Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-10-24 nr. 2973

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Astridė Ivaska.
AUDĖJOS NAMAI
13
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE3

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI1
• TEATRAI1
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI1
• ĮVAIRŪS
• LTV KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

POKALBIAI 
• Vertėją KLAUSĄ BERTHELĮ kalbina LIUDVIKAS JAKIMAVIČIUS.
TĄ LEDĄ NORISI PRAKIRSTI
11

PASAULIS 
• Artur Domosławski.
SADAMO IRAKAS – BAIMĖS RESPUBLIKA
15

POEZIJA 
• JOLANTA SEREIKAITĖ2

PROZA 
• Mykolas Sluckis.
TROLEIBUSO ANEKDOTAI
5

VERTIMAI 
• Jim Crace.
AKMENŲ DUONA
2

PDR PRANEŠIMAI 
• Genovaitė Dručkutė.
VANDUO PRANCŪZŲ POEZIJOJE
11

KNYGOS 
• Ingrida Korsakaitė.
"KNYGOS GROŽĮ GALI LEMTI VIEN JUODOS RAIDĖS BALTAME POPIERIUJE"
1
• Kęstutis Nastopka.
BŪTASIS NEBAIGTINIS, O PRANCŪZIŠKAI – IMPARFAIT
• APIE VAIKINĄ2
• NEBAIGTAS ŽMOGUS
• ŠITAS VAIKAS TURI GYVENTI3
• NAUJOS KNYGOS

FOTOGRAFIJA 
• Skirmantas Valiulis.
"KARVĖS SAPNAI" IR NIDA
1

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
ODOS SPALVOS
18
• Algis Uždavinys.
BALSAI IŠ BEDUGNĖS
3

TEATRAS 
• Vaidas Jauniškis.
VROCLAVO PAŠNEKESIAI
• RUSŲ DRAMOS "VAGINOS MONOLOGAI" MASKVOJE2

MUZIKA 
• LUCA FRANCESCONI’S: "SVARBU, KAD TAVE SUPRASTŲ"18
• Juozas Skomskis.
DESPOTAS, REIKALAUJANTIS DŽIAUGTIS BUVIMU SCENOJE
3
• Jūratė Landsbergytė.
KAŽKUR SKAMBĖJUSI MUZIKA
14

NAUJI FILMAI 
 Rasa Paukštytė.
"MARIJA KALAS" – NE APIE MARIJĄ KALAS
3

TELEVIZIJA 
• Rimas Driežis.
"PRIX DANUBE 2003"

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Gabrielė Labanauskaitė.
EROTIKA AR PORNOGRAFIJA?
26

AKTYVIOS JUNGTYS 
• SVEIKINAME LEMBERTO KONKURSO NUGALĖTOJUS
• EVA SURGAUTAITĖ5

PRISIMINIMAI 
• Rapolas Šaltenis.
IŠ ATMINTIES

KRONIKA 
• Juozas Šikšnelis.
LITERATŪROS RUDUO PAS DONELAITĮ
2

SKELBIMAI 
• DEDIKACIJOS LAURYNUI GUCEVIČIUI KONKURSAS1
• RADIJO PJESIŲ KONKURSAS
• DĖL LEIDINIŲ FINANSAVIMO

DE PROFUNDIS 
• TOLI IKI RIBOS4
• Darius Pocevičius.
VANDENS SKAIČIUOTĖ
3
• DĖMESIO, KONKURSAS!18

NAUJI FILMAI

"MARIJA KALAS" – NE APIE MARIJĄ KALAS

Rasa Paukštytė

[skaityti komentarus]

iliustracija
"Marija Kalas"

Ateinančios kino savaitės ryškesnis filmas, žinoma, – Franco Dzeffirelli’o "Marija Kalas". Retai burbu dėl pakeistų pavadinimų, bet šį kartą nesusilaikysiu. Pakeistas į "Mariją Kalas" Dzeffirelli’o filmo "Kalas Forever" pavadinimas gali suklaidinti, o suklaidinęs ir suerzinti žiūrovą. Nes kai pavadinime tik konkreti pavardė ir vardas, tai lauk biografinio filmo. O Dzeffirelli’o tikslai visiškai priešingi lietuviškam pavadinimui. Savo filmu jis jokios biografijos nė neketina pasakoti, visa tai, kas vyksta filme, su realia tiesa turi labai mažai bendra. Na, nebent tai, kad Marija Kalas dainavo "Toską" ir "Karmen". Bet tai nėra konkretybės – dar to betrūktų, kad ji šių arijų nebūtų dainavusi. Žodžiu, – istorija tokia. Po Marijos Kalas mirties operų ir kino operų režisierius Franco Dzeffirelli’s prisiekė pastatyti operos primadonai filmą. Nepraėjo nė trisdešimties metų – pažadas įvykdytas. Mariją Kalas Dzeffirelli’s neblogai pažinojo, dažnai viešėdavo Aristotelio Onasio jachtoje ir grieždavo dantimis, nes jam atrodė, kad Onasis iš Kalas meilės tik tyčiojasi. Jis neklydo – galų gale Onasis iškeitė Kalas į misis Kenedi. Pasakoju tą istoriją todėl, kad filmo veiksmas vyksta jau po to, kai Kalas prarado balsą "iš meilės", kai vienintelis prisiminimas apie Onasį yra jo fotografijos ant stalo ir albumuose, kai Kalas užsidariusi nuo pasaulio. Žodžiu, jokių sensacingesnių smulkmenų ar ašaringos meilės istorijos žiūrovas nepamatys. Jis pamatys moters – menininkės – gana tradicinių (jeigu nesakysime – nuvalkiotų) refleksijų puokštę. Ir ne tik moters.

Taigi pas Mariją Kalas ateina žavus homoseksualas vadybininkas Laris – Jeremy’s Ironsas ir įkalba ją sugrįžti pas publiką kino juostoje, tik su ankstesniu balsu (techniškai, žinia, viskas padaroma). Kalas iš pradžių laužosi, paskui sutinka, o dar vėliau persigalvoja. Visgi iškeisti savo gyvo balso skambėjimo legendos kad ir į labai gerą, pavykusį filmą "Karmen" ji negali. Ir paprašo Larį filmo neplatinti. Jis sutinka, nors ir nubraukia ašarą, nors ir per šią užgaidą visiškai bankrutuos. Bet ko gi nepadarysi, jei tavęs prašo Kalas? Lariui apskritai nelabai sekasi – iš pradžių dainininkė spyriojasi, paskui dėl Lario nepabaigiamų darbų jį palieka jo naujasis meilužis – jaunas dailininkas. Jokia kita originalesnė meilužio profesija (pavyzdžiui, santechnikas) į galvą scenaristams neateina. O dailininkas, žinia, neturi ką daugiau piešti kaip tik Kalas balso sukeltų emocijų vaizdinius. Tai sutapimas: Laris – Kalas vadybininkas, meilužis – Kalas gerbėjas. Tokių nevykusių "sutapimų" vienam filmui gal ir per daug.

Šalia nevykusio scenarijaus (nes iš tiesų formalaus, nuspėjamo, sklidino meninės bohemos vaizdavimo štampų), reikia pripažinti, gana malonu matyti toli gražu nebejauno Franco Dzeffirelli’o sugebėjimus stilistiškai derinti du (o gal ir daugiau) sunkiai suderinamus dalykus – realistinę kino prigimtį ir operos žanrą. Pagaliau, be šių dviejų, egzistuoja dar ir filmas filme – Kalas suvaidinta ekrane "Karmen". Šių dalių derinimu, tokiu jų jungimu, kad jokių siūlių nesimato, Dzeffirelli’s išties sunkiai pralenkiamas. Be to, jo kūrinys nedvelkia naftalinu. Tai netgi, sakytum, šiuolaikinė istorija, jokiais retroniuansais meistras nežaidžia. Visa, kas susiję su filmo vizualumu, padaryta nepriekaištingai. Bet juk būna kūrinių, kuriems koją pakiša literatūrinės banalybės. Be ironijos žiūrėti, kaip du senstelėję meninės bohemos atstovai staiga supranta, kad "sensta", ir spaudžia ašaras, – būtų sunkoka. Fani Ardant, žinoma, aktorė aukščiausio lygio. Bet ir ji kovoti su koturnine dramaturgija gali sunkiai – visos jos pastangos įpūsti azarto ir gyvybės į šį abstrahuotą moterišką personažą atsimuša į sieną, į scenarijaus banalybes. Įdomu, ar galima sugalvoti ką nors banaliau negu tai, kad Marija Kalas, sugrįžusi į kino ekraną Karmen vaidmeniu, elgiasi kaip Karmen ir "netyčia" suvilioja jauną aktorių, aišku, partnerį. Iš tokių dramaturginių perlų ir sudarytas stilingas, šiek tiek šiuolaikinę snobišką ir saloninę manierą primenantis (tai gana turininga, kalbant apie patį žanrą) kino kūrinys. Apie menininkę čia dar kartą pasakoma viskas, ką apie ją ir iki filmo žinojote. Jos geriausi draugai-homoseksualai, ji mylėjo nelaimingai, ji principinga iki grabo lentos. Apibendrinta, žodžiu, tema. Kuri užsibaigia Kasta Diva. Ir žiūrėti į paprasčiausius finalinius filmo titrus, skambant Kalas balsui, kone įdomiau negu į siužetines paties filmo peripetijas.

 

Skaitytojų vertinimai


64095. Nūdiena :-) 2010-11-05 01:26
Na griežtai čia :) Bet pritariu autorės mintims. Aš irgi įsibegėjau žiūrėti filmą, bet... kažkaip netikra. Prajuokino, cituoju "r žiūrėti į paprasčiausius finalinius filmo titrus, skambant Kalas balsui, kone įdomiau negu į siužetines paties filmo peripetijas" - taip ir buvo, titirus stebėjau ir klausiausi dangiško balso... Ačiū už straipsnį.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 10 iš 10 
5:00:25 Nov 7, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba