Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2007-12-14 nr. 3169

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Joko Tavada.
PLANAS
37
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

POKALBIAI 
• MENININKAMS DABAR LABAI AKTUALŪS SOCIALINIAI KLAUSIMAI11

AKTUALIJOS 
• 2007 METŲ LIETUVOS NACIONALINĖS KULTŪROS IR MENO PREMIJOS LAUREATAI13
• VEIDRODINIS POKALBIS: JANAS WAGNERIS IR LAURYNAS KATKUS2

LITERATŪRA 
• „HUMANITARAS NETURI BIJOTI RIZIKOS“

KNYGOS 
• „KALĖDŲ PALAIMA. MEDITACIJOS“
• „KODĖL BAŽNYČIA?“4
• „EIK Į SAVO KAMBARĖLĮ. DVASINĖS PRATYBOS KASDIENIAME GYVENIME“
• „KAI UŽDANGA PLYŠTA. EZOTERIKOS IŠŠŪKIS KRIKŠČIONYBEI“
• (PA)SKAITINIAI
• NAUJOS KNYGOS3

DAILĖ 
• KASKART KITAME KONTEKSTE
• Vida Mažrimienė.
JURIJUS JAKAVENKA: TRANSFIGŪRATYVINĖS IŠRAIŠKOS

TEATRAS 
• IŠ GASTROLIŲ PARYŽIUJE GRĮŽUS
• BALTARUSIŲ GASTROLĖS NACIONALINIAME DRAMOS TEATRE

KINAS 
• A.MARCINKEVIČIŪTĖS FILME – STIPRYBĖS FENOMENAS8

PAVELDAS 
• Ieva Dilytė.
DAILĖS KŪRINIŲ PARODOJE – MOTERS ŽVILGSNIO GALIA
1

POEZIJA 
• ZIGMANTAS ARDICKAS7
• VYTAUTAS VILIMAS SKRIPKA
• VAIDA RIMEIKYTĖ12

PROZA 
 Kęstutis Šidiškis.
VERTĖJO KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA
5

VERTIMAI 
• Gao Singdzianis.
DVASIOS KALNAS

AKTYVIOS JUNGTYS/ ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• Goda Dapšytė.
PASKUTINIOSIOS ŠIŲ METŲ ŠIUOLAIKINIO ŠOKIO PREMJEROS: TANGO AISTRA IR INTYMUS MONOLOGAS
• Gediminas Kukta.
SKRYDŽIAI

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• Žarko Petanas.
TITO IR MENAS
2

DAR APIE FLUXUS 
• Vytautas Landsbergis.
FLUXUS TADA IR APSKRITAI
99

KRONIKA 
• KAUNO ŠOKIO TEATRO „AURA“ SUKAKTIS
• ŠIRDINGI SVEIKINIMAI
• GERBIAMI LEIDĖJAI IR VERTĖJAI!
• DAUGIAU DĖMESIO TEISINEI LIETUVIŲ KALBOS APSAUGAI!1
• LAPKRIČIO DESANTAS
• SUSITIKO LIETUVOS IR PRANCŪZIJOS KULTŪROS MINISTRAI
• DĖL ŠVENTARAGIO SLĖNIO IR VALDOVŲ ALĖJOS [MEMORIALO] ATKŪRIMO8
• NUSIKALTIMAS IR BAUSMĖ1

SKELBIMAI 
• LIETUVOS TŪKSTANTMEČIO MINĖJIMO DIREKCIJA PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO KANCELIARIJOS SKELBIA
• NEPAMIRŠKITE UŽSIPRENUMERUOTI SAVAITRAŠČIO 2008 METAMS

DE PROFUNDIS 
• FLUXUS KETURNEDĖLIS10
• Thomas King.
TRUMPA INDĖNŲ ISTORIJA KANADOJE
13

PROZA

VERTĖJO KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Kalambūrpokštis

Kęstutis Šidiškis

[skaityti komentarus]

Gimiau tais metais, kai vėlyvos šalnos niekais pavertė braškių derlių. Dar nenuverstas stovėjo Stalino paminklas Vilniaus geležinkelio stoty. Verta čia pagyventi, pamaniau versdamasis ant kito šono kūdikio lovelėje.

Kai paūgėjau, prisiverčiau lankyti mokyklą. Ten dažniausiai pro klasės langą žiūrėdavau, kaip iš mokyklos katilinės kamino verčiasi garo kamuoliai. Tėvai sunkiai vertėsi, todėl vaikščiojau su senais, išsiklaipiusiais batais, iš kurių kiti vaikai juokėsi. Juokitės, juokitės, kartodavau mintyse. Vieną gražią dieną jus už tai užvers. Atsiras vertelkų ir ant jūsų galvų.

Mokyklą baigiau tais metais, kai vėtra be gailesčio vertė medžius. Mėgau skaityti. Ypač verstines knygas. Versdavau lapą po lapo viską pamiršęs, nieko nesuprasdamas, kol pagaliau nusprendžiau būti vertėjas. Tik vienas žingsnis iki verteivos – taip anuomet maniau. Žodžio „vertelga“ tada nežinojau.

Užsienio kalbų pradėjau mokytis tais metais, kai virto ąžuolai. Anglų kalbą jau buvau išmokęs, mat dvi savaites lankiau šios kalbos kursus Vestminsterio abatijos patvory. Istorinė vieta, kaip paaiškino gidas, nes šiukšles čia pradėjo versti dar Gajaus Julijaus Cezario kariuomenės gurguolininkai. Tos mokyklos pavadinimas – „Išsamūs nelietuviškų kalbų įsisavinimo kursai“ –­ giliai sėdo į mano smegenis, juolab kad to gylio ne kažin kiek. Tik tos mokyklos dėka perpratau anglosaksų literatūros subtilybes. Laiko turėjau pakankamai, nes ką tie alaus gėrėjai galėjo parašyti? „Tuštybę Kaziuko mugėje“?

Apie tai, kaip pirmą kartą užverčiau sijoną, dorovės sumetimais nepasakosiu. Bet nesigailiu iki šiol.

Tais metais, kai tapo sunku susigaudyti, kas kuo virsta – socdemai libdemais ar atvirkščiai – pradėjau mokytis ir vokiečių kalbos, bet tai truko neilgai, nes staiga paaiškėjo, kad vokiečių kalbos veiksmažodis „versti“ dėl sunkiai paaiškinamų priežasčių yra übersetzen, o ne wersten. Ko iš jų norėti, galvojau tada, iš tų išverstakailių: beveik du šimtus metų kalaviju ir ugnimi atkakliai bandė atversti pagonius lietuvius į tikrąjį tikėjimą, bet nepavyko (pajuokavau, teatleidžia man LVK), o Žemaičius, atrodo, tebeatvertinėja iki šiol (vėl pajuokavau, teatleidžia man žmona). Todėl vokiečių kalbą nustūmiau į šalį ir išmokau aštuoniolika kitų.

Daug nusipelniau vertimų srityje. Kartą išverčiau vieno užsienio rašytojo knygą. Originalo kalbos neprisimenu, bet kam ji rūpi? Svarbiausia man buvo tautų draugystė ir mano indėlis į Lietuvos kultūrą. Pastangos nenuėjo veltui. Autorius, spaudos konferencijos metu išgirdęs, kad jo knyga išversta į lietuvių kalbą, sušuko: „Obana, o kas tai per kalba?“ Iki šiol tuo didžiuojuosi, nes iš tikrųjų tai ne lietuvių, o mano asmeninė kalba. Daug prakaito išliejau ją tobulindamas. Tiesą sakant, daugiausiai bėdos su ja ir turėjau. Ta prasme, kaip aš skaitau, jog visą laiką gaudavosi kitaip nei norėjau, nežiūrint į tai, kad, kaip taisyklė, viską prakontroliuodavau, ir tas neužilgo pradėjo mane labai neraminti, nes procesą kaip galėdamas įtakojau su įvairių stilistinių priemonių pagalba, kad išversti, tipo, kuo arčiau originalo, kurio kalbos, daleiskim, neprisimenu, ko pasėkoje, karočė, šnipštas ir išėjo.

Vertimo kritikos srityje irgi esu išvertęs vieną kitą vagą. Nors niekas iš manęs to nesitikėjo, kartkartėmis visus nustebindavau taikliais pastebėjimais. Man svarbiausia – vertimo kokybė ir vertybė, todėl kai po vieno tokio pastebėjimo gavau į snukį, neįsižeidžiau. Pastebėjimas buvo toks: vienas iš mano kolegų, taip pat žinomas vertėjas – tiesa, verčiantis iš rusų kalbos – „Папа Римский“  išvertė „Tėtušis Rimskis“. Laiku jį sugėdinau ir susilaukiau pritarimo iš Italijos. Ne, ne, ponios ir ponai, ne iš Versačės. Taikykit labiau į pietus.  

Tais metais, kai paskiepytos obelys virto kriaušėmis, nusprendžiau stoti į Aukščiausiojo vertimo verslovę. Iš pradžių manęs nenorėjo priimti, mat niekur nebuvau stažavęsis, bet, kaip dainuojama vienoje vertingoje liaudies dainoje, „kur vertėjas pasibels, ten varteliai atsivers...“, todėl galų gale patekau, kur norėjau. Prieš vertybinius popierius nepapūsi...

Toliau pasakoti neverta. Tebūnie man leista pabaigai pacituoti žinomo vertėjo ir humoristo Tado Č. šventus žodžius (dar yra neišvirtusių iš klumpių liudininkų), pasakytus tais metais, kai iki ydingos vertimo praktikos absoliučios diktatūros įsigalėjimo buvo likęs maždaug dešimtmetis: „Nelabai įsivaizduoju šitą pasaulį be savęs“. Kai paprašiau šio teksto vidury minėto vertėjo iš rusų kalbos išversti šią sentenciją į rusų kalbą, jis nedvejodamas atsakė: „Серпом по яйцам.“

 

Skaitytojų vertinimai


43629. nm :-) 2007-12-18 14:53
Už ką ir išgersim...

43756. uuu2007-12-21 10:12
Tėtušis Rimskis, aha, mačiau kažkur Joną Krikštytoją išverstą kaip Johanas Baptistas, ne į temą, bet kai tik parašiau Rimskis, Gogol Bordello per radiją uždainavo Римский и Корсаков

44123. badnews :-) 2008-01-14 16:53
Kęstutis Šidiškis mirė 2008.01.14

44164. to badnews2008-01-15 08:41
Gal žinot kur pašarvotas ir kada laidos?

44189. badnews :-) 2008-01-16 07:34
Laidos sausio 16, apie 12 val. Pašarvotas Vilniuje olandų g. 6 salėje.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Lapkričio

PATKPŠS

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
4:55:29 Nov 7, 2011   
Nov 2010 Nov 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba