Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2004-12-17 nr. 3028

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ŽEMĖ14
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI1
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

2 
• REPRESIJŲ TAIKINYS – INTERNETAS3
• Aktorių LAIMONĄ NOREIKĄ kalbina VALENTINAS SVENTICKAS. 2004. XII. 7.
"AŠ ESU LAIMINGAS"

KELIONĖS 
• Kornelijus Platelis.
"TIKRASIS" PASAULIS
1

LITERATŪRA 
• Sonata Paliulytė.
POETAI ŽAIDŽIA ŽIEMĄ
12

KALBOS SKILTIS 
• Gintaras Lazdynas.
IŠ KO IŠAUGO "ANYKŠČIŲ ŠILELIS": TARMIŲ TEORIJA
9

MUZIKA 
• Rita Nomicaitė.
NAUJA ČIURLIONIO KVARTETO PROGRAMA
• KELIOS PASTABOS PAVARČIUS SOLIDŽIOS IŠVAIZDOS LEIDINĮ "LIETUVIŲ KOMPOZITORIAI"7

FOTOGRAFIJA 
 VEIKLOS VERPETUOSE3
• GERBIAMA REDAKCIJA,1

TEATRAS 
• Kęstutis Urba.
LIETUVIŲ AUTORIŲ POETINĖS PJESĖS LĖLIŲ TEATRUI
1
• Ridas Viskauskas.
TEATRAS BE CUKRAUS
7

PAVELDAS 
• Andrzej Rottermund.
VARŠUVOS KARALIŠKOJI PILIS
1

MENO DIS/KURSE* 
• KRONIKA

KNYGOS 
• GERIU ŽALIĄ TYLĄ
• LATURO KATALOGAS
• K.B. ĮTARIAMAS1
• NAUJOS KNYGOS4

POEZIJA 
• LAURYNAS KATKUS13
• PASTABA

PROZA 
• Kęstutis Navakas.
DAIKČIUKŲ VISATA
1
• Kęstutis Navakas.
KUR IŠSKRENDA PAUKŠČIUKAS?*
2

VERTIMAI 
• KATEŘINA RUDČENKOVÁ3

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Eglė Kačkutė.
KALBANTIS AKMUO
2

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Ilmaras Zvirgzdas.
LO IHPAT LI*

KRONIKA 
• ANT TO PATIES GRĖBLIO2
• ILGIAUSIŲ METŲ!2

DE PROFUNDIS 
• KĘSTUTIS RASTENIS9
• HERKUS KUNČIUS26

FOTOGRAFIJA

VEIKLOS VERPETUOSE

[skaityti komentarus]

Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriui šie metai yra ypatingi. Šįmet sueina 25-eri "Fuji" fotografijos galerijai, pažymime Kauno skyriaus įkūrimo 30-metį, nuo 1964-ųjų aktyviai fotografuoja ir įvairiapusiškai dirba fotografijos labui minėto Kauno skyriaus įkūrėjas ir idėjų generatorius bei jų įgyvendintojas Aleksandras Macijauskas. Šiais metais sukanka 35-eri, kai įkurta Lietuvos fotografijos meno draugija ir pirmą kartą tuometinėje SSSR spaudoje prašnekta apie garsųjį lietuvių fotografijos mokyklos stilių.

Tokiame sukakčių fone Jaunasis metraštininkas ALVYDAS VAITKEVIČIUS kalbina Senąjį metraštininką ALEKSANDRĄ MACIJAUSKĄ.

Kas šiame sukakčių sūkuryje svarbiausia?

Svarbiausia? Svarbiausia, kad 1963 m. įkurtas Kauno fotoklubas! Nenutuokiu, kiek ir ką žinai apie tą laiką ir tuos įvykius... XX a. septintas dešimtmetis Sovietų Sąjungoje, kuriai tada priklausėme, buvo vadinamo brandaus socializmo pradžia. Baigėsi sudėtingas ir tragiškas pokario rezistencinis ir atkuriamasis laikotarpis. Atsivėrė ekonomikos, mokslo bei meno vystymosi galimybės, ir fotografinėje veikloje prasidėjo naujas kūrybos etapas. Pradžia buvo sunki, nes viską reikėjo kurti iš naujo ir tuščioje vietoje... Priminsiu, kad visi tarpukario Lietuvos kultūros laimėjimai buvo įvairiais būdais nuslėpti, uždrausti, sunaikinti, o senosios kūrybinės inteligentijos faktiškai Lietuvoje jau nebebuvo... Kaune aktyvią mėgėjų fotografinę veiklą nuo 1959 m. vystė prie "Kauno tiesos" redakcijos įkurtas Lietuvos žurnalistų sąjungos Respublikinės fotosekcijos Kauno skyrius, vadovaujamas fotografijos entuziasto, senosios kartos inžinieriaus – projektuotojo Stanislovo Lukošiaus. Tokių skyrių įsteigta ir kituose Lietuvos miestuose, tačiau šio etapo fotomėgėjų kūrybą šiandien pagarbiai tegalime vadinti "naiviąja"... Šalia jos visą sovietmetį gyvavo, nes buvo partijos skatinama ir palaikoma, oficiali žurnalistinė – laikraštinė – reportažinė – fotografija, funkcionierių vadinta ir "menine". Septintojo dešimtmečio vidurys – laikotarpis, kada vyko kūrybinis persilaužimas, radosi šiuolaikiškesnių meniškumo apraiškų. Sociokultūrinis kūrybinio lūžio fonas buvo palankus. Naujojo – moderniojo stiliaus fotokūrybą palaikė ir skatino žurnalas "Švyturys", savaitraštis "Literatūra ir menas", 1967 m. pradėtas leisti Kaune "Nemuno" žurnalas, nuo 1965 m. "Kultūros barai", kiti periodiniai leidiniai. Kaune iširusios S.Lukošiaus fotosekcijos vietoje grupė naujosios meninės fotografijos entuziastų, pasižyminčių pažangesniu požiūriu į meną ir fotografiją, 1963 m. įkuria vėliau pagarsėjusį Kauno fotoklubą.

Klubas pradeda klestėti po poros metų, kai jam ima vadovauti talentingas organizatorius fotografas Vilius Jasinevičius. Žymiausi fotografiniai įvykiai Kaune, sujudinę visuomenę ir sukėlę net aukštųjų valdžios bei partijos institucijų nepasitenkinimą, buvo 1965 ir 1967 m. Istorijos muziejaus salėje surengtos klubo narių fotografijos parodos. Svarbi buvo 1965-ųjų paroda, nes tai "naiviosios" kūrybos ir ideologizuotos "meninės" fotografijos Lietuvoje pabaiga. Kartu tai buvo ir Lietuvos fotografijos (taip pat apskritai Lietuvos meno) "tyliojo modernizmo" pradžia.

Tyliojo? Ar gali būti modernizmas "tylusis"?

Gali. Sovietiniais laikais dėjosi keisti dalykai... Turėtum žinoti, kad viešasis, tikrasis modernizmo stilius, tuo metu klestėjęs Europoje, Sovietų Sąjungoje buvo uždraustas ir persekiojamas, tad gyvavo pogrindinis ir "tylusis"... Iš jo vėliau išsirutuliojo lietuvių fotografijos mokyklos stilius.

O Kauno fotoklubas? Kuo jis nusipelnė?

Šito keliais sakiniais nenupasakosi. Pirmiausia Kauno fotoklubo steigėjų, o vėliau narių tarpe buvo ir būsimi garsūs fotografai – A.Bareišis, M.Baranauskas, V.Butyrinas, V.Dineika, P.Karpavičius, J.Kalvelis, V.Luckus, A.Macijauskas, R.Maleckas, V.Naujikas, vėliau prisidėjo R.Rakauskas. Ne veltui 1965 m. paroda sukrėtė tuomet gana ramų kultūrinį gyvenimą. Veik apie kiekvieną šį autorių galima pasakoti ir pasakoti, kiekvienas jų svarbus, savotiškai reikšmingas savo indėliu į "didžiojo fotografijos rūmo" statybą. To "rūmo" statytojai siekė visuomeniškai sureikšminti fotografinę kūrybą, įtikinti vyriausybines ir partines institucijas meninės fotografijos svarba, reikšme kultūrai. Jų idée fixe – įkurti Lietuvos sovietų respublikoje savarankišką, funkcionalią fotomenininkų organizaciją – Lietuvos fotografijos meno draugiją. To "rūmo" statytojai sąmoningai ar intuityviai stengėsi įrodyti lietuviškos meninės fotografijos unikalumą Sovietų Sąjungos fotokūrybos kontekste...

Kiek žinau, draugija buvo įkurta, mūsų fotografijos unikalumas – įrodytas.

Greit pasaka sekama, ilgai darbas dirbamas. Kauno fotoklubo narių ir Vilniaus fotografų bendros veiklos nuopelnai yra labai svarbūs, tačiau jie niekada nebuvo afišuojami ir todėl net amžininkams nelabai žinomi. Aktuali, moderni, tautinės dvasios kupina kauniečių kūryba buvo įspūdinga ir patraukli to meto parodų ir galerijų kuratoriams užsieniuose. Didelę reikšmę turėjo daugybė tarptautinių apdovanojimų, laimėtų Kauno fotoklubo autorių užsieniuose, svarbus buvo jų kūrybos publikavimas, pristatymas įvairiausiuose užsienio leidiniuose. Visa tai garsino Lietuvos fotografiją Vakaruose ir Sovietų Sąjungoje, kėlė jos vertę ir autoritetą.

1965–1969 m. – intensyvios bendros Vilniaus ir Kauno fotoklubų bei fotografų veiklos laikotarpis. Buvo rengiamos įvairios respublikinės, tarptautinės parodos, leidžiami katalogai. Didelį darbą plėtojant ir propaguojant meninę fotografiją Lietuvoje nuveikė fotografijos estetikos ir kritikos entuziastai, tuomet dar jauni – Algirdas Gaižutis, Virgilijus Juodakis, Sigitas Krivickas, Romualdas Ozolas, Skirmantas Valiulis, Romualdas Neimantas, poetai, dailininkai... Visų neišvardinsi. Bendromis pastangomis 1967 m. išėjo pirmojo meninės fotografijos almanacho "Lietuvos fotografija" pirmoji knyga. Jos, kaip ir vėliau įkurtos Fotografijos meno draugijos, mums pavydėjo visų Sovietų Sąjungos respublikų ir didžiųjų miestų – net Maskvos – fotografai.

Iš virtinės reikšmingų renginių ir parodų svarbiausia buvo 1969 m. Lietuvos fotografijos paroda Maskvoje. Jos aptarime dalyvavo Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas Justas Paleckis, SSSR žurnalistų sąjungos Maskvos ir Sąjunginės fotosekcijų biurų nariai, fotografijos kritikai, sovietų fotografai ir užsienio spaudos korespondentai. Tai buvo lemiamos dienos, daug prisidėjusios prie Fotografijos meno draugijos įkūrimo. Šios draugijos būtinybė tvyrojo ore, sklido iš įvairiausių žiniasklaidos šaltinių. 1969 metų "Kultūros barai" visą numerį paskyrė fotomeno problemoms, diskusijoms. 1969-ųjų spalį Lietuvos fotografijos meno draugija (LFD) įkuriama. Ji buvo pirmoji ir 20 metų vienintelė Sovietų Sąjungoje. 1989-aisiais, Lietuvoje prasidėjus Atgimimui, draugija atsinaujino, tapo Lietuvos fotomenininkų sąjunga.

Ką darė Kauno fotoklubas?

Fotoklubas kūrė, rengė parodas, organizavo, diskutavo. Tačiau ne visi klubo nariai buvo vienminčiai, ne visi buvo bendrų meninių idėjų bei jų raiškos formų šalininkai. "Statant fotografijos rūmą", dalyvavo ne visi klubo nariai. Šios veiklos nihilistai ir modernios kūrybos priešininkai tuo metu klube sudarė daugumą. Konfliktas paaštrėjo 1969 metais. Ši dauguma, nepatenkinta klubo jaunųjų avangardine kūryba bei veikla, Aleksandrą Macijauską ir Vitalijų Butyriną pašalino iš klubo narių. Vilius Jasinevičius persikėlė gyventi ir dirbti į Vilnių. Taigi klubas "virė savo sultyse". Jis vegetavo (nors buvo neilgų kūrybinio pakilimo periodų) iki išnykimo Nepriklausomybės metais.

Macijauskas su Butyrinu? Kas nutiko jiems vėliau?

Nieko blogo. Ketverius metus iki LFD įkūrimo dirbę organizacinį darbą kartu su V.Jasinevičiumi ir bendraminčiais vilniečiais, vadovaujamais Antano Sutkaus, jie ir gyveno bei kūrė "tarp Vilniaus ir Kauno". Vėliau V.Butyrinas tapo pirmuoju ir ilgamečiu LFD ryšių su užsieniu skyriaus šefu, A.Macijauskas intensyviai kūrė fotoseriją "Lietuvos turgūs" ir aktyviai veikė LFD valdyboje bei Meno taryboje. 1973 m. pakviestas Antano Sutkaus, A. Macijauskas, palikęs fotokorespondento darbą "Vakarinių naujienų" Kauno redakcijoje, važiuoja Vilniun dirbti LFD atsakinguoju sekretoriumi.

Į Vilnių? Kaip tada Kaune atsirado LFD Kauno skyrius?

A.Macijauskas Vilniuje neužsibuvo, 1974-aisiais grįžo Kaunan. Kupinas visokių idėjų ir sėkmingos Kauno fotoklubo veiklos prisiminimų, jis imasi veiklos Kaune. 1974-ųjų rudenį vadinamoje "Nemuno gatvėje" susirenka būrys fotografų, fotografijos gerbėjų bei kūrėjų ir įsteigia LFD Kauno skyrių, pradėjusį naują fotografinės veiklos (ir ne tik...) etapą Kaune, Lietuvoje, tarptautiniuose "vandenyse". Šioje veikloje pasireiškė ir keletas buvusių Fotoklubo narių – Jonas Kalvelis, Algimantas Bareišis, Irena Giedraitienė, Vincas Dineika, Povilas Karpavičius, iš Vilniaus atkakęs Romualdas Rakauskas... Vilniun iškeliavusius V.Jasinevičių, V.Butyriną, V.Luckų, V.Naujiką pakeitė jaunieji Romualdas Požerskis, Virgilijus Šonta, Romas Juškelis, Robertas Misiukonis, Albertas Švenčionis, Arūnas Kulikauskas, Gintautas Stulgaitis, Vilius Juocevičius, Giedrius Liagas...

Prisimindamas tuos laikus A.Macijauskas džiaugiasi visais ir visu skyriaus darbu, kartu jis atkreipia dėmesį į naudingą A.Bareišio veiklą garsinant bei pristatant Kauno skyriaus veiklą partijos ir vykdomojo komiteto funkcionieriams. Pasak A.Macijausko, sovietmečiu be šių valdžios "bonzų" žinios nė "plaukas nuo galvos" negalėjo nukristi. Juo labiau jie buvo svarbūs bei jų žodis lemiamas, įtvirtinant Kauno skyriaus kūrybinės veiklos materialinę bazę, rengiant parodas.

Kieno asmenybė ar veikla ypač įstrigo A.Macijausko atminty?

Dar vienas fotografas, pedagogas, teoretikas ir fotografijos propaguotojas, užimantis vieną garbingiausių vietų tarp kitų įžymių Lietuvos fotografų, – maestro Povilas Karpavičius. Įvairiapusė ir intensyvi buvo jo veikla Lietuvoje ir Sovietų Sąjungoje. Be kitų nuopelnų, P. Karpavičius rūpinosi specialiųjų fotografijos technikų propagavimu Sovietų Sąjungoje. Iki pat mirties (1987 m.) jis, nepaisydamas sveikatos ir amžiaus, keliavo po Sąjungos miestus, fotoklubus su personaline fotografikos paroda ir vedė ten seminarus, skaitė paskaitas populiarindamas šią ypatingą fotografijos sritį, kuriai pats atidavė visą gyvenimą... Panašiai fotografijai buvo atsidavęs ir Jonas Kalvelis. Jiedu abu turėjo didelę įtaką jaunimui, kuriančiam jau kitaip ir kitką. Abu buvo tolerantiški, derino asmeninę nuomonę su jaunųjų kūrybiniais interesais. Tokia Kauno skyriaus narių veikla padėjo išaugti daugeliui jaunų autorių. Manoma, kad tolerantiškumas formavosi per legendinius susitikimus ar parodų aptarimus, kurie vykdavo "Nemuno gatvėje"...

Pakalbėkime apie "Fuji" fotografijos galeriją.

Ją, kaip kaunietiškos fotografinės veiklos centrą, A.Macijauskas kūrė penkerius metus. Tai buvo (ir yra?!) įvairiapusiškas patalpų kompleksas: tarnybiniai kabinetai, susirinkimų salė, laboratorijos rūsiuose, ekspozicijų plotai pirmame aukšte bei rūsiuose. To meto sovietų spauda rašė, kad toks fotografinės paskirties pastatų kompleksas Sovietų Sąjungoje yra pirmas ir vienintelis. Buvo kalbama, kad panašaus dydžio ir svarbumo autonomiškai besiverčiančios Fotogalerijos nėra visoje Europoje. Aleksandras, įvertindamas galerijos reikšmę, metaforiškai vadina ją "bažnyčia"... Ir pusiau rimtai priduria: "Anot klasiko, jeigu takas neveda į bažnyčią, tai jis neveda niekur"! Maždaug tokiais įvaizdžiais A.Macijauskas bando nusakyti Fotogalerijos svarbą Kauno skyriaus veiklai. Fotogalerija yra Kauno skyriaus fotografinės veiklos esmė ir prasmė. Taip buvo praeityje, kada Sovietų Sąjungoje sklandė nuomonė – surengti parodą Kauno fotografijos galerijoje reiškia "aukštą lygį" ir pripažinimą. Dabar dėl finansinių problemų bei rinkos dėsnių poveikio šitas aspektas nunyko. Tačiau galeriją per socialinius ir ekonominius kataklizmus A.Macijauskui pavyko išgelbėti, išlaikyti; dabar ji yra skyriaus nuosavybė. Pasak jo, čia daug padėjo Kauno meno kūrėjų asociacija. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad iš keliolikos Fotografijos meno draugijos skyrių Lietuvoje išsilaikė tik trys – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Dar noriu pridurti, kad kauniečių laimėjimai – visos Lietuvos fotografijos laimėjimai. Kad laimėjimai ar įvertinimai skatina kauniečius nenuleisti rankų, dirbti ir toliau FOTOGRAFIJOS labui. Nuolatinis sutarimas su Vilniaus fotografais, ilgametis Fotografijos meno draugijos ir Fotomenininkų sąjungos darbas, parodų organizavimas ir leidybinė veikla davė ir, matyt, duos gražių rezultatų. Ar drįsome kada tikėtis, kad mūsų fotografijos parodos reprezentuos Lietuvą didžiausiuose tarptautiniuose užsienio renginiuose, meno parodose, kad mūsų fotografai bus įvertinami Nacionalinėmis ir Vyriausybinėmis premijomis, apdovanojami garbingiausiais Lietuvos ordinais ir medaliais?

Už tai ir pakelkime taures!

 

Skaitytojų vertinimai


12461. Kanopa :-( 2004-12-20 09:27
Ar negalėjo p. Macijauskas pakalbinti pats savęs? Būtų ir prasmingiau ir įdomiau...

20310. Saulius Jurkus :-) 2005-12-10 19:13
Labai noreciau suzinoti viska, kiek tai, imanoma apie Jona Kalveli.Iki 8 klasės mokiausi su juo kartu Kauno Naujalio meno mokykleje. Buvome draugai . Bet as perejau i kita mokykla . ir nebesusitikdavome ... Buciau dekingas

30449. Agne :-) 2006-08-02 23:51
labai grazus straipsnis,galetu but tokiu daugiau,kurie padetu labiau apsviesti visuomene apie fotografijos vaidmeni,nuopelnus Lietuvoje.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 8 iš 8 
4:56:59 Nov 7, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba