Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-09-11 nr. 3250

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ALVYDAS ŠLEPIKAS.
Tolstantis
22
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

POKALBIAI 
• Algis Mickūnas: „Dar daug piliečių norėtų gyventi po Bizantijos nagaika“34

AKTUALIJOS 
• RIMANTAS JOKIMAITIS.
Modernus menas tradiciniame kaime
1

KNYGOS 
• LAIMANTAS JONUŠYS.
Šventas paprastumas
2
• DARIUS POCEVIČIUS.
Religijos pakaitalas, dvasinės ramybės pamušalas
9
• VYTAUTAS LANDSBERGIS.
Rašymo faktai ir tikrovė
51
• NAUJOS KNYGOS2
• Knygų dešimtukai4
• Autorių dešimtukai1

TEATRAS 
• LIUCIJA ARMONAITĖ.
G. Kuprevičiaus „Veronikoje“ – šių dienų Lietuva
3
• GRAŽINA MARECKAITĖ.
Sapnų konstruktorius
• Aktorę LINĄ BOCYTĘ kalbina SVAJŪNAS SABALIAUSKAS..
Paženklinta Princesės vaidmeniu

DAILĖ 
• RAIMONDA KOGELYTĖ-SIMANAITIENĖ.
Simpoziumas „Mes“ – šiuolaikinės redukcinio degimo galimybės
• 2-oji Lietuvos šiuolaikinės dailės kvadrienalė
• NIJOLĖ NEVČESAUSKIENĖ.
Tapybos kalba
2

MUZIKA 
• VACLOVAS JUODPUSIS.
„Muzikos žinioms“ – 75-eri
1
• Lietuvių muzika „Consonances“ festivalyje

ATSIMINIMAI 
• PETRAS PANAVAS.
„Petriuk, mūsų ausys ne valdiškos...“
1

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Duokim gero

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
*méh2tēr
2

POEZIJA 
• VIKTORIJA VOSILIŪTĖ.
4
• TADAS ZARONSKIS.
6

PROZA/Apsakymo konkursas 
• STEPAS EITMINAVIČIUS.
3

VERTIMAI 
• BERNARDINE EVARISTO.
Klerkenvelas
3

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• VAIVA GRAINYTĖ.
Paskutinis Renesanso ištvirkėlis: Alfredas Jarry

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
 SONATA DIRSYTĖ.
Magiškas Peterio Eötvöso operos pasaulis
• GUILLERMO DEL TORO, CHUCK HOGAN.
Kodėl vampyrai nemiršta

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS 
• SIMONA SMIRNOVA.
EXIT FESTIVAL: Serbija. Muzika. Laisvė
1

KRONIKA 
• Paskirtos 2009 m. Šv. Jeronimo premijos vertėjams
• Trijų vyrų receptas

DE PROFUNDIS
Nepriklausomas ribotos atsakomybės „Literatūros ir meno“ puslapis
 
• IGOR JARKEVIČ.
Dar kartą Naujasis pasaulis, arba Sovietinės literatūros istorija
• RES ludentes / žaidžiantys daiktai2

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE

Magiškas Peterio Eötvöso operos pasaulis

SONATA DIRSYTĖ

[skaityti komentarus]

Birželio mėnesį Vilniaus operos festivalis žiūrovams suteikė progą dar kartą pamatyti tragišką ir fantasmagorišką šiuolaikinę vengrų kompozitoriaus Peterio Eötvöso operą „Meilė ir kiti demonai“. Operos, sukurtos pagal Gabrielio Garcios Marquezo romaną „Apie meilę ir kitus demonus“, pasaulinė premjera įvyko 2008 m. Vokietijoje, Glyndebourne’o teatre.

1994 m. pasirodęs G. G. Marquezo romanas „Apie meilę ir kitus demonus“ gvildeno amžiną, beveik visuose autoriaus romanuose rutuliojamą meilės temą. Kūrinio centre – jauna markizaitė Sierva Marija, kuri apleista tėvų, auga globojama tarnaitės Domingos tarp kitų jos tėvo vergų. Vos sukakus dvyliktiems metams, jai įkanda pasiutęs šuo su mėnulio jaunatimi ant kaktos. Dievobaimingas Siervos Marijos tėvas donas Ignasijas, paskatintas vyskupo, išsiunčia dukrą „gydytis nuo demonų“ į Šv. Klaros vienuolyną. Vyskupas pas egzorcistus siunčia savo bibliotekininką Kajetaną Delaurą, kuris susižavi markizaite ir ją pamilsta. Tačiau išaiškinti slapti ir neteisėti ryšiai priveda meilės istoriją prie tragiškos baigties. Visa ši istorija, kuri autoriui gimė prisiminus senelės pasakojimą apie markizaitę, turėjusią 22 metrų ilgio plaukus, konstruojama pasitelkiant Marquezo nuostabiai įvaldytą magiškąjį realizmą.

Nemažiau magijos į operą įnešė ir Peteris Eötvösas. Jau pirmieji Siervos Marijos partijos žodžiai, pranašiško sapno (kurį vėliau sapnuoja Delaura ir Sierva prieš pat savo mirtį) nuotrupos kuria šaltą, sklidiną nuojautų atmosferą, sustiprinamą orkestro.

Eötvösas tam panaudojo gan originalią priemonę – orkestro dialogą. Orkest­ras padalytas į dvi dalis, todėl sėdintys vienas prieš kitą ir grojantys tą pačią partiją, tačiau ne tuo pačiu metu muzikantai sukuria dialogo įspūdį. Peteris Eötvösas yra teigęs: „Taip panaudotas orkestras kuria lūkesčio, nuojautos, nežinomybės pojūtį. Muzika užsimena apie tai, ko dar nėra, bet kas greitai nutiks. Publiką reikia emociškai parengti prieš tai, kol ji pamatys, kas įvyko. Dar vienas efektas, kylantis iš dešiniojo ir kairiojo orkestrų buvimo, –­­ dramatinio veiksmo atspindys, aidas.“

Keista ir neįprasta buvo išgirsti keturių kalbų samplaiką (į anglų kalba parašytą libretą buvo įtraukiamos jarubų, lotynų bei ispanų kalbomis skambančios partijos), kuri nevirto neskoninga kakofonija, o tarsi išskyrė, reprezentavo atskirus pasaulius. Sierva Marija šalinasi baltųjų pasaulio – po balta oda esanti juoda siela dainuoja, bendrauja su jai artimais vergais jarubų kalba. Krikčioniškąjį pasaulį reprezentuoja lotynų kalba giedamos maldos, ceremonijos. Vienuolyne Siervos celėje atskleidžiama kita – slepiamos meilės kalba – Delaura ir Sierva kartoja ispanų autorių meilės eiles.

Nuostabu, kad Helmutas Stürmeris, sukūręs „Meilės ir kitų demonų“ scenografiją, puikiai sugebėjo išryškinti veikėjų charakterius, pagauti „markezišką“ dvasią. Kintant scenų vietai, scenografija beveik nekinta. Markizo namų, vienuolyno, vyskupijos erdvė kai kuriose scenose netgi sujungiama – tuo pat metu galime stebėti kelias scenas: sergančią Siervą Mariją antrame plane ir vyskupą, kalbantį su Delaura, pirmame plane. Asketišką ir šaltą scenografiją pakeičia tik metalinės konstrukcijos, kurios virsta Siervos ir Delauros meilės guoliu bei merginai vykdomo egzorcizmo vieta.

Todėl tame niūriame scenovaizdyje ypač išryškėja spalvingi, originalūs veikėjų sceniniai apdarai. Iš mažos gelsvos suknytės „išsinėrusi“ bei apvilkta „Pamišėlės Chuanos apdaru ir kekšės skrybėlaite“, Sierva tarsi pereina iš nerūpestingos vaikystės į suaugusiųjų pasaulį. Taip pat ne mažiau įspūdinga ir Siervos Marijos gimtadienio šventės scena, kurioje vaizduojami apie ją šokantys ir dainuojantys makabriškai atrodantys vergai. Kiekvieną vergo personažą individualizuoja saviti sceniniai kostiumai.

Videoprojekcijos, kuriomis pasitelkiant buvo kuriama operos atmosfera, Siervos vidinė būsena priklauso Andu Dumitrescu. Nuolat besikeičiantys džiung­lių, reptilijų, vikšrų, besiblaškančios moters vaizdai galbūt kiek atitraukė žvilgsnį nuo pagrindinio veiksmo, tačiau tam tikrose scenose jį dar labiau atskleidė. Besirangančios, „apsėstos“ moters kančios vaizdai puikiai išryškino Siervos ligos paūmėjimą.

Operos kulminacija – pilna beprotybės ir kančios. „Nukryžiuotą“ Siervą beregint apsupa moterys kiaulių galvomis, vienuolyno abatė, nusimetusi abitą, pagauta pamišimo priepuolio ima šokti su žaliagalviais demonais. Šioje beprotybės, fantazijos ir kančios puotoje demonai tampa ne Siervos Marijos, o religinių fanatikų sąjungininkais.

Vladimiras Prudnikovas, vaidindamas vyskupo personažą, pavirto kiek erotizuotu egzekutoriumi. Marisol Montalvo maža, trumpai kirpta galvutė, skausmingai iškreipta fizionomija priminė epizodų iš Carlo Theodoro Dreyerio filmo „La passion de Jeanne d’Arc“ (liet. k. „Žanos D’Ark kančia“) nuotrupas. O štai iš Delauros vaidmenį atlikusio Vytauto Juozapaičio pasigedau ryškesnių, vitališkesnių aistros proveržių, nors apskritai jo personažas atrodė ganėtinai tobulas.

Belieka tik pripažinti, jog Peteris Eötvösas su visa kūrybine komanda puikiai padirbėjo, kad perteiktų unikalią „markezišką“ dvasią su sava, nenusileidžiančia rašytojui fantastiškumu, interpretacija.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
21:45:10 Oct 30, 2011   
Feb 2009 Jun 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba