ KONKURSAS
• DĖL LEIDINIŲ FINANSAVIMO

DE PROFUNDIS 
• TOLI IKI RIBOS4
• Darius Pocevičius.
VANDENS SKAIČIUOTĖ
3
• DĖMESIO, KONKURSAS!18

PRISIMINIMAI

IŠ ATMINTIES

Rapolas Šaltenis

[skaityti komentarus]

iliustracija
Rapolas Šaltenis

Spalio 24 d. rašytojas, mokytojas ir žymus kultūrininkas Rapolas Šaltenis švenčia savo 95 metų sukaktį. Sveikiname ir skelbiame pluoštelį jo prisiminimų.

1949 metai buvo ir sunkūs, ir smagūs, ir tragiški. Jau anksti pavasarį ant gražiai išmūrytų pamatų Putna sparčiai pradėjo kloti sienų rąstus. Jos greitai augo, jose maloniai švietė iš Klevėnų parvežtos klėties sienojai. Ant jų tebebuvo likę kadaise mamos išklijuotų "Krajaus" albumo meninių paveikslų žymės… Dvisluoksne "eglute" iš lentelių dailiai sukaltos klėties durys kaip muziejinis eksponatas buvo įstatytos į sandėliuko-tvarto sieną. Nors gabalėlis tėviškės atsidūrė naujoje, jau mano vaikų tėviškėje…

Be to, iš Klevėnų parsigabenau ir stogui dengti pagamintas cementines čerpes. Vidurvasarį namas jau buvo po stogu. Reikėjo susirasti ir susigabenti krosnims ir pertvaroms plytų, koklių, grindims ir luboms lentų. Neapsakysi, kiek rūpesčių, darbų ir išlaidų. Nuolat kreipdavaus arklio į Stasiulionius. Namo pamatai buvo aukšti, ir ligi grindų reikėjo pripilti daug smėlio. Sandėliuke buvo daug žemių iš jame iškastos duobės rūsiui. Šitas žemes aš ir sumaniau pats sutempti į namo pogrindį. Iš kažkur gavau medinį karutį ir, atsikėlęs gerokai prieš darbą įstaigoje, ateidavau darbuotis prie savo namų. Triūsiau ir pavakariais. Rūsio žemių neužteko, tada palangėse kasiau duobes ir iš jų pro langaskyles pyliau vidun. Šis darbas jau buvo ne man, silpnaplaučiui: išvargau, sublogau. Reikėjo kokio dar aštresnio stuktelėjimo į organizmą, kad mane pargriautų į lovą. Greit jį patyriau.

Kuktiškių valsčiaus švietimo skyriaus vedėjas mokytojas Novelskis, Kaišiadoryse buvęs mano mokinys, labai apsukrus žmogus, ko tik reikia surandąs ir gaunąs, užpirko man iš kuktiškėnų lentų ir nuopjovų sandėliuko sienoms apkalti. Nusprendžiau vienu sykiu visą šį turtą parsigabenti. Parsivariau arklį iš Klevėnų, kito pasiprašiau iš Stasiulionių. Vieną pats važnyčiojau, o į kitą vežimą įsodinau savo Vydūnėlį – juk jis jau vyras, mano talkininkas. Susikrovėm aukštus vežimus sakais kvepiančios medienos. Bevežant vežimai pradėjo irti. Reikėjo iš naujo tvarkytis, gaišti. Užklupo lietus, smarkiai mus perlijo. O namuose naujiena – Sauliukas vėl pradėjęs vaitoti ir skųstis pilvu. Prieš porą dienų gydytojas jį buvo apžiūrėjęs. Skubiai išsikraunam, nuvarom vežimus pas Stasiulionius, perkinkau savąjį arklį į Stasiulionių kalamaškėlę ir nuvežu ligoniuką į ligoninę. Ten nesurandu gydytojų: jie, girdėti, kažkur antrame aukšte dainuoja – tebevykstančios studentų praktikantų išleistuvės. Sugriebiu gydytoją B.Gražytę. Apžiūri – jau trūkęs apendicitas. Gydytojas K.Gogelis ne tai gydė, reikią skubiai operuoti, o dabar Utenoje nesą chirurgo. Kaip nėra? Juk buvo, kur jis dingo? Apima pyktis, gal jis ten viršuje tebetęsia išgertuves… Reikia skubiai važiuoti Ukmergėn. Prie stoties su žmona laukiame kokios nors Ukmergės link važiuojančios mašinos. Atrieda autobusiukas, pilnų pilnutėlis keleivių. Nebesą vietų. Šaukiu, rėkiu, koks esąs būtinas reikalas. Šiaip taip įsispraudžiam. O vaikas nuo skausmų jau nevaitoja, nurimo. Tai negeras ženklas. Kad tik greičiau pasiektume Ukmergę! Mašinėlė lyg tyčia neskuba, jos motoras nevienodai užsikirsdamas krioguoja. Ties Jasoniais pralenkiam sūnų Vydūną, parvarantį į Klevėnus arklį.

Ukmergėj ligi ligoninės toli vaiką nešti. Ten – ilgai laukti. Kai vaiką apžiūri, liepia skubiai nešti viršun į operacinę. Ant laiptų perima ligoniuką atskubėjusi sesutė, o mums liepia laukti apačioje. Atiduodu vaiką lyg į Angelo, nusileidusio iš aukštybių, rankas… Nejaugi sūnus nebegrįš gyvas?.. Kokios baisios laukimo valandos! Tai pakenks žmonai Sofijai, motinai, laukiančiai jau ketvirtojo. Nežinos net, kur ta operacinė, už kurios durų pjaustomas mūsų vaikas…

Tik po kelių valandų prieina sesutė ir praneša, kad buvusi labai sunki operacija, nes pavėluota, apendicitas jau trūkęs, reikėję valyti visi viduriai, bet viskas gerai baigėsi. Nuveda mane į mažą palatėlę, kur guli Sauliukas baltas kaip lavonėlis. Kai jis nubusiąs, imsiąs labai blaškytis, todėl reikią prie jo budėti ir neleisti labai judėti, , kad neatsivertų žaizda. Neduoti gerti, tik lūpas suvilgyti šlapia vata. Prieina kita sesutė. Pažįstama! Tai Kaišiadoryse dirbusi vaikų darželio vedėja ar tik auklė. Po Onutės mirties pas ją nuvesdavau Vydūnėlį. Lyg iš dangaus tada ji mums nusileido! Aš palikau prie vaiko pernakt budėti, o žmona nuėjo pas ją pernakvoti.

2003.X.6. Kas savaitę Virgutis (mūsų jauniausias sūnus programuotojas) iš Vilniaus atvyksta pas gydytoją K.Preikšą dantų taisyti. Su sūnumi man visados labai malonu pasikalbėti net ir sunkiausiom mokslinėm ir filosofinėm temom. Kalbam apie mokslo laimėjimus. Labiausiai esančios neištirtos žmogaus smegenys. Jos primenančios kompiuterius, bet esančios daug sudėtingesnės ir neištiriamos. Perdėta jų veikla pasireiškia genijuose ir bepročiuose… Gyvybės paslaptį mokslas ištyręs iki pačių žemiausių, smulkiausių jos pasireiškimo formų, kur esanti tik energija, kaip elektra, radijo ir kitos dar neištirtos bangos… "Tai ir bus Dvasia…" – sakau. Virgutis pritaria ir toliau pasakoja, kad gyvybės paslapčiai suvokti didžiausios reikšmės turįs genų atradimas. Jie surandami net ir menkiausioje gyvybėje. Jie – kaip gyvybės abėcėlė. Genas savo reikšme Gyvybėje esąs kaip raidė kalboje. Dar nemokame perskaityti genų "žodžių". O kai jie bus perskaityti ir suprasti, visa Gyvūnija atsiskleisianti kaip kokia spausdinta knyga… "Tada visai paaiškės ir tos "knygos" Autorius…" – vėl įsiterpiu.

Bet tas Autorius man seniai žinomas. Dar kai mokiausi Utenoje antroje klasėje, būdavo, vėlai vakare ar naktį išeini laukan, o ten dangus toks giedras, šviesus, jame milijonai žvaigždžių tik dega, tik mirksi… Ir tavo vaikišką sielelę užplūsta nepaprastas jautulys, ir tu pradedi: "Tėve mūsų, kursai esi Danguje…" Toks jautulys dažnai kartojasi ir dabar senatvėje, kartojasi. Jį galima net prisišaukti, nors tu būtum ir ne naktį po plynu dangumi, ne prie banguojančios jūros… Ta galimybė tave stiprina kiekviename gyvenimo žingsnyje, ramina ir guodžia net ir sunkiausioj valandoj…

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 10 iš 10 
5:00:33 Nov 7, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba