Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-09-11 nr. 3250

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ALVYDAS ŠLEPIKAS.
Tolstantis
22
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

POKALBIAI 
• Algis Mickūnas: „Dar daug piliečių norėtų gyventi po Bizantijos nagaika“34

AKTUALIJOS 
• RIMANTAS JOKIMAITIS.
Modernus menas tradiciniame kaime
1

KNYGOS 
• LAIMANTAS JONUŠYS.
Šventas paprastumas
2
• DARIUS POCEVIČIUS.
Religijos pakaitalas, dvasinės ramybės pamušalas
9
• VYTAUTAS LANDSBERGIS.
Rašymo faktai ir tikrovė
51
• NAUJOS KNYGOS2
• Knygų dešimtukai4
• Autorių dešimtukai1

TEATRAS 
• LIUCIJA ARMONAITĖ.
G. Kuprevičiaus „Veronikoje“ – šių dienų Lietuva
3
• GRAŽINA MARECKAITĖ.
Sapnų konstruktorius
• Aktorę LINĄ BOCYTĘ kalbina SVAJŪNAS SABALIAUSKAS..
Paženklinta Princesės vaidmeniu

DAILĖ 
• RAIMONDA KOGELYTĖ-SIMANAITIENĖ.
Simpoziumas „Mes“ – šiuolaikinės redukcinio degimo galimybės
• 2-oji Lietuvos šiuolaikinės dailės kvadrienalė
• NIJOLĖ NEVČESAUSKIENĖ.
Tapybos kalba
2

MUZIKA 
• VACLOVAS JUODPUSIS.
„Muzikos žinioms“ – 75-eri
1
• Lietuvių muzika „Consonances“ festivalyje

ATSIMINIMAI 
• PETRAS PANAVAS.
„Petriuk, mūsų ausys ne valdiškos...“
1

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Duokim gero

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
*méh2tēr
2

POEZIJA 
• VIKTORIJA VOSILIŪTĖ.
4
• TADAS ZARONSKIS.
6

PROZA/Apsakymo konkursas 
• STEPAS EITMINAVIČIUS.
3

VERTIMAI 
• BERNARDINE EVARISTO.
Klerkenvelas
3

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• VAIVA GRAINYTĖ.
Paskutinis Renesanso ištvirkėlis: Alfredas Jarry

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
• SONATA DIRSYTĖ.
Magiškas Peterio Eötvöso operos pasaulis
• GUILLERMO DEL TORO, CHUCK HOGAN.
Kodėl vampyrai nemiršta

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS 
• SIMONA SMIRNOVA.
EXIT FESTIVAL: Serbija. Muzika. Laisvė
1

KRONIKA 
• Paskirtos 2009 m. Šv. Jeronimo premijos vertėjams
• Trijų vyrų receptas

DE PROFUNDIS
Nepriklausomas ribotos atsakomybės „Literatūros ir meno“ puslapis
 
 IGOR JARKEVIČ.
Dar kartą Naujasis pasaulis, arba Sovietinės literatūros istorija
• RES ludentes / žaidžiantys daiktai2

DE PROFUNDIS
Nepriklausomas ribotos atsakomybės „Literatūros ir meno“ puslapis

Dar kartą Naujasis pasaulis, arba Sovietinės literatūros istorija

IGOR JARKEVIČ

[skaityti komentarus]

iliustracija

Ką gi veiktų klasikinė sovietinė literatūra XXI amžiuje? Rusija vėl stato naują pasaulį, todėl dabar labai praverstų sovietinės literatūros patirtis. Sovietinė literatūra kartą jau gana sėkmingai tokį pasaulį buvo sukūrusi. Tai įvyko praeito amžiaus 3 ir 4-ajame dešimtmečiais. Socializmo, žinoma, vėl nebepastatysi. Juo labiau seniokiško Platonovo socializmo – tvirtai tikint sovietiniu dievu, sukandus dantis ir atsiraugėjus bulvės lupena. Ir vis dėlto būtų galima paprašyti, kad sovietinė literatūra sukurtų ką nors visiškai naujo, paženklinto kitu ženklu.

Pradėkime nuo poetų.

Pasternakas jaučiasi gana tvirtai ir rašo apie šviesų kapitalizmo rytojų: „Jūs visai čia pat, kapitalizmo toliai“. Valdžia jį gerbia, todėl grąžino jam sodo sklypą Peredelkine.

Mandelštamas jaučiasi visiškai netvirtai ir rašo prieš Lužkovą nukreiptas eiles: „Mes gyvename po kojomis nejausdami Maskvos“. Pasternakas laikomas konformistiniu, bet vis dėlto talentingu poetu.

Achmatova rašo nervingus eilėraščius apie nelaimingą lesbietės meilę homoseksualistui ir herojiškai pakilias eiles apie Puškiną. Ji bendrauja tik su Mandelštamu, su Cvetajeva nesikalba ir net nesisveikina.

Cvetajeva rašo nervingus eilėraščius apie laimingą lesbietės meilę homoseksualistui ir herojiškai pakilias eiles apie Puškiną. Nori draugauti su feministėmis, bet feministės Cvetajevos bijo. Ji nesikalba ir nesisveikina su Achmatova.

Blokas parašė poemą apie naują rusiškąjį Kristų, tačiau pats į bažnyčią nevaikšto ir apskritai abejingas stačiatikybei.

Gumiliovas turi rubriką radikaliame monarchistų laikraštyje ir rašo eiles apie prekybos centrus bei naktinius klubus. Didžiuojasi pažintimis su nusikalstamų grupuočių vadeivomis. Neseniai įsigijo dujinį pistoletą. Nori įsigyti dar vieną dujinį pistoletą ir padovanoti jį Mandelštamui.

Majakovskis rašo eiliuotą reklamą. Ypač gerai sekasi apie higieninius įklotus: „Tu mylėk mus abi, mane ir OBI“. Neblogai išeina ir apie „Mars“ batonėlius: „Ei, Rusija, keisk barščius į „Marsą“. Apie kompiuterius ir kramtoškę išeina kiek blogiau, bet reklamos užsakovai nesiskundžia. Dar rašo tekstus roko grupėms. Iš įpratimo dalyvauja rinkiminio komunistų štabo veikloje.

Jeseninas – mylimiausias popso žvaigždžių poetas. Pirmasis žmogus populiariosios poezijos pasaulyje. Alos Pugačiovos vyras. Bando apsimesti antisemitu, bet niekas juo netiki. Nesėkmingai mėgino klonuotis. Prisigėręs išmeta pro langą kompiuterį. Per pastarąjį užgėrimą sudegino visas kompaktines plokšteles su įrašais pagal savo eiles. Besisvečiuodamas pas Pasternaką, stipriai įgėrė ir pro langą išmetė Pasternako kompiuterį.

Chlebnikovas stengiasi draugauti su postmodernistais, tačiau pasimetė kažkur tarp interneto ir storų žurnalų.

Bagrickis rašo romantinę poemą apie marihuanos gabenimą iš Vidurinės Azijos į europinę Rusijos dalį.

Svetlovas, Tukinas, Smeliakovas ir kiti proletarų poetai rašo antiburžuazines eiles. Pavyzdžiui, tokias: „Visos prostitutės perkasi blizgučius, visi idiotai kelia ranką žegnotis“. Jie artimesni jaunimui nei Majakovskis, nes rašo prieš narkotikus nukreiptas eiles socialinei reklamai.

O ką darytų sovietiniai prozininkai? Sovietiniams prozininkams būtų sunku –­ sunkiau nei poetams. Prozininkai keblesni už poetus, jie išgyvena, jog Rusijoje išnyko kultūrinis entuziazmas. Prozininkai nebemato ateities horizonto.

Šolochovas rašo tą patį, ką rašė anksčiau, bet įvykius nukelia į amžiaus pabaigą. Paskutinis XX amžiaus dešimtmetis jam atrodo kaip vienas iš NEP’o perlenkimų. Jis kuria „Pakeltos velėnos“ tęsinį. Šolochovas toks odiozinis, kad jo prisibijo visi. Šolochovo nebespausdina. Šolochovas pasitraukė į andergraundą. Jis tapo naujojo andergraundo stabu. Vieninteliu padoriu rašytoju, be savęs, laiko Platonovą. Nori su juo susipažinti. Kai NATO bombardavo Serbiją, spjovė į Amerikos ambasados langus.

Fadejevas vėl gavo socialinį užsakymą: parašė romaną „Sutriuškinimas 2“ apie generolą Lebedį ir romaną „Jaunasis elitas“ apie progresyvius oligarchus. Mėgina užsiimti visuomenine veikla, bet nežino ką veikti. Norėjo tapti deputatu, bet nesugebėjo susigaudyti tarp partijų ir politinių intrigų. Taip ir nepriprato prie daugiapartinės sistemos. Dairydamasis į šalis, kartais vaikšto į cerkvę. Nusišovė, kai sužinojo, kad Berezovskis demaskuotas.

Aleksejus Tolstojus nepasimetė. Aleksejus Tolstojus nusprendė parašyti po romaną apie kiekvieną Maskvos patriarchą, ėjusį šias pareigas po 1917 metų, tačiau užstrigo stačiatikių apeigose. Dabar rašo keturių tomų epopėją apie XX amžiaus Rusijos sekso istoriją su masinėmis scenomis ir kiaurai permatomais personažais.

Ostrovskis atrado kažkokį naują plieną, kuris tuoj turėtų užsigrūdinti postsovietinio laikmečio liepsnoje, tačiau kol kas pats nežino, koks tai plienas. Gali būti, kad tai buvęs metalurgijos gamyklos partijos sekretorius, be jokių skrupulų atsisveikinęs su sovietine praeitimi ir dabar kartu su visa Rusija žengiantis per rinkos ekonomikos ugnį ir vandenį.

Gaidaras rašo apybraižas iš karštųjų taškų. Parašė verksmingą romaną apie mokinukus, kurie vartoja narkotikus. Visi romano herojai labai nelaimingi. Vargšai mokinukai. Vargšai narkotikai. Vargšai tėveliai ir vargšai narkotikų prekeiviai. Tačiau yra ir teigiamas personažas – paauglys Maratas suburia tokių pat paauglių komandą ir ima sveikai gyventi. Romano pabaigoje jie narkotikų prekeiviams surengia Baltramiejaus naktį.

Babelis – naujųjų rusų žydiškomis pavardėmis dainius. Tačiau naujieji rusai žydiškomis pavardėmis Babeliui abejingi. Jie nelaiko Babelio savo rašytoju, jiems labiau patinka Aleksejus Tolstojus.

Bulgakovas, kaip ir Šolochovas, rašo tą patį, ką rašė anksčiau. Bet jis ne toks odiozinis. Dirba rektoriumi Literatūros institute. Veda televizijos laidą apie dvasingumą. Neseniai kartu su Aleksejumi Tolstojumi lankėsi kazino ir lošė iš nedidelių sumų.

Zoščenka tapo Žvaneckiu.

Ilfas su Petrovu rašo aukštuomenės kroniką solidžiame laikraštyje ir kuria avantiūrinį bei satyrinį romaną apie Mavrodžio piramidę.

Charmsas itin patenkintas naujuoju Rusijos gyvenimu. Kiekviename žingsnyje rengia savo nesuskaičiuojamas akcijas ir performansus. Metro ir gatvėje jį dažnai sustabdo milicija, nes palaiko vietiniu bepročiu arba čečėnu. Bet psichiatrai jį gerbia ir neleidžia skriausti.

Nabokovas nors ir ne sovietinis rašytojas, bet įsivaizduoti galima. Nabokovas galų gale ėmėsi rašyti piktdžiugišką romaną apie Dostojevskį.

Zamiatinas parašė antiutopiją. Rusija pastatė kapitalizmą. Labai primityvų Kinijos tipo kapitalizmą: korupcija, nusikaltimai, kičas ir masinė degradacija. Dvasingumas išnyko visiškai, bet kartais vis dėlto pasirodo. Romanas įdomus, bet labai nesklandus.

Fiodoras Sologubas rašo romaną „Velniūkštis 2“ apie vidutinį verslininką. Bet dabar jo romane rašoma apie įprastą sostinės niekšą be jokių provincijos mistikos priemaišų.

Oleša parašė romaną „Pavydas“. Apie postsovietinio laikmečio Rusijos inteligento pavydą visam likusiam pasauliui.

Dobyčinas gausiai spausdinamas Vokietijoje. Rusijoje apie jį mažai kas težino.

Platonovas – vienintelis rašytojas, kuris liko ištikimas socrealizmo estetikai. Už socrealizmo estetikos ribų Platonovui nuobodu. Todėl Platonovas nieko neberašo. Tiesiog gyvena. Daug geria – iš principo. Kartais kuria eiles ir literatūros kritiką. Norėjo išeiti pas sentikius, bet neįstengė jiems prisiskambinti ir pasiteirauti adreso. Dažnai vaikštinėja gatvėmis ir ieško Šolochovo, bet niekaip neranda.


Iš rusų k. vertė DARIUS POCEVIČIUS
Versta iš Igorio Jarkevičiaus tinklalapio, 2009 m. birželio 15 d. įrašo

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
21:45:15 Oct 30, 2011   
Feb 2009 Jun 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba