Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2007-12-14 nr. 3169

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Joko Tavada.
PLANAS
37
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

POKALBIAI 
• MENININKAMS DABAR LABAI AKTUALŪS SOCIALINIAI KLAUSIMAI11

AKTUALIJOS 
• 2007 METŲ LIETUVOS NACIONALINĖS KULTŪROS IR MENO PREMIJOS LAUREATAI13
• VEIDRODINIS POKALBIS: JANAS WAGNERIS IR LAURYNAS KATKUS2

LITERATŪRA 
• „HUMANITARAS NETURI BIJOTI RIZIKOS“

KNYGOS 
• „KALĖDŲ PALAIMA. MEDITACIJOS“
• „KODĖL BAŽNYČIA?“4
• „EIK Į SAVO KAMBARĖLĮ. DVASINĖS PRATYBOS KASDIENIAME GYVENIME“
• „KAI UŽDANGA PLYŠTA. EZOTERIKOS IŠŠŪKIS KRIKŠČIONYBEI“
• (PA)SKAITINIAI
• NAUJOS KNYGOS3

DAILĖ 
 KASKART KITAME KONTEKSTE
• Vida Mažrimienė.
JURIJUS JAKAVENKA: TRANSFIGŪRATYVINĖS IŠRAIŠKOS

TEATRAS 
• IŠ GASTROLIŲ PARYŽIUJE GRĮŽUS
• BALTARUSIŲ GASTROLĖS NACIONALINIAME DRAMOS TEATRE

KINAS 
• A.MARCINKEVIČIŪTĖS FILME – STIPRYBĖS FENOMENAS8

PAVELDAS 
• Ieva Dilytė.
DAILĖS KŪRINIŲ PARODOJE – MOTERS ŽVILGSNIO GALIA
1

POEZIJA 
• ZIGMANTAS ARDICKAS7
• VYTAUTAS VILIMAS SKRIPKA
• VAIDA RIMEIKYTĖ12

PROZA 
• Kęstutis Šidiškis.
VERTĖJO KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA
5

VERTIMAI 
• Gao Singdzianis.
DVASIOS KALNAS

AKTYVIOS JUNGTYS/ ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• Goda Dapšytė.
PASKUTINIOSIOS ŠIŲ METŲ ŠIUOLAIKINIO ŠOKIO PREMJEROS: TANGO AISTRA IR INTYMUS MONOLOGAS
• Gediminas Kukta.
SKRYDŽIAI

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• Žarko Petanas.
TITO IR MENAS
2

DAR APIE FLUXUS 
• Vytautas Landsbergis.
FLUXUS TADA IR APSKRITAI
99

KRONIKA 
• KAUNO ŠOKIO TEATRO „AURA“ SUKAKTIS
• ŠIRDINGI SVEIKINIMAI
• GERBIAMI LEIDĖJAI IR VERTĖJAI!
• DAUGIAU DĖMESIO TEISINEI LIETUVIŲ KALBOS APSAUGAI!1
• LAPKRIČIO DESANTAS
• SUSITIKO LIETUVOS IR PRANCŪZIJOS KULTŪROS MINISTRAI
• DĖL ŠVENTARAGIO SLĖNIO IR VALDOVŲ ALĖJOS [MEMORIALO] ATKŪRIMO8
• NUSIKALTIMAS IR BAUSMĖ1

SKELBIMAI 
• LIETUVOS TŪKSTANTMEČIO MINĖJIMO DIREKCIJA PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO KANCELIARIJOS SKELBIA
• NEPAMIRŠKITE UŽSIPRENUMERUOTI SAVAITRAŠČIO 2008 METAMS

DE PROFUNDIS 
• FLUXUS KETURNEDĖLIS10
• Thomas King.
TRUMPA INDĖNŲ ISTORIJA KANADOJE
13

DAILĖ

KASKART KITAME KONTEKSTE

[skaityti komentarus]

iliustracija
Vladas Oržekauskas (Lietuva). „Cosmopolitan: Dama be vienaragio“. 2007. Žakardinis audimas

Atidarytos pagrindinės Kauno meno bienalės „Textile 07“ parodos, paskelbti renginio laureatai. Už meistriškumą (Excellence Award) apdovanota Agnietė Janušaitė, Tania Candiani Del Real (Meksika), Brettas Alexanderis (Australija), diplomus gavo Vladas Oržekauskas, Naglis Rytis Baltušnikas, Silja Puranen (Suomija), Maia Urstad ir Hilde Hauen Johnsen (Norvegija). Meno kritikai, menininkai ir meno mėgėjai gali apžvelgti paskutinių dvejų metų šiuolaikinės tekstilės panoramą. Bienalės valdybos pirmininkę, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatę prof. Laimą Oržekauskienę, bienalės projektų koordinatorių, nepriklausomą kuratorių Edą Carrollį, Tekstilininkų ir dailininkų gildijos direktorę, dailininkę Jolantą Šmidtienę, parodos „T07 – Jaunas požūris“ koordinatores Agnę Jonkutę ir Domantę Šarakauskaitę bei Šiuolaikinio meno centro parodų kuratorę, parodos „T07 –­ Platus požiūris“ žiuri narę LINARĄ DOVYDAITYTĘ kalbina JURGA KNYVIENĖ.

Šios bienalės atrankos komisija dirbo savitai – vertindama kūrinius, atsižvelgė į juose ryškėjančias tendencijas, pagal kurias antrajame atrankos etape išrinko būdingiausius darbus. Ar tik tai išskiria Kauno meno bienalę iš kitų tarptautinių parodų?

J. Šmidtienė. Dėl tokios atrankos paroda labai skiriasi nuo mums įprastų ekspozicijų. Europoje atrankinės parodos nėra naujiena, o Lietuvoje tokiuose renginiuose paprastai būna daug visokio „gėrio“… Supraskite teisingai – ne visi (nors labai geri) kūriniai būtinai turi būti eksponuojami aiškias gaires turinčioje parodoje – svarbi yra visuma.

L. Oržekauskienė. Mes, Kauno bienalių rengėjai, stengiamės, kad kiekvieną kartą šis renginys būtų kitoks – naujas idėjų, organizacijos, dalyvių ir t.t. požiūriu. Todėl Kauno bienalė turi keletą išskirtinių bruožų. Visų pirma – renginių įvairovė ir gausa (šįkart jų daugiau kaip keturiasdešimt). Antra –­ šiemet konkursinė paroda „T07 – Platus požiūris“ yra išskirtinės kokybės. Praėjusioje bienalėje eksponavome visus atsiųstus darbus – M. Žilinsko dailės galerija Kaune buvo virtusi pasauline tekstilės meno arena. Šįmet visi menininkai tik iš dalies yra bienalės dalyviai: peržiūrėjusi visus 328 kūrinius (o ne iš anksto nustačiusi kriterijus), tarptautinė žiuri apibrėžė pagrindines tekstilės meno tendencijas, perspektyvas, atrinko būdingiausius darbus. Taip organizuojamų tarptautinių tekstilės parodų niekur nerasime. Trečia. Paroda „T07 – Siauras požiūris“ ypatinga tuo, kad jos kuratoriai yra menininkai, 2005-ųjų bienalės dalyviai. Dar viena šių metų bienalės ypatybė – tarptautinė studentų paroda, kurios dėka į tekstilės meno kontekstą įtraukiame ateinančią kartą, formuojančią būsimų bienalių idėjas. Dabartinė Kauno bienalė išsiskiria intelektualių diskusijų gausa: šiuolaikinis menas ne tik vizualiai, bet ir verbaliai artikuliuoja koncepcijas.

Atkreipčiau dėmesį į vieną iš satelitinių parodų. Kėdainiuose, Janinos Monkutės-Marks galerijoje veikia Lietuvos profesionalios tekstilės grandų – profesoriaus Juozo Balčikonio ir Vladislovo Daujoto –­ kūrybos ekspozicija. Iš įvairių kolekcijų ir fondų surinkti darbai liudija ne tik pagarbą vyriausiajai mūsų tekstilininkų kartai, bet ir Lietuvos profesionalios tekstilės istorijai.

E. Carrollis. Kaip organizatoriai, mes turime skirtingas užduotis – svarbiausia, kad kiekvieno darbas būtų laiku „pašautas į orkaitę“. Bienalės vertinimas – tai kitų (menininkų ir ne menininkų) darbas. Mano manymu, bienalės programa yra įdomi: tęstiniai tyrimai, parodos, menas viešose erdvėse, diskusijos ir seminarai. Čia svarbus žiniasklaidos vaidmuo.

Šiuolaikinis menas dažnai yra socialiai angažuotas. Apie tai bienalės kataloge rašo ir „T07 – Plataus požiūrio“ atrankos komisijos pirmininkė Janis Jefferies. Kaip populiarios ideologinės ir politinės srovės veikia meną?

Jolanta Šmidtienė. Manau, kad menas neturėtų nuo to priklausyti. Turbūt būsiu nekukli manydama, kad tik menas turėtų formuoti ideologijas. Nėra gerai, kai menininkai spekuliuoja politinėmis temomis arba pabrėžtinai ignoruoja tai, kas vyksta aplink.

L. Dovydaitytė. Menas, kaip visuomenės gyvenimo dalis, visuomet buvo ir yra veikiamas įvairių ideologijų, tačiau nebūtinai jas atspindi (jei jis nėra propagandinis menas). Todėl man atrodo svarbesnis ne tas menas, kurio interaktyvumas galbūt primena demokratinius dalyvavimo principus, o menas, kuris abejoja tariamu interaktyvumo demokratiškumu, klausdamas, kas, kur ir kokiomis sąlygomis dalyvauja. Ideologinis dalyvavimo klausimas yra aktualus ir šiai bienalei – kam ji skirta? Kokias visuomenės grupes ji pakvies dalyvauti kuriant ir suvokiant meną?

Kokursinės „Textile 07“ parodos atrankos komisija kaip vieną pagrindinių bienalės temų ar problemų akcentavo šiuolaikiškumą. Ką Jums reiškia būti šiuolaikiškiems? Kaip tai atsispindi šioje bienalėje?

D. Šarakauskaitė. Šiuolaikiškumas – natūralus dalykas. Šiuolaikiškas žmogus turi būti pasiruošęs globalizacijos iššūkiams, gerbiantis savo valstybę, nemenkinantis savų tradicijų, kultūros, nuolat tobulėjantis, besidomintis inovacijomis, komunikabilus, kūrybingas, gyvenantis greitu tempu. Būti šiuolaikiškam – tai būti aktyviu visuomenės ir kultūros dalyviu, vertybių puoselėtoju.

Bienalės rengėjų šiuolaikiškumo sampratą turbūt geriausiai rodo kūrinių atranka. „T07 – Jauno požiūrio“ komisija, atrinkdama darbus į tarptautinę studentų parodą „Pareiškimas“, žiūrėjo, kad darbai būtų šiuolaikiški, patrauklūs, technologiškai ir idėjiškai novatoriški.

A. Jonkutė. Deja, būtent „Pareiškimui“, kaip jauniausiajai grandžiai, pritrūko tos „jėgos“, kuria jaunas žmogus be kompromisų praneša: „Aš čia esu“. Tačiau pagrindinis šios parodos tikslas ir vertė – kultūriniai mainai: mokyklų, o dar svarbiau – joms atstovaujančių jaunų kūrėjų susitikimas.

J. Šmidtienė. Šiuolaikiškumas – ne tik tema, bet ir būtis. Bet kuriuo atveju menas yra šiuolaikiškas (jei darbai parodai nėra surinkti iš muziejų ir archyvų). Prie bienalės renginių prisidedu autorine paroda – kaip tik joje ir išreiškiau savo požiūrį į dabartį...

E. Carrollis. Kalbėti apie bienalę nevartojant „kito“ sąvokos (Emanuelio Levino vartojama prasme) būtų nenatūralu. Bienalė – tai drėkinimo sistema menui, kuris atspindi kintantį santykį su „kitu“. Nors mes neiškeliame į pirmą vietą „kito“ reikšmės, vis dėlto bienalės esmė – bendravimas su kuratoriais, menininkais, institucijomis ir Kauno miestu.

L. Oržekauskienė. Man šiuolaikiškumas neatsiejamas nuo amžinumo. Jei pasakau „šiuolaikiškas“, iškart pasakau ir „amžinas“. Jei pasakau „laikinas“, tuoj pat pasakau ir „esminis“. Jei kas pasako „Vakarai“, aš sakau – „Rytai“. Tokia mano pozicija.

Ar Kaunui pakanka šios bienalės, „Bike Show“ ir Kauno valstybinio dramos teatro, kad vadintume jį kultūros centru? Ko šio miesto kultūriniam žemėlapiui labiausiai trūksta?

J. Šmidtienė. Trūksta paties žemėlapio Europos kontekste. Kultūros centras gali būti ir kaimas, jei jis žinomas ir juolab gerbiamas. Nereikia tapatinti „Bike Show“ ir tekstilės bienalės (nebent tai būtų viena iš bienalės temų...). Mes šia bienale siekiame ne šurmulio, o dėmesio kultūrai.

D. Šarakauskaitė. Jei centras yra vieta, kur atvykstama iš kitur, tai Kaunas – ne periferija. Kaunas yra kultūros centras, ir jame vyksta dešimtys kultūrinių renginių, tad yra dešimtys kultūrinių centrų Kaune.

Miesto kultūriniam žemėlapiui trūksta rodyklių – informacija apie miesto kultūrinius renginius kompleksiškai matoma tik internete arba chaotiškai iškabintuose skelbimuose.

Viskas priklauso nuo auditorijos brandos – mėgstantys dailę, teatrą, šokį ar kamerinę muziką juk „suranda“ juos dominančius renginius!

A. Jonkutė. Kauno nevadinčiau kultūros centru, nes šioje aplinkoje tik kūrybingos, aktyvios asmenybės kartais įšvirkščia kultūrinių injekcijų. Ko Kaunui trūksta? Labiausiai trūksta šiuolaikinei kultūrai skirtos architektūrinės erdvės. Nebent atsirastų drąsus, kultūrą įsimylėjęs žmogus, nebijantis žūti nelygioje kovoje su biurokratine mašina...

L. Dovydaitytė. Man Kaune mažiausiai trūksta didelių renginių, kurie dažniausiai skirti „iš kitur atvažiuojančiai“ publikai ir trumpam sukuria miesto „neprovincialumo“ regimybę. Nemanau, kad Kaselio miesto, kurį kartą per penkerius metus trumpam atgaivina garsioji „Documenta“, atvejis yra labiausiai įkvepiantis pavyzdys. Kaune man labiausiai stinga nedidelių, eksperimentinių, alternatyvių iniciatyvų, tokios veiklos, kuri kūrybiškai panaudotų vietinį kultūrinį ir istorinį potencialą ir įtrauktų įvairias visuomenės grupes. Didelio renginio, tokio, kokia yra tarptautinė tekstilės bienalė, atveju ypač svarbu išeiti į kuo platesnį ir įvairesnį „eterį“ – plėsti eksponavimo būdus ir geografiją, pasitelkti įvairias edukacines strategijas, sudominti kuo daugiau jaunų žmonių. Atrodo, kad „Tekstilė 07“ panašia kryptimi ir juda.

L. Oržekauskienė. Šis klausimas man siejasi su klausimu apie šiuolaikiškumą. Nėra Kauno ar Vilniaus – yra arba Europa, arba tekstilės visuomenė, arba meno visuomenė, arba menininis judėjimas, kuris apima viską. Mes kviečiame į Kauną pamatyti plačios tekstilės meno panoramos. Todėl galime kalbėti ne tik apie Kauno ar Lietuvos, bet ir apie tarptautinį žiūrovą, kuris specialiai atvažiuoja į Kauną. Visada norime matyti kuo daugiau žiūrovų, kad paro­dos nebūtų skirtos tik elitui ar profesionalams. Šiemet kaip „Kauno dienos“ priedą išleidome bienalės laikraštį (26 000 egz.). Kiekvienas miestelėnas pašto dėžutėje rado visą renginio informaciją. Svarbu, kad daugelis patikėtų, jog gali šiuolaikinį meną suprasti.

E. Carrollis. Neseniai skaičiau filosofo Arvydo Šliogerio straipsnį, kuriame jis analizuoja miestų sukurtos kultūros kokybę. Bienalė tokiame mieste kaip Kaunas gali prisidėti prie kultūros kūrimo ir ugdymo. Kurti kultūrą – reiškia pasitraukti iš centro, iš patogių žinojimo pozicijų, iš patikrintų ir patikimų šablonų. Kitaip rizikuojame tapti institucija, kurią galima vaizdžiai vadinti „bakūže samanota“.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
4:55:46 Nov 7, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba