Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2004-12-17 nr. 3028

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ŽEMĖ14
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI1
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

2 
• REPRESIJŲ TAIKINYS – INTERNETAS3
• Aktorių LAIMONĄ NOREIKĄ kalbina VALENTINAS SVENTICKAS. 2004. XII. 7.
"AŠ ESU LAIMINGAS"

KELIONĖS 
• Kornelijus Platelis.
"TIKRASIS" PASAULIS
1

LITERATŪRA 
• Sonata Paliulytė.
POETAI ŽAIDŽIA ŽIEMĄ
12

KALBOS SKILTIS 
• Gintaras Lazdynas.
IŠ KO IŠAUGO "ANYKŠČIŲ ŠILELIS": TARMIŲ TEORIJA
9

MUZIKA 
• Rita Nomicaitė.
NAUJA ČIURLIONIO KVARTETO PROGRAMA
• KELIOS PASTABOS PAVARČIUS SOLIDŽIOS IŠVAIZDOS LEIDINĮ "LIETUVIŲ KOMPOZITORIAI"7

FOTOGRAFIJA 
• VEIKLOS VERPETUOSE3
• GERBIAMA REDAKCIJA,1

TEATRAS 
• Kęstutis Urba.
LIETUVIŲ AUTORIŲ POETINĖS PJESĖS LĖLIŲ TEATRUI
1
• Ridas Viskauskas.
TEATRAS BE CUKRAUS
7

PAVELDAS 
• Andrzej Rottermund.
VARŠUVOS KARALIŠKOJI PILIS
1

MENO DIS/KURSE* 
• KRONIKA

KNYGOS 
• GERIU ŽALIĄ TYLĄ
• LATURO KATALOGAS
• K.B. ĮTARIAMAS1
• NAUJOS KNYGOS4

POEZIJA 
• LAURYNAS KATKUS13
• PASTABA

PROZA 
 Kęstutis Navakas.
DAIKČIUKŲ VISATA
1
• Kęstutis Navakas.
KUR IŠSKRENDA PAUKŠČIUKAS?*
2

VERTIMAI 
• KATEŘINA RUDČENKOVÁ3

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Eglė Kačkutė.
KALBANTIS AKMUO
2

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Ilmaras Zvirgzdas.
LO IHPAT LI*

KRONIKA 
• ANT TO PATIES GRĖBLIO2
• ILGIAUSIŲ METŲ!2

DE PROFUNDIS 
• KĘSTUTIS RASTENIS9
• HERKUS KUNČIUS26

PROZA

DAIKČIUKŲ VISATA

Kęstutis Navakas

[skaityti komentarus]

Rūbai daro žmones, anot žinomo posakio. Rūbai apibūdina žmogaus ekonominę bei socialinę padėtį, kilmę bei luomą, skonį ar jo trūkumą. Rūbuose matysime juos dėvinčio nuotaikos ar nusivylimo atšvaitus, jo dienos foną, netgi jo požiūrį į visą likusį pasaulį. Į tą pasaulį, kuris nėra jis, kuris pilnas kitų žmonių ir kitų rūbų. Tą pasaulį sutvėrė ne Dievas ir ne Darvinas, o Benettonas, Levi’s Straussas ir Christianas Dioras. Tame pasaulyje gyvena rūbai. Jie miega spintose tarsi pamiršti meilužiai, o retsykiais nusilipa nuo pakabų ir vaikšto alėjom, nešini savo žmonėmis.

Rūbams žmonės nesvarbūs, vieninteliai rūbus dominantys žmogaus aspektai yra ūgis, rankų ilgis, kaklo bei krūtinės apimtis ir panašiai. Rūbai abejingi mums, kaip ir pati gamta. Kartais atrodo, kad jie ir yra gamtos dalis, kad jie užaugo ant medžių.

Toksai tvirtinimas nėra nusičiuptas palubėj, nes visų rūbų protėvis yra figos lapas. Du figos lapai kadaise dengė strategiškai svarbias Adomo ir Ievos kūnų vietas. Ir jiems pradedant žmonių giminę šalia lovos mėtėsi ne kelnės ir sijonas, o du figos lapai. Ligi ryto jie spėdavo apvysti, tuo tarpu kelnės bei sijonai nevysta. Gal todėl jie ir išstūmė lapus iš apyvartos. Kada paskutinįsyk dėvėjai figos lapą, skaitytojau? Sakai, užvakar? Na, sakyk, sakyk...

Rūbai akivaizdūs, jie daug akivaizdesni už žmones. Žmonės slypi juose kaip vanduo kriauklės čiaupe. Rūbai moka aukotis, slėpti žmonių defektus, kartu išryškindami savuosius. Regis, jie nieko nuo mūsų neslepia, išskyrus pamušalą, etiketes bei mus pačius. Tačiau sykį pro šalį ėjęs žmogus ima ir pameta nosinę. Ir visa rūbų atvirumo iliuzija subyra. Galų gale – iš kurgi ta nosinė!

Pasirodo, rūbai turi savo slaptą gyvenimą ir nešiojasi jį kišenėse. Pats rūbas yra tik regimoji aisbergo dalis, visa kita tenka kišenėms. Kišenėse gali slėptis kas tik nori, nuo merso rakčiukų iki špygos taukuotos. Kalbėdamasis su žmogumi, turinčiu daug kišenių, jautiesi, lyg skaitytum knygą, kurioje tris ketvirtadalius teksto iškirpo cenzoriai.

Visa laimė, kad kišenių skaičius nėra begalinis, antraip žmonės į jas greitai susidėtų visą pasaulį. Kiek procentų pasaulio jau guli kišenėse? Niekas neskaičiavo, nors tokių tyrimų kryptis strategiškai perspektyvi. Pramonė vis labiau orientuojasi į kišeninį formatą, kišenėse jau nešiojamės ne tik nuotraukas, knygas ir pinigus, bet ir telefonus, videokameras, net šunis.

Naivu manyti, jog telefonai vis dar stovi ant stalų, knygos – lentynose, o šunys pririšti prie būdų. Viskas kišenėse! Netgi tūkstančiai kokio fabriko batsiuvių sėdi savo darbdavio kišenėje. Tiesa, jis jų su savimi nesinešioja, kišenė – plati sąvoka.

Žodį "kišenė" "Dabartinės lietuvių kalbos žodynas" iliustruoja sakiniu: "Gyvena iš savo tėvo kišenės". Galime įsivaizduoti, kaip tėvas grįžta iš batų fabriko ir pasikabina švarką ant kėdės atlošo. Tuomet prisėlina "Žodyno" apibūdintas asmuo, kyšteli ranką į kišenę ir – gyvena. Kišenėje apstu MGL-ų tokiam pragyvenimui laiduoti. "Žodynas" garantavo.

Kiek kišenių vidutiniškai turi statistinis Lietuvos pilietis? Turbūt apie pusšimtį. Lietuvoje XX a. pabaigoj buvo mažiausiai du šimtai milijonų kišenių. Ir į kiekvieną kas nors buvo įdėta arba dar įdėta bus. Stulbinantis potencialas, prilygstantis Donbaso šachtoms ar didžiausiam Berlyno prekybos centrui "KaDeWe".

"Perku kišenes". Puikiausias skelbimas miesto laikraščiui, rodantis, jog skelbėjas turi labai daug smulkių daikčiukų. O tokie žmonės paprastai būva įdomūs, kalbintini, kviestini į namus arbatos. Dėmesys smulkiems daikčiukams rodo aukštąjį išsilavinimą bei skonio subtilumą. Tikrai subtilaus skonio žmogui kišenių niekad neužteks.

Naudojimosi kišenėmis palaimą kartais drumsčia vis dar pasitaikantys nesklandumai, kurių esama trejopų: geografinių, kriminalinių bei rezistencinių. Geografiniu atžvilgiu kišenės būva klaidžios kaip Kalahario dykuma. Kuo jų turime daugiau, tuo didesnė galimybė pamesti jose raktus ar 50 USD. Paskui ieškok neieškojęs. Tik tuščiai šunis lodysi, anot "Žodyno". Praverstų Visų Kišenių Atlasas, o tokio neturint lieka pasikliauti intuicija: nepradėti smokingo kišenėje ieškoti veržliarakčio arba džinsuose – nagano. Intuicija kužda, jog jų čia nėra.

Kriminalinis kišenių priešas vienas – kišenvagiai. Per mėnesį Lietuvoje ištraukiama pora šimtų piniginių. Tam veiksmui atlikti kišenvagiui užtenka trijų sekundžių. Sudauginę matome, kad kišenvagis savo ranką mūsų kišenėje laiko dešimt minučių per mėnesį. Per ilgai, aiškiai per ilgai. Savivaldybės turėtų svarstyti šią problemą, kurti kišeninės policijos struktūras, tų struktūrų atstovai turėtų periodiškai tikrinti piliečių kišenes – ar tik iš jų jau nespėta kas nors ištraukti.

Paskutinis ir didžiausias kišenių priešas yra patys smulkieji daikčiukai. Jie mobilūs, dinamiški, jiems atsibosta gulėti stacionariai. Jie imasi tyliosios rezistencijos ir pamažu ardo totalitarinę kišenės struktūrą. Praardo sau skylutę ir subyra už pamušalo. O paskui ieškok sau sveikas savo žiedo su netikru briliantu arba tau aktualios damos telefono, užsirašyto ant apelsino žievelės. Jų nebėr, jie ištrūko į laisvę, pasaulis juos jau pamiršo. Paskui ateina bobulė Lionė su kyšančiu iš adatos pilku siūlu ir skylutę užsiuva, kaip kokią šviesą tunelio gale.

Tačiau ištuštėjusi kišenė yra liūdna lyg išgerto vyno butelis. Ji šaukte šaukiasi naujo turinio, ji teturi formą, vietą, tuštumą. Be savo daikčiukų ji lyg be sielos, tad kuo greičiau baigiu šį rašinį, sulankstau ir dedu į ją. Teskaito. Tegyvena.

 

Skaitytojų vertinimai


12479. Prozerpina2004-12-20 20:01
Nepaprasta ta Navako proza. Jis iš paprastų daiktų sugeba išskaityti įdomiausius dalykus.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 8 iš 8 
4:56:55 Nov 7, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba