EXIT FESTIVAL: Serbija. Muzika. Laisvė

Grupės „Korn“ koncertas Nuotrauka iš festivalio rengėjų archyvo

Nuo tos akimirkos, kai nusprendėme vykti į nenuspėjamą ir eklektišką Serbiją, EXIT tapo spalvingiausias mūsų metų tikslas, motyvacija ir iššūkis. Bendrą nuotaiką žadino geri pažįstamų atsiliepimai apie festivalį bei džiugaus nerimo kupini įspūdžiai apie keliones autostopu. Kelionės kuras – muzikos ir nuotykių troškimų sintezė.

Maištaujanti ir jaunatviška EXIT istorija

EXIT – kasmetinis vasaros muzikos festivalis, organizuojamas Novi Sado XVIII a. Petrovaradino tvirtovėje, ant Dunojaus kranto. Festivalis buvo pradėtas organizuoti 2000 m. trijų studentų iš Novi Sado: Dušan Kovačevic, Bojan Boškovic ir Ivan Milivojev. Pirmasis festivalis truko devynias dienas kaip protestas prieš to meto politinį režimą pilietiniam aktyvumui skatinti ir socialinėms temoms viešinti.

Šios temos ir toliau gvildenamos kasmetiniuose, tačiau jau keturių dienų trukmės EXIT festivaliuose: prekyba žmonėmis, seksualinis išnaudojimas, ekologinės problemos. 2007-aisiais EXIT pripažintas geriausiu Europoje muzikos festivaliu. Šiais metais festivaliui sukanka dešimt metų. Jubiliejinis EXIT skirtas ekologijos problemoms kelti, skleisti ir spręsti.

Dešimtasis EXIT

Šių metų EXIT išskleidžia visą stilių įvairovės puokštę: rock, electronica, dance, hause, progressive, techno, minimal, metal, hiphop, punk, indie, reggae ir kt. Atvykę festivalio žiūrovai kalba įvairiausiomis kalbomis. EXIT sulaukė lankytojų iš Anglijos, Prancūzijos, Islandijos, Italijos, Ispanijos, Argentinos, Meksikos, Kanados, Japonijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Makedonijos... Lietuvos. Deja, be mudviejų, daugiau lietuvių festivalyje nesutikome, kaip ir svečių iš kitų Baltijos šalių. Bet tai dar nereiškia, kad jų ir nebuvo.

Daugiau nei 20 scenų ir kiekviena siūlo daugiau nei šešis atitinkamos stilistikos koncertus per vakarą. Iš jų trys svarbiausios: Main stage pritraukia ir talpina 35 000 žiūrovų, Dance arena –­ 25 000, Fusion stage – 10 000. Kitos: Suba, Exlusive, Elektrana, Latino, Positive vibration Reggae ir t. t.

Ryškiausi atlikėjai, suvaidinę reprezentacinį vaidmenį ir pritraukę daugiausiai klausytojų, buvo amerikiečiai: hause ir electronica atlikėjas iš JAV – Moby, hiphopo muzikantas Grandmaster Flash, experimental rock grupė „Fucked Up“, punk rock dainininkė Patti Smith. Britų atlikėjai: Lily Allen, Ebony Bones, „Madness“, „The Prodigy“, „Arctic Monkeys“, „Manic Street Preachers“. Vokiečių electronic muzikos atlikėjai „Kraftwerk“ ir, žinoma, iš Kalifornijos atvykusi nu metal grupė „Korn“.

Prisiminimai atokaitoje ir lėtume

Festivalis vyko pačiame vasaros įkarštyje – liepos 9–12 dienomis. Tuo metu Serbijos saulė net neketino gailėtis atvykusių svečių. Kiekvieną rytą, kai vieni tik grįždavo iš pasibaigusių festivalio koncertų ir šokių, o kiti tik prabusdavo, tapdavo nebeįmanoma nei miegoti, nei užmigti. Belikdavo imti į rankas miegmaišius ir ieškoti pavėsio. Taip visą dieną gali stebėtis ir gėrėtis neįtikėtinai sulėtėjusiu tempu, savotiškai provincialia ramybe. Toji ramybė tarsi atsakas ir netgi priekaištas kasdieniam skubėjimui ir nerimui. Priekaištas, nes naudodamasis tomis ramybės ir slampinėjimo valandomis nejučia persikeli į erdves, kurioms dažniausiai taip stinga laiko. Kad ir kaip būtų keista bei paradoksalu, tačiau tos erdvės iš pačios kaimynystės: draugai, šeima, studijos... Saulės spindulių prisodrintas buvimas, iš pažiūros niekam nereikalingas ir niekaip neišnaudotas, tampa produktyvesnis ir nuoširdesnis pačiam sau nei kuris nors kitas.

Visas dienas tvyro draugiška atmosfera, nepaisanti kalbos, kultūrų ar išvaizdos skirtumų. Šypsenų ir palankumo jausmas. Laisvės pulsavimas.Visiška lygybė ir atsipalaidavimas.

Eklektika. Indija. Europa?

Pirmasis įspūdis atvykus į Novi Sado miestą, kad tai Indija ir Europa kartu. Tas įspūdis stiprėjo vaikštant po miestą. Šalia vakarietiško pastato pamatai stūksančią šiukšlių krūvą. Sovietinio tipo pašte su metalinėm durim, rankenom ir balandžiais kalbama tik angliškai, ir, gink Dieve, ne rusiškai. O ką jau kalbėti apie vietinius žmones, kurie festivalio metu nešė viską iš namų ir bandė parduoti įvairiausius įmantriausius dalykėlius: pradedant naminiu alkoholiu, maistu ir baigiant vinilinių plokštelių rankinukais, rankų darbo auskarais, batais, indiško stiliaus drabužiais ir nelegalia rankų darbo EXIT atributika. Jie šūkčiojo, kišo į rankas, maldavo, skundėsi, buvo paslaugūs ir nemandagūs išvien. Įvairiausių prekeivių įvairiausia pasiūla. Visiškas sąmyšis ir chaosas. Kelio atkarpa tarp EXIT kempingo ir EXIT festivalio panašėjo ne į ramią Novi Sado miestelio gatvę, o į pamišėlišką turgų.

Lietuvaitės su vaikinu iš Teksaso Nuotrauka iš autorės archyvo

„People, be free!“

Saloje vykstantys koncertai, scenų ir žmonių gausybė sustiprina bendrą euforijos ir atsipalaidavimo nuotaiką bei būseną. Per „Korn“ koncertą pradėjo lyti, tačiau tai nė kiek nesustabdė šėlstančios minios. Sunku patikėti, jog koncertui pasibaigus visi 35 000 žiūrovų klaupėsi ant kelių, tūpėsi, lenkėsi ir visaip kitaip bandė išreikšti savo prielankumą muzikantams, kad tik „Korn“ koncertą pratęstų bent viena daina. Po tokio minios gesto atlikėjams nebuvo kito pasirinkimo.

Ore tvyrojęs laisvės ir jaunystės pojūtis kaip virusas užkrėtė ir klausytojus, ir atlikėjus. Tai puikiai iliustravo kontraversiškai vertinamos experimental rock grupės „Fucked up“ pasirodymas. Jo metu buvo laužomos ne tik visos įmanomos koncerto taisyklės, bet ir inventorius. Vokalistas vaikščiojo tarp žiūrovų, o klausytojai ir klausytojos korėsi jam ant kaklo. Prieš pradėdamas dainuoti, jis trenkė mikrofonu sau į kaktą taip, kad ši ėmė kraujuoti, tokiu būdu sugriaudamas paskutinį estetinio įvaizdžio likutį. O už nugaros likę muzikantai, atrodę tarsi kompleksuoti paaugliai iš vidurinės mokyklos, taip ir negavo nė sekundėlės pasireikšti. Visas pasirodymas priminė grotesko ir absurdo sceną su muzikos elementais. Apie tai galima buvo nuspėti ir iš grupės pavadinimo.

Kiekvienas gebėjo savaip „išprotėti“ ir išsiskirti iš kitų: ir atlikėjai, ir klausytojai. Nė vieno pavyzdžio, atsitikimo ir pasirodymo nevertinčiau nei teigiamai, nei neigiamai, nes pats laisvės ir jaunystės polėkis reikalauja palikti erdvės nuomonėms ir interpretacijoms. Ne veltui Patti Smith visą koncertą skandavo: „People, be free!“

Iš Lietuvos?

EXIT festivalyje buvo nemaža progų susipažinti su kitų tautybių ir šalių žmonėmis. Dauguma jų, išgirdę Lietuvos vardą, iš karto maloniai nustebdavo. Serbai tą pačią akimirką imdavo vardinti lietuvių krepšininkų pavardes, o kitų šalių jaunuoliai bandydavo pademonstruoti kuklias istorines žinias. Malonus ir nesuvaidintas smalsumas Lietuvos atžvilgiu mus sužavėjo. Sužinoję, kad esame dvi lietuvės, atkeliavusios į Serbiją autostopu, visi džiugiai nustebdavo. O susipažinusios su vaikinu iš Teksaso, tą pačią akimirką turėjome išklausyti istoriją apie tai, kaip jis visur ieškojęs Europos krepšinio čempionato marškinėlių, sukurtų Lietuvos krepšinio komandai.

Dunojaus vandenų apsupty

XVIII a. tvirtovė su skirtingom erdvėm, tuneliais, požemiais ir Dunojaus pakrantėm – turbūt ne veltui festivaliui pasirinkta sala. Ši vieta tarsi apsaugo nuo pasaulio sistemų, prievolių, prievartos, įsipareigojimų... Tai galimybė atsiriboti nuo lekiančio, bet tuo pačiu suvaržyto ir sustingusio pasaulio. Tingioje šilumoje ir ramybėje, jaunatviškoje ekspresijoje ir laisvėje gimsta sprendimai bei ryžtas pakeisti pasaulį. Šioje vietoje praleidau savaitę, gėrėdamasi žmonėmis, jų įvairumu ir, žinoma, muzika. Per tas dienas nuolatos galvoje sukosi mintis, kad turime tiek mažai laiko viskam. Kaip svarbu, jog būtume tokie, kokie iš tiesų esame, kad kalbėtume apie tai, apie ką iš tiesų norime kalbėti, kad pasakytume žmonėms tai, kaip juos branginame ir saugome. Taip yra ir su Lietuva. Kiek mažai laiko ir kiek daug uždavinių kuriant mūsų šalį –­ jauną ir gyvos dvasios kupiną, į kurią taip nuostabu sugrįžti.