Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-09-11 nr. 3250

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ALVYDAS ŠLEPIKAS.
Tolstantis
22
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

POKALBIAI 
• Algis Mickūnas: „Dar daug piliečių norėtų gyventi po Bizantijos nagaika“34

AKTUALIJOS 
• RIMANTAS JOKIMAITIS.
Modernus menas tradiciniame kaime
1

KNYGOS 
• LAIMANTAS JONUŠYS.
Šventas paprastumas
2
• DARIUS POCEVIČIUS.
Religijos pakaitalas, dvasinės ramybės pamušalas
9
• VYTAUTAS LANDSBERGIS.
Rašymo faktai ir tikrovė
51
• NAUJOS KNYGOS2
• Knygų dešimtukai4
• Autorių dešimtukai1

TEATRAS 
• LIUCIJA ARMONAITĖ.
G. Kuprevičiaus „Veronikoje“ – šių dienų Lietuva
3
• GRAŽINA MARECKAITĖ.
Sapnų konstruktorius
 Aktorę LINĄ BOCYTĘ kalbina SVAJŪNAS SABALIAUSKAS..
Paženklinta Princesės vaidmeniu

DAILĖ 
• RAIMONDA KOGELYTĖ-SIMANAITIENĖ.
Simpoziumas „Mes“ – šiuolaikinės redukcinio degimo galimybės
• 2-oji Lietuvos šiuolaikinės dailės kvadrienalė
• NIJOLĖ NEVČESAUSKIENĖ.
Tapybos kalba
2

MUZIKA 
• VACLOVAS JUODPUSIS.
„Muzikos žinioms“ – 75-eri
1
• Lietuvių muzika „Consonances“ festivalyje

ATSIMINIMAI 
• PETRAS PANAVAS.
„Petriuk, mūsų ausys ne valdiškos...“
1

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Duokim gero

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
*méh2tēr
2

POEZIJA 
• VIKTORIJA VOSILIŪTĖ.
4
• TADAS ZARONSKIS.
6

PROZA/Apsakymo konkursas 
• STEPAS EITMINAVIČIUS.
3

VERTIMAI 
• BERNARDINE EVARISTO.
Klerkenvelas
3

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• VAIVA GRAINYTĖ.
Paskutinis Renesanso ištvirkėlis: Alfredas Jarry

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
• SONATA DIRSYTĖ.
Magiškas Peterio Eötvöso operos pasaulis
• GUILLERMO DEL TORO, CHUCK HOGAN.
Kodėl vampyrai nemiršta

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS 
• SIMONA SMIRNOVA.
EXIT FESTIVAL: Serbija. Muzika. Laisvė
1

KRONIKA 
• Paskirtos 2009 m. Šv. Jeronimo premijos vertėjams
• Trijų vyrų receptas

DE PROFUNDIS
Nepriklausomas ribotos atsakomybės „Literatūros ir meno“ puslapis
 
• IGOR JARKEVIČ.
Dar kartą Naujasis pasaulis, arba Sovietinės literatūros istorija
• RES ludentes / žaidžiantys daiktai2

TEATRAS

Paženklinta Princesės vaidmeniu

Aktorę LINĄ BOCYTĘ kalbina SVAJŪNAS SABALIAUSKAS.

[skaityti komentarus]

iliustracija
Lina Bocytė spektaklyje
„Skiriama princesei“

Nuotrauka iš ŠDT archyvo

Šiaulių dramos teatro aktorė Lina Bocytė rugsėjo 5 d. talento gerbėjus pakvietė į savo penkiasdešimtmečio vakarą ir vaidino Genadijaus Solovskio pasaką „Skiriama princesei“ (režisierius Juozas Javaitis). Tą vakarą tai buvo 380-asis „Skiriama princesei“ spektaklis, kuris vaidinamas net 26 metus.

Per 28 metus Šiaulių dramos teatre L. Bocytė sukūrė per 60 vaidmenų ir sako, kad visi buvo svarbūs ir reikšmingi.

Aktorę LINĄ BOCYTĘ kalbina SVAJŪNAS SABALIAUSKAS.

Ar niekada nesigailėjote, jog pasirinkote sunkią aktorės duoną?

Kai atsigręžiu į praeitį, suprantu: kitaip negalėjo atsitikti. Viskas prasidėjo Telšiuose, kuriuose augau. Dar darželyje vesdavau renginius. Dabar vaikai auga prie kompiuterių, o mes daug laiko praleisdavome kieme. Žinoma, būdavo ir „alibaba“, ir „sekretai“. Bet daugiausia žaisdavome kūrybinius žaidimus, skaitydavome knygas. Tuomet buvo prabanga turėti „prašmatnią“ –­ Kosto Kubilinsko ar Brolių Grimų pasakų knygą. Kieme „darėme“ teatrą. Statėme spektaklį pagal mano močiutės pasakojimą, neva čigonai pavogė vaiką, jį užaugino, tėvai ieškojo, žodžiu, dabartinis serialas. Mane istorija taip sujaudino, kad mes, vaikai, parašėme pjesę, išmokome tekstus, repetavome butuose. Kieme įrengėme sceną, tėvai padėjo sunešti kėdes.

Tuomet patys sugalvodavome žaidimų, o dabar vaikus turi linksminti samdytas aktorius.

Mokykloje papjė mašė technika pasidarėme lėles, vaidinome, norėdami pagelbėti Afrikos vaikams, nes kažin kokia problema tuo metu Afrikoje buvo... Mus leisdavo į didžiąją mokyklos salę. Patys kurdavome naujamečius spektaklius. Net spektaklį apie Žaną d’Ark statėme, išmokau didžiulius tekstus, vaikinai (klasės draugai) – su vienuolių abitais...

Dabar daug „aktorių“. Nusifilmavai eiliniame seriale, o žiniasklaida jau skelbia: „Aktorė tokia ir tokia, vaidinusi seriale...“ Ar taip nėra žeminamas aktorių vardas?

Aktorystė – viena brangiausių profesijų, ką parodė šiųmetės studijų kainos. O prodiuseriams dabar daug lengviau paimti „aktorių“ iš gatvės. Tokie „aktoriai“ menkina aktoriaus profesiją.

„Skiriama princesei“ – net dvidešimt šešeri metai. Ir ar daug princų Jus šiame spektaklyje mylėjo?

Lietuvoje yra tik keli spektakliai, kurie taip ilgai rodomi, o šis turi vieną ypatybę –­ princesė, kurią vaidinu, niekada nebuvo pakeista kita aktore. Nors vaikų kartos ir keičiasi, jis nepraranda populiarumo. O princų nekeičiau (juokiasi). Trys išvyko dirbti ir gyventi į užsienį, vienas –­ į Klaipėdą... Princai mane palikdavo (juokiasi).

„Skiriama princesei“ – uždega. Dabar, kai spektaklis rodomas gana retai, aš jo pasiilgstu. Jubiliejinio vakaro metu „Skiriama princesei“ skyrėsi nuo vaikiškosios „princesės“...

Aktorės dažnai jauninasi, bent jau nesako savo metų. O Jūs kviečiate į penkiasdešimtąjį gimtadienį...

Reikia ne bijoti, o ką nors daryti, kad atrodytumei ir jaustumeisi gerai. „Tai pats gražiausias laikas“, – taip pasakytų vyresni žmonės.

Ar teatre trūksta darbo, saviraiškos, kad papildomai dirbate Šiaulių kolegijoje?

Teatras – nėra ta vieta, kur mokami milijonai, tad reikia užsidirbti ir iš šalies. O dar žinant, kad aktoriams kartais būna „prastovos“, kurios užsitęsia nuo metų ir kartais vos ne iki penkerių, tad reikia veiklos. Didžiausia aktoriaus nelaimė nekurti naujų vaidmenų, o vaidinti tik senuose spektakliuose.

Kai atėjau į teatrą, pradėjau ir pedagoginę veiklą. Iš pradžių Šiaulių aukštesniojoje muzikos mokykloje vokalistams dėsčiau aktorinį meną. Vėliau šiek tiek dirbau Šiaulių universitete. O kolegija atsirado netikėtai. Gatvėje sutikau pažįstamą dėstytoją, kuri paprašė vieną dieną ją pavaduoti. Tuomet tai buvo ne kolegija, o aukštesnioji technikos mokykla. Kaip nuėjau, taip nuo 1994 m. ir pasilikau (šypsosi).

Kai repetuoji teatre, būna sudėtinga dirbti du darbus, bet kai moki sudėlioti laiką, viskas išeina puikiai. Kolegijoje turi būti pasitempęs ir privalai vaidinti dvi valandas monospektaklį trisdešimčiai žmonių. Būsimiems vadybininkams, administratoriams, kompiuterininkams, statybininkams dėstau „protokolą“, kitaip sakant, etiketą.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
21:45:24 Oct 30, 2011   
Feb 2009 Jun 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba