Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2004-12-17 nr. 3028

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ŽEMĖ14
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI1
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

2 
• REPRESIJŲ TAIKINYS – INTERNETAS3
• Aktorių LAIMONĄ NOREIKĄ kalbina VALENTINAS SVENTICKAS. 2004. XII. 7.
"AŠ ESU LAIMINGAS"

KELIONĖS 
• Kornelijus Platelis.
"TIKRASIS" PASAULIS
1

LITERATŪRA 
• Sonata Paliulytė.
POETAI ŽAIDŽIA ŽIEMĄ
12

KALBOS SKILTIS 
• Gintaras Lazdynas.
IŠ KO IŠAUGO "ANYKŠČIŲ ŠILELIS": TARMIŲ TEORIJA
9

MUZIKA 
 Rita Nomicaitė.
NAUJA ČIURLIONIO KVARTETO PROGRAMA
• KELIOS PASTABOS PAVARČIUS SOLIDŽIOS IŠVAIZDOS LEIDINĮ "LIETUVIŲ KOMPOZITORIAI"7

FOTOGRAFIJA 
• VEIKLOS VERPETUOSE3
• GERBIAMA REDAKCIJA,1

TEATRAS 
• Kęstutis Urba.
LIETUVIŲ AUTORIŲ POETINĖS PJESĖS LĖLIŲ TEATRUI
1
• Ridas Viskauskas.
TEATRAS BE CUKRAUS
7

PAVELDAS 
• Andrzej Rottermund.
VARŠUVOS KARALIŠKOJI PILIS
1

MENO DIS/KURSE* 
• KRONIKA

KNYGOS 
• GERIU ŽALIĄ TYLĄ
• LATURO KATALOGAS
• K.B. ĮTARIAMAS1
• NAUJOS KNYGOS4

POEZIJA 
• LAURYNAS KATKUS13
• PASTABA

PROZA 
• Kęstutis Navakas.
DAIKČIUKŲ VISATA
1
• Kęstutis Navakas.
KUR IŠSKRENDA PAUKŠČIUKAS?*
2

VERTIMAI 
• KATEŘINA RUDČENKOVÁ3

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Eglė Kačkutė.
KALBANTIS AKMUO
2

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Ilmaras Zvirgzdas.
LO IHPAT LI*

KRONIKA 
• ANT TO PATIES GRĖBLIO2
• ILGIAUSIŲ METŲ!2

DE PROFUNDIS 
• KĘSTUTIS RASTENIS9
• HERKUS KUNČIUS26

MUZIKA

NAUJA ČIURLIONIO KVARTETO PROGRAMA

Rita Nomicaitė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Andriaus Ufarto nuotrauka

Regis, galėtumėm teigti, kad Čiurlionio kvartetas kūrinius renkasi norėdamas praplėsti kvartetinio muzikavimo ribas. Koncertavimas su svečiais praėjusį, skirtą ansamblio 35-mečiui, sezoną buvo nulemtas šventiškų nuotaikų, tačiau ši repertuaro politikos kryptis tęsiama. Antai spalio 6 d. koncerte Nacionalinėje filharmonijoje dalyvavo saksofonistas Petras Vyšniauskas, iš natų grojęs Tomasą Albinonį, paskui savo stiliumi improvizavęs Henry’o Purcello bei kitų senųjų epochų kompozitorių kūrinių temomis, kvartetui griežiant originalą.

Naujai programai kvartetas pasikvietė 5 muzikantus. "Čiurlioniečiai" – Darius Dikšaitis (smuikas), Gediminas Dačinskas (altas), Saulius Lipčius (violončelė) su Asta Krikščiūnaite (sopranas), Valentinu Gelgotu (fleita), Arnoldu Gurinavičiumi (kontrabosas) ir Audrone Kisieliūte (sintezatorius) pristatė Gijos Kančelio opusą "Exil". 1994 metų kūrinys Lietuvoje atliekamas pirmą kartą (opusą atlikėjai groja ir kituose Lietuvos miestuose). A.Krikščiūnaitei kūrinį padainuoti pasiūlė G.Kančelis, pernai vasarą Piarnu išgirdęs ją atliekančią Richardo Strausso dainas.

S.Lipčius, paklausęs "Exilio" įrašo, sakosi buvęs sukrėstas ir supratęs, kad opusas tapsiąs kvarteto šio sezono programos akcentu; tai didelius reikalavimus atlikėjams keliantis veikalas. "Exilio" tekstui panaudotos Senojo Testamento psalmės bei vokiškai rašančių žydų kilmės poetų P.Celano, H.Sahlio eilės, kalbančios apie tremtį, tėvynės ilgesį – iš Sovietų Sąjungos į Vokietiją pasitraukęs gruzinų kompozitorius patyrė tokį pat išvarymą iš gimtųjų žemių. "Exilis" priklauso, anot H.K.Jungheinricho, G.Kančelio "maldų" kūrinių žanrui. Penkios ilgos meditatyvinės dalys kiekviena atskirai primena kantatą. Įvairiausi teatriniai subtilumai – gyvos intonacijos, smulkiausi tembrų žaidimai, neretai pereinant į unisonus, faktūros pokyčiai – kamerinės muzikos puošmena, bet publikos išbandymas. Klausytojams lengviau, kai muzikantai būna bent jau tokie vienas kitam jautrūs, kaip girdėjome gruodžio 8 dieną. Muzikantų įtaiga taip pat telkė klausytojų dėmesį, neatleido įtampos, o tai paprastai nelengva atliekant lėtą, tęsiamą, kupiną susikaupimo, juolab penkiadalį kūrinį. Atlikėjams pavyko perteikti netgi gręžiančio skausmingo ilgesio, praradimų nuotaikas. Rengdama vokalo partiją, A.Krikščiūnaitė prisipažįsta galvojusi apie modernios muzikos "atributą" – berniukišką balsą. Tačiau ji nutarė pasirinkti kompromisą dėl minėtų teatrinių subtilumų. Dainininkės sprendimą tikriausiai galima pagrįsti ir tuo, kad maldos muzika vis dėlto yra subjektyvi, ir šiltas balsas šiuo atveju nėra toks jau prieštaraujantis dalykas.

Tokiems kūriniams reikėtų ir nestandartinių arba kaip tik – tradiciškai standartinių erdvių. Filharmonijos didžiojoje salėje "išsisukta" palikus šviesas tik prie pultų bei ryškiai apšvietus dainininkę, stovėjusią ne priekyje, o pusračio linijos viduryje. Įsivaizduočiau "Exilį" skambantį paveikslų galerijose, o gal geriausiai – bažnyčioje; opusą atlikti ketinama ir Pažaislio festivalyje. Beje, G.Kančelis kitąmet turėtų sulaukti 70-ies metų.

Prie minėto atlikėjų būrelio prisidėjus "čiurlioniečiui" Jonui Tankevičiui (smuikas), Antanui Taločkai (klarnetas), A.Kisieliūtei persėdus prie fortepijono, suskambo vienas išdaigiškųjų Franciso Poulenco opusų – "Juodoji rapsodija" ("Rapsodie nčgre"). Balaganiškas triukšmas bei soprano partija mažojoje oktavoje, kartojanti beprasmį "honolulu", manding, kelia asociacijų su afroeuropiečiais (plg. afroamerikiečiai). Šis kūrinėlis taip pat penkių dalių, tačiau trumpas ir kaip tik tinka koncerto pabaigai. Atliktas smagiai, su humoru, apeliuoja į muzikos gurmanus, kurie gali žavėtis prancūzų muzikos smulkmenomis.

Klausydamasi Maurice’o Ravelio jaunystės laikų kvarteto F-dur, prisiminiau prof. Vytauto Landsbergio žodžius, pasakytus naujame videofilme apie Čiurlionio kvartetą, – kad tai esąs romantiškas idealistinis ansamblis. Kiek suprantu, viena svarbiausių užduočių, interpretuojant šį Ravelio kūrinį, pajusti jo stilistikos balansavimą tarp romantizmo ir neoklasicizmo. T.y. nesureikšminant perteikti muzikos "mažumą", skaisčią lyriką ir kiek romantiškesnį poetišką polėkį. Visi vakarą skambėję opusai atlikti neblogai, kasdieniame mūsų gyvenime koncertas nebuvo eilinis. Jo viršūne laikyčiau Ravelio kvarteto interpretaciją. Suskambo net šios muzikos naivumas, gaiva. To pasiekti nėra paprasta, nes negalima forsuoti, nieko negalima pridėti nei atimti, turi griežti lanksčiai, o tąvakar girdėjau iš tylesnio garsiuko pradedamas frazes, kuo tiksliausiai pajustus jų pakilimus ir pabaigas, pauzeles, švelnius piano – dalykus, kurių dažniausiai pasigendama.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 8 iš 8 
4:57:02 Nov 7, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba