Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2004-12-17 nr. 3028

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ŽEMĖ14
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI1
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

2 
• REPRESIJŲ TAIKINYS – INTERNETAS3
• Aktorių LAIMONĄ NOREIKĄ kalbina VALENTINAS SVENTICKAS. 2004. XII. 7.
"AŠ ESU LAIMINGAS"

KELIONĖS 
• Kornelijus Platelis.
"TIKRASIS" PASAULIS
1

LITERATŪRA 
• Sonata Paliulytė.
POETAI ŽAIDŽIA ŽIEMĄ
12

KALBOS SKILTIS 
• Gintaras Lazdynas.
IŠ KO IŠAUGO "ANYKŠČIŲ ŠILELIS": TARMIŲ TEORIJA
9

MUZIKA 
• Rita Nomicaitė.
NAUJA ČIURLIONIO KVARTETO PROGRAMA
 KELIOS PASTABOS PAVARČIUS SOLIDŽIOS IŠVAIZDOS LEIDINĮ "LIETUVIŲ KOMPOZITORIAI"7

FOTOGRAFIJA 
• VEIKLOS VERPETUOSE3
• GERBIAMA REDAKCIJA,1

TEATRAS 
• Kęstutis Urba.
LIETUVIŲ AUTORIŲ POETINĖS PJESĖS LĖLIŲ TEATRUI
1
• Ridas Viskauskas.
TEATRAS BE CUKRAUS
7

PAVELDAS 
• Andrzej Rottermund.
VARŠUVOS KARALIŠKOJI PILIS
1

MENO DIS/KURSE* 
• KRONIKA

KNYGOS 
• GERIU ŽALIĄ TYLĄ
• LATURO KATALOGAS
• K.B. ĮTARIAMAS1
• NAUJOS KNYGOS4

POEZIJA 
• LAURYNAS KATKUS13
• PASTABA

PROZA 
• Kęstutis Navakas.
DAIKČIUKŲ VISATA
1
• Kęstutis Navakas.
KUR IŠSKRENDA PAUKŠČIUKAS?*
2

VERTIMAI 
• KATEŘINA RUDČENKOVÁ3

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Eglė Kačkutė.
KALBANTIS AKMUO
2

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Ilmaras Zvirgzdas.
LO IHPAT LI*

KRONIKA 
• ANT TO PATIES GRĖBLIO2
• ILGIAUSIŲ METŲ!2

DE PROFUNDIS 
• KĘSTUTIS RASTENIS9
• HERKUS KUNČIUS26

MUZIKA

KELIOS PASTABOS PAVARČIUS SOLIDŽIOS IŠVAIZDOS LEIDINĮ "LIETUVIŲ KOMPOZITORIAI"

[skaityti komentarus]

iliustracija

Pradžioje – trumpa dosjė. Boleslovo Zubricko parengtas leidinys "Lietuvių kompozitoriai" iš pažiūros atrodo įspūdingai: beveik pusė tūkstančio puslapių, apie 900 nuotraukų, puikus dailininkės Vidos Kuraitės apipavidalinimas, geros kokybės popierius. 1000 egzempliorių tiražu išleistas "Vagos" leidyklos.

Autorius jį pristato kaip "pirmą enciklopedinį žinyną apie profesionaliosios lietuviškos muzikos kūrėjus", bet su tuo sutikti sunku, nes viena yra deklaruoti (norėti), o kita – sugebėti tai padaryti. Leidinio sudarytojas, deja, ne enciklopedininkas, o ir pats leidinys neatitinka esminių enciklopedinio žinyno kriterijų – jame nėra nei rimtos sistemos, nei tuo labiau mokslo. Lyginant su analogiškais žinynais, tarkim, medikų bendruomenės 1998 m. išleistu leidiniu "Mūsų gydytojai. Žinynas", akivaizdu, kad B.Zubricko pretenzijos į enciklopediškumą neturi realaus pagrindo.

Abejonių kelia ir sudarytojo kvalifikacija, nes panašu, kad prie pavardės esantis priedėlis "dr." dar nėra kokybės laidas. Sovietmety, kai, būdamas "Vagos" leidyklos muzikos skyriaus vedėjas, B.Zubrickas gerai pasinaudojo užimama tarnybine padėtimi ir išsileido ne vieną tarsi ir reikšmingą leidinį, kaip antai: "Tarybų Lietuvos chorai" (1979), "Tarybų Lietuvos chorvedžiai" (1984), Anicetas Arminas "Literatūroje ir mene" paskelbė (kiek žinoma, gerokai kupiūruotą) tuo laiku "žiaurią" recenziją, parodydamas, ko vertos panašios knygos. Tačiau būtent jos ir tapo pagrindu mokslų kandidato (dabar daktaro) disertacijai (tiesa, ne muzikologijos, bet istorijos mokslų).

Šiame straipsnyje aptariamas leidinys įrodo, kad ir laikams keičiantis B.Zubricko darbo ir rašymo stilius nepasikeitė. Šis kaip reta atkaklaus įkyrumo žmogus porą metų beveik kasdien mynė Kompozitorių namų slenkstį, išsireikalavo teisę telefonu pabendrauti su kiekvienu bent jau Lietuvoje gyvenusiu, jo nuomone, kompozitoriumi tiek, kiek leido jo ir kalbinamojo laikas bei kantrybė. Ne vieną šimtą litų Kompozitorių sąjungai kainavusi "akcija" įgalino B.Zubricką surinkti didelę dalį medžiagos (aišku, tai didelių pastangų reikalaujantis darbas). Visų pokalbių pabaigoje buvo prašoma biografijų, kūrinių sąrašo ir nuotraukų. Taip buvo "gaminamas" šis autoriaus labai reklamuotas žinynas.

Stebina tai, kad B.Zubrickui pavyko, – tikriausiai net ir be rimtų ekspertų išvadų, – gauti bene 18 000 litų paramą iš Kultūros ministerijos, tuo tarpu "Muzikos enciklopedijos" trečiojo tomo leidimas stringa dėl lėšų stokos (ją, be kitų, rengia Lietuvos muzikos ir teatro akademijos muzikologai, vyriausiasis redaktorius – prof. habil. dr. Algirdas Ambrazas). Tokios tad lietuviškos kultūros politikos realijos.

Beje, leidinio sudarytojas niekur nemini, kad turėjo aukštos kvalifikacijos profesionalią redaktorę, su kuria taip ir nesugebėjo atsiskaityti, kaip buvo sutarta.

Pagirtina, kad B.Zubrickui pavyko gauti lėšų ir iš kitų rėmėjų, tačiau stebina, kad kai kuriuos jų jis pamalonina ne tik padėka tituliniame puslapyje, bet ir įtraukdamas į specialų sąrašą "Kiti muzikos kūrėjai" arba skirdamas atskirą puslapį (484).

Net paviršutiniškai paskaitinėjus žinyną, išryškėja esminis jo trūkumas – rimtos sistemos (koncepcijos) nebuvimas; tai pasakytina ir apie personalijų atranką, ir apie medžiagos pateikimą, teksto ir iliustracijų balastą, ir apie chaotišką stilistiką.

Pratarmėje lyg ir pabandęs nužymėti tam tikrus leidinio sudarymo principus, autorius tuojau pat jų atsisako. Pavyzdžiui, pareiškęs, kad "leidiny muzikos kūrėjų, neturinčių kompozitoriaus diplomų, kūrybinių personalijų atsisakyta", pateikia plačią ir net 8 nuotraukomis iliustruotą Vytauto Miškinio ("choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius") biografiją. O visai šalia pristatomą kompozitorių profesionalą Vytautą Montvilą apibūdina maždaug perpus trumpesnis tekstas ir tik trys kuklios nuotraukos. Grįžtant prie V.Miškinio, lieka neaišku, kodėl B.Zubrickui prastesnis pasirodė dirigentas, pedagogas (profesorius) ir kompozitorius (išleidęs ne vieną kūrybos rinkinį) Lionginas Abarius arba Lietuvos kompozitorių sąjungos garbės narys Pranas Sližys – dirigentas, pedagogas, vargonininkas ir kompozitorius (studijos pas J.Gruodį, apie 200 išspausdintų kūrinių). Deja, jiems vietos paskirtos žinyno prieduose kartu su T.Auguliu, Dž.Butukute, L.Niauroniu, J.Duršlioku, S.Juškumi, V.Šimkumi ir kitais. Kam ir ką šios pavardės byloja?

Minėtoje pratarmėje teigiama, kad "leidinyje kūrybinių biografijų apimties požiūriu jokios lygiavos nėra. Tai priklauso nuo kompozitoriaus kūrybinio potencialo ir jo svorio bendroje kūrybinėje terpėje". Tačiau, pavarčius leidinį, galima įsitikinti, kad tai eilinis blefas. Kaip galima suteikti "profesionaliosios lietuviškos muzikos kūrėjo" rangą, tarkim, A.G.L.Grigaliūnui-Glovackiui (g. 1916), kuris studijavo mediciną VDU, vokiečių okupacijos metais dirbo gydytoju? Arba, pavyzdžiui, Vytautas Marijošius. Visi bent kiek besidomintys Lietuvos muzikos istorija žino jį kaip grandą dirigentą simfonistą, pats B.Zubrickas apibūdina jį kaip "dirigentą, pedagogą, kompozitorių" ("reiškėsi ir kaip kompozitorius"), tačiau jam suteiktas profesionalaus kompozitoriaus rangas. Taip pat įvertintas D.A.Jonušas, kuris kažkuriuo gyvenimo periodu "parašė apie 11 pramoginės muzikos kūrinių". O kaip su tuo vienuoliktu, – paklausčiau, – gal tik kelių taktų neužbaigė ar kaip kitaip? Mat jis "dirbo pianistu derintoju ir kitų muzikos instrumentų prižiūrėtoju". Panašios ir J.Zdanio, A.Rakšnio, P.Mieliulio bei kitų istorijos. Galima manyti, kad prabilo autoriaus sąžinė, ir dešimtmečiais nutylimus faktus apie užatlantėje gyvenusius lietuvių muzikus (nesvarbu, kad be kompozitoriaus diplomo) šiame leidinyje jis reabilitavo, paaukštino tų muzikų rangą. Kita vertus, tuo jis diskriminavo daug lietuvių muzikų kūrėjų, dirbusių sunkiomis okupacijos sąlygomis.

Baigiant šias pastabas – dar vienas anekdotiškas faktas. Tekste apie kompozitorių Julių Andrejevą akis užkliūva už tokio "reikšmingo" fakto: "Kompozitorius kaip turistas pabuvojo…" (išvardinta bene 10 šalių – su pakartotine kelione į VDR – tiksliai nurodant ir kelionių laiką). Vėliau autoriui, matyt, "pritrūko kvapo", ir prie kitų kūrėjų to neberandame. Gaila – galėjo išeiti gal ir 1000 puslapių žinynas.

Išlieka viltis, kad atsiras šviesių protų, kurie šio neramaus žmogaus užmačioms pasakys: ne!

Paskutinė pastaba: jei antram šio veikalo leidimui (teorinė prielaida) būtų pakviesta nepriklausoma redaktorė, kuri iš esmės pertvarkytų tekstus, jei būtų atsisakyta bent pusės nereikšmingų nuotraukų (dažnai su nevykusiais tekstais) bei minėtų 60 puslapių priedų, jei panašiomis "operacijomis" būtų pasiekta įkandama kaina (šiuo metu knygynuose šį leidinį galima įsigyti maždaug už 100 Lt), – galėtų išeiti visai neblogas žinynas, priimtinas ir platesniam muzikų ratui, ir muzika besidominčiai visuomenei.

MYKOLAS USONIS

 

Skaitytojų vertinimai


12463. \2004-12-20 09:46
"leidiny muzikos kūrėjų, neturinčių kompozitoriaus diplomų, kūrybinių personalijų atsisakyta", --oi, oi , oi koks briedas!- tai reikejo paprasciausia pereiti per akademijos archyvus ir surasyti visus kurie baige kompozicija.ir knyga matosi lieva ir sis MYKOLo USONIo tekstas lievas. "kompozitoriai" - kas tai, su kuo jie valgomi ?

12498. skaitytojas :-( 2004-12-21 15:18
Kad kritika surasyta - tai gerai, bet atrodo, kad straipsnio autorius turi kazkokiu nuoskaudu ar asmeniskumu Zubricko atzvilgiu. Ar ne per daug jau ten demesio tam leidiniui - yra ir gerai, nebutu irgi nieko tokio nebutu atsitike. O kad "Muzikos enciklopedijos" trečiojo tomo leidimas stringa, tai gal ir leideju kaltes yra, gal atkaklumo ir įkyrumo (geraja prasme)stinga.

12513. tiesa2004-12-21 20:03
Straipsnio autoriaus smulkmeniskumas irgi visiems zinomas, taciau tai, ka jis raso apie Zubricka, tikrai tiesa. ir dar labai svelniai pasakyta:)

12547. pletkininkams2004-12-22 18:12
Nereikia painioti dvieju dalyku: Zubricko atliktas darbas milziniskas ir nusipelno pagarbos - kol kas nieko panasaus niekam ir nepavyko padaryti; darbo kokybe labai nevienoda, nuo vertingos faktologijos iki atsitiktiniu ir net juokingu smulkmenu, taciau gal kas nors nurodytu budus, kaip to isvengti, jei medziagas apie save kiekvienas kompozitorius pateike pats? Kita vertus, kaip argumenta kritikuojant pasitelkti konfidencialiais budais gauta informacija apie kulturos ministerijos suteikta parama (tokios apimties leidiniui - juokingai maza) - yra chamiska ir nepadoru. Nesvariomis priemonemis motyvuota recenzija taip ir nepasako nieko naudingo, todel telieka apgailetinos pastangos negrabiai kandziotis ir demonstruoti labai abejotina "erudicija", pagrista paprasciausiais pletkais.

12556. patikslinimas2004-12-23 11:59
Kultūros ministerijos parama ir jos kiekis nėra jokia konfidenciali informacija. Dar ir šiandien galima pasižiūrėti, kiek pinigėlių buvo atseikėta vienam ar kitam leidybos (ir ne tik) projektui nuo 2003 m.

12560. kazkaip2004-12-23 13:38
Kazkaip buna, kad tie, kas labai ismano pinigeliu seikejimus, nelabai gaudosi subtilesniuose klausimuose... Zodziu, palinkesime Kaledu proga kaip nors atgauti tuos nepagristai paskirtus pinigus ir grieztai nubausti autoriu, kad toks nedoras.:)))

12587. o as maciau...2004-12-25 19:44
tikriausiai usonio neitrauke... Didelis darbas padarytas. Cia panasu i "Kas yra kas Lietuvoje" leidinius. Ten irgi visokiu nesamoniu yra. Bet svarbiausia, kad tokio leidinio dar nebuvo ir niekas neplanavo leisti. O kad Zubrickas iveike visas biurokratines ir organizacines kliutis, reikia tik pasveikinti ir dziaugtis, kad turi zmogus organizaciniu sugebejimu. Zinoma, Muzikos enciklopedja stringa ir strigs nes dar labai valdiskai viskas daroma. Nesvarbu, kad prie organizatoriu prirasyta Muzikos akademija ir dar daug "garbiu" profesoriu. Dirba is esmes tik viena Zalaliene... Del kainos - pasakyciau, kad dar labai pigiai kainuoja. Kas taupo, gali palaukti knygu muges.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 8 iš 8 
4:56:50 Nov 7, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba