Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-10-24 nr. 2973

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Astridė Ivaska.
AUDĖJOS NAMAI
13
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE3

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI1
• TEATRAI1
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI1
• ĮVAIRŪS
• LTV KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

POKALBIAI 
• Vertėją KLAUSĄ BERTHELĮ kalbina LIUDVIKAS JAKIMAVIČIUS.
TĄ LEDĄ NORISI PRAKIRSTI
11

PASAULIS 
• Artur Domosławski.
SADAMO IRAKAS – BAIMĖS RESPUBLIKA
15

POEZIJA 
• JOLANTA SEREIKAITĖ2

PROZA 
• Mykolas Sluckis.
TROLEIBUSO ANEKDOTAI
5

VERTIMAI 
• Jim Crace.
AKMENŲ DUONA
2

PDR PRANEŠIMAI 
• Genovaitė Dručkutė.
VANDUO PRANCŪZŲ POEZIJOJE
11

KNYGOS 
• Ingrida Korsakaitė.
"KNYGOS GROŽĮ GALI LEMTI VIEN JUODOS RAIDĖS BALTAME POPIERIUJE"
1
• Kęstutis Nastopka.
BŪTASIS NEBAIGTINIS, O PRANCŪZIŠKAI – IMPARFAIT
• APIE VAIKINĄ2
• NEBAIGTAS ŽMOGUS
• ŠITAS VAIKAS TURI GYVENTI3
• NAUJOS KNYGOS

FOTOGRAFIJA 
• Skirmantas Valiulis.
"KARVĖS SAPNAI" IR NIDA
1

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
ODOS SPALVOS
18
• Algis Uždavinys.
BALSAI IŠ BEDUGNĖS
3

TEATRAS 
• Vaidas Jauniškis.
VROCLAVO PAŠNEKESIAI
• RUSŲ DRAMOS "VAGINOS MONOLOGAI" MASKVOJE2

MUZIKA 
 LUCA FRANCESCONI’S: "SVARBU, KAD TAVE SUPRASTŲ"18
• Juozas Skomskis.
DESPOTAS, REIKALAUJANTIS DŽIAUGTIS BUVIMU SCENOJE
3
• Jūratė Landsbergytė.
KAŽKUR SKAMBĖJUSI MUZIKA
14

NAUJI FILMAI 
• Rasa Paukštytė.
"MARIJA KALAS" – NE APIE MARIJĄ KALAS
3

TELEVIZIJA 
• Rimas Driežis.
"PRIX DANUBE 2003"

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Gabrielė Labanauskaitė.
EROTIKA AR PORNOGRAFIJA?
26

AKTYVIOS JUNGTYS 
• SVEIKINAME LEMBERTO KONKURSO NUGALĖTOJUS
• EVA SURGAUTAITĖ5

PRISIMINIMAI 
• Rapolas Šaltenis.
IŠ ATMINTIES

KRONIKA 
• Juozas Šikšnelis.
LITERATŪROS RUDUO PAS DONELAITĮ
2

SKELBIMAI 
• DEDIKACIJOS LAURYNUI GUCEVIČIUI KONKURSAS1
• RADIJO PJESIŲ KONKURSAS
• DĖL LEIDINIŲ FINANSAVIMO

DE PROFUNDIS 
• TOLI IKI RIBOS4
• Darius Pocevičius.
VANDENS SKAIČIUOTĖ
3
• DĖMESIO, KONKURSAS!18

MUZIKA

LUCA FRANCESCONI’S: "SVARBU, KAD TAVE SUPRASTŲ"

[skaityti komentarus]

iliustracija
Luca Francesconi`s

Spausdiname BEATOS LEŠČINSKOS pokalbį su kviestiniu šių metų "Gaidos" festivalio kompozitoriumi LUCA FRANCESCONI’U, užrašytą prieš jam atvykstant į Lietuvą

Lietuvoje būsit pirmą kartą. Ką tikitės čia pamatyti, ką žinote apie "Gaidos" festivalį?

Ir apie Lietuvą, ir apie "Gaidos" festivalį esu tik girdėjęs. Jeigu reiktų paminėti kokias nors pavardes, žinočiau tik dvi – Eimunto Nekrošiaus ir Remigijaus Merkelio ("Gaidos" festivalio direktorius, Kompozitorių sąjungos pirmininkas – Red.). Ir tai viskas.

Keliais žodžiais apibūdinkite savo kūrinius "Islands", "Etymo", "Cobalt. Scarlet" bei "Mirrors", įtrauktus į "Gaidos" programą.

Būti taip puikiai pristatytam man yra didelė garbė. Visi į programą įtraukti kūriniai man labai svarbūs.

Koncertas fortepijonui ir 12 instrumentų "Islands" grindžiamas poliritmijos idėja, kurią pasiskolinau iš Afrikos pigmėjų muzikos (ją esu studijavęs), o pačią medžiagą paėmiau iš senos, 5-ojo dešimtmečio džiazo kompozicijos. Visa, kas girdima, organizuojama bei kontroliuojama vakarietiška technika, remiasi mano komponavimo tradicija ir tipiška bethoveniška plėtote. "Islands" – tai ritmiškai ekstremaliai sudėtingas kūrinys. Trys pagrindiniai epizodai galiausiai polifoniškai jungiami, tarsi vienu metu skambėtų trys muzikos. Tai galima būtų pavadinti polifonijos polifonija.

"Etymo" kompozicija buvo užsakyta IRCAM’o ir parašyta pagal Charles‘o Baudelaire‘o tekstą. Pagrindinę idėją inspiravo noras suprasti, ar egzistuoja žmogaus mąstyme tokia paslaptinga teritorija, kurioje prasmė ir reikšmė įgauna formą. Galime teigti, kad egzistuoja tam tikri ryšiai tarp būdų, kuriais organizuojama muzika, ir būdų, kuriais organizuojama kalba, arba būdų, kuriais jūs suvokiate regimuosius impulsus, vaizduojamuosius menus. Norėjau surasti bent jau bendrą vardiklį ir įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja gilus, paslaptingas sąryšis tarp žodžio skambesio ir objekto, kurį tas žodis reiškia.

Vienas Platono dialogas – "Kratilo dialogas" – yra skirtas būtent šiai problemai. Vienas dialogo dalyvis teigia, kad žodžiai – tik raidžių seka, kuri neturi savarankiškos reikšmės. Kitas, Kratilas, prieštarauja: kalba yra simbolinė, joje egzistuoja žodžių ir reikšmių ryšiai.

Ši sena problema itin aktuali muzikai, nes muzika pati savaime neturi reikšmių, ji nėra kalba, kita vertus, joje gausu reikšmių. Apibrėžti muziką itin sudėtinga, tačiau man patinka ją įsivaizduoti kaip mistinę teritoriją, kurioje gimsta prasmė ir reikšmė.

"Cobalt. Scarlet" – didelės formos simfoninis kūrinys, kuriame eksperimentuoju su dviem idėjomis. Viena jų – itin lėta melodijos ir harmonijos plėtotė, kuri tarsi atspindi saulėtekį Šiaurės kraštuose, blyškią tenykštę šviesą, kai gali matyti, kaip tamsoje pamažu brėkšta rytas. Esu buvęs Osle, kur pajutau šią itin lėtą laiko dinamiką. Antroji idėja – priešinga – įprasmina tirštą kaip luitas Italijos saulę, kokią išvysti gali prie Viduržemio jūros. Čia svarbiausias tampa ritmas.

Klausantis šio kūrinio nebūtina turėti žinių apie saulę, Šiaurės šviesą ir panašiai. Esmė – muzikinis sumanymas, veikiantis pagal dialektikos principus, nors "Cobalt. Scarlet" ir nėra sonatos forma.

Kvartetas styginiams taip pat yra eksperimentas. "Cobalt. Scarlet" galima vadinti didelės formos etiudu, kur mintys nuosekliai evoliucionuoja beveik pusvalandį, tuo tarpu trečiąjį mano kvartetą "Veidrodžiai" galima laikyti priešingos formos studija. "Veidrodžių" forma sudaryta iš tam tikro pavidalo, tarkime, trikampio, ir atskirų jo sekcijų atspindžių, kurių išdėstymas nėra nei nuoseklus, nei koncentriškas, o greičiau atsitiktinis. Atrodo, kad laikas sustoja, nors iš tiesų jis tik neplėtojamas tipišku vakariečiams būdu.

Kas jums svarbiausia muzikoje – komunikacija su klausytojais, jūsų muzikos modernumas ar aktualumas, o gal techninis meistriškumas?

Geriausias klausytojas visuomet esi pats. Kitaip tariant, jei turi ką pasakyti, tau reikia artikuliuotos kalbos, ir atvirkščiai. Esu tikras, kad jei Tarzanas mokėtų pasakyti daugiau negu tik: "Aš Tarzanas, tu Džeinė", jis galėtų išreikšti kur kas sudėtingesnius dalykus.

Nemažai kompozitorių vartoja sudėtingą postavangardinę kalbą, tačiau jie neturi ką pasakyti. Kita vertus, yra žmonių, kurie vartoja labai išgrynintą kalbą, ir galbūt dėl to, kad jie taip pat neturi ką pasakyti. Problema yra ne būti paprastam, bet būti suprantamam. Kaip Bacho fuga. Bacho fuga yra kompleksiška, tačiau ir skaidri, suprantama. Taigi siekiu, kad mano muzika būtų turtinga, įvairi, kompleksiška ir kartu jaudintų.

Ką manote apie moderniosios muzikos ateitį? Kartais kalbama, jog modernioji muzika komercializuotame pasaulyje neturi ateities.

Problema ta, kad klaidingai suvokiami esminiai dalykai. Egzistuoja bazinė vertinimo klaida. Modernioji muzika, avangardinė muzika nėra stilius. Tai būdas analizuoti, rekomponuoti, resintezuoti, ieškoti naujų atsakymų. Tai galinga analizavimo, vertinimo priemonė, milžiniškas mentalinių technikų fondas, kuris remiasi mūsų analitinėmis tradicijomis. Jas naudojame kiekvieną dieną vertindami ir bandydami suprasti nuolatos kintančią realybę.

Jei jūs imatės rašyti muziką taip, kaip tai buvo daroma 6-ajame dešimtmetyje, jūs viso labo įvaldote amatą. Anuomet naudotos mentalinės technikos, analitiniai metodai kėlė sąmyšį – tai buvo ypatingas, labai rafinuotas mąstymo, suvokimo kelias. Po Boulezo, Stockhauseno, Nono, Madernos visi kiti pradėjo kopijuoti, rekopijuoti ir vėl kopijuoti, tarsi tai būtų stilius ar tam tikras žanras. Čia būtų tas pats, jei jūs pasakytumėte: gerai, jis groja bliuzą, tu groji hiphopą, anas – dar kažką, o štai aš imuosi šiuolaikinės muzikos, tarsi tai būtų koks stilius. Toks požiūris iš esmės klaidingas. Jei jūs bandote pateikti 6-ojo dešimtmečio dvasios muziką taip, lyg ji būtų šiuolaikinė muzika, kurią jūs kuriate dabar, jūs darote klaidą, nes ji jau neaktuali. Tai nėra stilius, niekas nenori tokios muzikos pirkti arba klausyti. Tai nereiškia, kad būtinai reikia rašyti tonaliai, – tai būtų kita klaida. Jūs tik turite jungti tai, kas vyksta dabar, su mūsų sena tradicija.

 

Skaitytojų vertinimai


4408. JB2003-10-26 13:01
Sklandziai kalba, bet ne taip sklandziai komponuoja.:)

4419. Kaip2003-10-26 14:46
Na, kaip cia pasakius... Simfoniniam koncerte pries "Cobalt. Scarlet" skambeje lietuviu kuriniai atrode kaip studentu darbai...:)

4435. JB2003-10-26 17:34
Nebutina italo lygint su pries ji skambejusiais kuriniais, tarsi kitos muzikos pasaulyje ne nebutu.:)

4439. :)2003-10-26 19:40
Kodel nepalyginti? Gal bent kiek uzkabintu musu kompozitoriu ambicijas? Bent jau pradziai imti ir parasyti orkestrui taip kaip Francesconis :)

4440. Vanda2003-10-26 20:14
Jei kazkas galvoja, kad lietuviai, pvz., Balakauskas, raso prasciau uz Francesconi, tai tegul pradzioj pasiklauso, o tada aiskina. Paprasciausiai festivalyje nebeskamba anksciau parasyta lietuviu muzika (o uzsienieciu butinai skamba), todel jaunimelis net nezino, apie ka kalba, kai kaltina lietuvius.

4443. Bagira2003-10-26 21:50
Palaukit, Vanda, o tai lietuviai geriau rašė tik anksčiau, kad dabartinių kūrinių net lyginti su Francesconio nevalia? O tas jaunimėlis, man rodos, kaltina tikrai ne Balakauską ir tuo labiau ne lietuvius apskritai. Tiesa, o kas tas jaunimėlis?:) Jei jau kalbame apie simfoninį "Gaidos" koncertą, tai ir Narvilaitė, ir Laurušas parašė tarsi neblogus kūrinius, bet būtent palyginti su Francesconio, jie pasirodė tokie blankūs, tokie "neskambūs"...

4444. :)2003-10-26 22:16
Gal tiesiog musiskiu nelabai ismoko rasyti orkestrui, kad skambetu?

4445. Bagira2003-10-26 22:20
Gal ir teisingas pastebėjimas... Juk ar tik ne tas pats Laurušas (jei tik mano žinios nepasenusios) ir moko mūsiškius Akademijos studentus rašyti orkestrui?

4446. JB2003-10-26 22:38
Palikim kitiems spresti, gali ar negali Laurusas kazko mokyti studentus. Kad jo koncertas buvo neidomus, neverta net gincytis. O dabartiniu lietuvisku kuriniu taip pat neimanoma vienu sakiniu apibudinti vien todel, kad jie praktiskai neatliekami. O kadangi sunku patekti i festivalius, tai ir beveik nerasomi. O todel nera tarpusavio konkurencijos, gal ir ambiciju, kaip cia kazkas pasake. O tada festivaliui lengva atitempti kad ir Francesconi ar bet ka kita, kas turi forma rasyti orkestrui ir visiems girdint pasakyti: matot, kaip reikia dirbti, o jus tai nieko nemokat. Bet cia jau uzburtas ratas. Tai ar taip jau butina tuoj pat po dvieju kuriniu apibendrinti, kad lietuviai negabus?:)

4468. :)2003-10-27 16:06
Gal ir pritarciau minciai, kad kompozitoriai nelabai turi galimybiu "atmusti ranka". Bet nedaznai matau, kad kuris nors is ju imtu ir pasinagrinetu Messiaeno ar kurio nors kito meistro (kad ir Francesconio) simfonine partitura. Gal pradziai bent verta jautriai paimituoti? Kiek zinau, daugybe festivaliu organizatoriu susiduria su geru "skambiu" simfoniniu partituru trukumu :)

4476. Ūkininkas2003-10-27 19:17
Geriausia, kas šiame straipsnyje yra, tai festivalio pavadinimas - "GAIDA".

4478. pasiulymas2003-10-27 21:19
kvieciu jungtis ispecialiai paleista e-mail konferencija: muzikologija@yahoogroups.com

4480. pasiulymui2003-10-27 21:32
Gera reklama kazkoks nekulturingas pavare. Kazhkokia redakcija liberali, kokiame delfyje seniai butu varteliai tokiam uzdaryti.

4524. Auka2003-10-30 20:31
Nu ką ta muzika, kai laimės nėra...

10869. meskute9 :-) 2004-10-18 18:43
ar cia yra bent vienas muzikantas?

10870. meskute9 :-) 2004-10-18 18:44
jeigu galiu pasigirti esu muzikante

11470. katerina :-( 2004-11-10 10:03
nieko gero

11471. zube2004-11-10 10:05
jus jei nemokat rasyti tai geriau isvis nerasykit!!!!!!!!!!!kazkoks siaubas!!!!!!bloga net ziuret!!!!!!!!!

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 10 iš 10 
5:00:24 Nov 7, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba