Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2006-07-21 nr. 3105

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Liudvikas Jakimavičius.
IŠĖJIMO
189
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

"LITERATŪRAI IR MENUI" – 60 
• PLATĖJANTI LAISVESNĖS RAIŠKOS ZONA
• SUKAKTUVINIAI GURINIAI
• "MĖGSTU POEZIJĄ IR POETŲ CECHĄ..."

LITERATŪRA 
• Karolis Baublys.
"BALTOS LANKOS 2006": FILOSOFIJA IR MENAI
2
• LM POEZIJA9
• Alvydas Šlepikas.
LM PROZA
43

VERTIMAI 
• MAGNUS DUCATUS POESIS: RIBŲ ĮVEIKA1

KNYGOS 
• TOLKIENAS IR C. S. LEWISAS
• DA VINČIO APGAULĖ2
• HEKTORAS IR BERNARDAS
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• Laima Slepkovaitė.
ESTIŠKAS NUOTYKIS
• Laima Slepkovaitė.
ĮVEIKUS DVASINĮ ATSTUMĄ TARP VILNIAUS IR KLAIPĖDOS
1

DAILĖ 
• Romualdas Alekna.
DIALOGAS: TECHNIKA IR FORMA
3
• Algis Uždavinys.
KO NEĮMANOMA PERTEIKTI MANIFESTAIS
4

TEATRAS 
• BANDYMAS SUPRASTI MINDAUGĄ
• TEATRINIŲ PRISIMINIMŲ KNYGA

PAVELDAS 
• Vydas Dolinskas.
ATKURIAMIEMS VALDOVŲ RŪMAMS SKIRTŲ VERTYBIŲ EKSPOZICIJA
36

AKTYVIOS JUNGTYS 
• TIKRASIS MŪŠIO LAUKAS – SMEGENYS10

MENO DIS/KURSE*/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• EILĖRAŠTIS – LAIKO SŪKURY7

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• DANIELIUS MUŠINSKAS: "LITERATŪRA DALIAI ŽMONIŲ VISUOMET BUS NE PRAMOGA, O LIKIMAS"

ESĖ 
 Aušra Matulevičiūtė.
NEVERK, EUROPA!

KRONIKA 
• LINKSMA, BET NE VISAI
• NAUJA KUNIGO JULIAUS SASNAUSKO KNYGA
• VALENTINUI GUSTAINIUI – 110
• VYTAUTAS RUDOKAS 1928.II.13–2006.VII.13

SKELBIMAI 
• VOKIETIJOS HESENO ŽEMĖS LITERATŪROS STIPENDIJA LIETUVIŲ RAŠYTOJAMS
• LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA PRIIMA

DE PROFUNDIS 
• R.V. ir V.B..
ATSAKINGŲJŲ DAINELĖ
7
• Balys Bukelis.
LAŽYBOS
3
• GERB. REDAKTORIAU,5

ESĖ

NEVERK, EUROPA!

Aušra Matulevičiūtė

[skaityti komentarus]

Tarsi katę, kurios dar lauktų keli gyvenimai, mane podažniai apninka nerimastis: kaip būtų, jei antrą sykį gimčiau, pavyzdžiui, Somalyje? Girdžiu sufleruojant – Kinijoje? Beje, jei, prieš ateidami į pasaulį, galėtume rinktis, tai kurį labiausiai apgyvendintą žemyną įsivaizduotume?

Televizorius sumanė paviešinti bendruomenės rūpestį:

– Šalyje subrendo problema: kur mes nueisim, jei, baltutėlaičiam laikrodžio ciferblate išvydę juodus skaičius, pasijaučiame rasistai! Tad padiskutuokime šiandien apie tai nešališkai ir be patetikos!– nuo apvalaus stalo atšoka laidos tema.

Eteryje internacionalas. Aikštelės de­šinėje save vadinantys nusipelniusiais piliečiais – tuzinas veidų su beveik neįžiūrimomis akimis, nes jos gali būti sentimentalios (laidoje tai nepageidautina), priešingai nei, pavyzdžiui, lūpos – sarkastiškos, geidulingos, kantrios, net pramintos pragaro vartais (tuo netruksime įsitikinti). Kairėje – "kunkuliuojanti bronza", daugiausia juodieji ir įvairaus gymio imigrantai, kuriuos, anot jų, gyvenimas subrukęs į socialinę kloaką. Ši nelieka pašnibždomis nepastebėta dešinės:

– Tik pažiūrėkite, kaip apsirengę jie atėjo į eterį, – siaubas! Tai netoleruotina! Perkūnėlis, kokie jų balti dantys ir vešlūs plaukai! – pastaroji pastaba labiau pagiriamoji.

– Taigi turim tikrą pasaulio katilą!– startuoja laidos vedėjas.

– Užsidariusi šalis uždūsta,– greitai įsikiša filosofas.

– Europos koloritas gali būti sąmoningai suniokotas nežabojamos invazijos! – susigraudina dešinieji.

– Brangioji ponia, juk lengviau įsiminti veidą su randu. Tai rodo, kad objektas netuščias! – ironizuoja iš kairės.

– Pradėkim nuo atvykėlio pareigų, – spaudžia dešinė.

– Ir nuo meilės šaliai, – dar kartą dešinė.

– Emigranto meilė prieglaudai tik platoniška!– galvojantis iš kairės.

– Nepatinka – važiuokit, iš kur atvykę!

– Ir apskritai, ar nutautėjimas – teigiamas reiškinys? Juk, atsiplėšęs nuo savo šaknų, jau nebesi tas, kas buvai! – gelia dešinė.

– Ir niekada nebebūsi toks pat, – alžyrietis (karta po kolonizacijos).

– Malonu turėti priešų, ir dar netobulų!– kairieji.

– Žmogus palankus savo tęsiniams…– įsiterpia psichologas.

– Taigi, taigi, tęsiniams… Todėl signalizuoti ir šūkčioti per futbolo rungtynes – ne tas pat, kas kiekvieną savaitės dieną plėšti rytietiškus ritmus mersedesuose be priežasties, be simbolio, kaip jūs darote.

– Reginių!!! Reginių!!!

Reklama: daili mulatė maudosi baseine. Rasinė neapykanta išnyksta. Pasitenkinimas nublukina tai, kas juoda, prigesina rėkiančią baltą, visa tai paversdamas pilka.

– Mes nesakome "ne" egzotikai. Net 2006-ųjų populiarioji mada, na, tarsi ne visai baltųjų! – teisinasi suminkštėjusi dešinė.

Visi jausmingai uždainuoja apie būtį "juodųjų" getuose.

– Matote, tai jaudina, tai šiek tiek sava, nes getas tam tikru atžvilgiu beveik lygus egziliui. Juk mes visi veržiamės ištrūkti iš kasdienybės… – mąsto dešinieji.

– Neklausinėkite, kodėl rytietiškos konditerijos parduotuvėse prieš Velykas kabo zuikučiai, kiaušiniai ir varpeliai. Vadyba mus suvienodins, ir visi turėsim vieną dievą!– emocijas išsijoja filosofas.

Eilė vedėjui:

– Regis, toleruotina tik tai, kas išplėšta iš konteksto. O koks jis?

– Jūs reprodukuojatės it katės! – vožiama kairei.

– Pro įstatymo spragas visokios bestijos pralenda! – atsikerta puolamieji.

– Būkit savo vietoj... – vėl kairei.

– Jumis visos skylės užkaišomos! Kokio velnio lindot prie manifestuojančių studentų?! Ir išvis – nei lyderių, nei strategijos!

Skelbiamas projektas: europinės streikų kultūros mokymas.

Videoreportažas: metisas, 22-ejų, iš nepilnos šeimos. Mokyklą metęs šešiolikos. Komisariate septintą kartą. Vėl paleido?

Nekaltų baltų avinėlių banda dešinėje mekena:

– Ir toks paskui pleškina mašinas!

Juodi vilkai atšauna nacionaliniu "anekdotu":

– Nori atsikratyti automobilio ir gauti draudimą – pastatyk jį neturtingam užmiestyje ir ant stiklo užrašyk: "Išdulkink juodą!" Visada paveikia!

– Paklauskime publikos!

- Neeeeee! – staugia iš naktinių pamainų dundantis vagonas tų, kurių vaikai šiandien nebuvo mokykloje, pardavinėjo narkotikus ir sutriuškino reputaciją, čia pelnomą per 35 darbo valandas. Legalaus, žinoma…

– Vaizdžiai tariant, balionas sprogo, brolyčiai! – persona neutra.

– Tai kur, po galais, specialistai, jei reikalas toks rimtas?!

Sociologai iškiša galvas iš stereotipų fabriko:

– Indai – geriausi langų valytojai, lenkai – santechnikai…

– Mes ne tik "reperiai", futbolistai ir jautriosios visuomenės ląstelės! – trūkčioja kairė.

– Aaaaaaaaa!!! Patys pripažįstate ligą, – užspendžia oponentai.

Situacija prašosi pertraukėlės.

Videoreportažas: metro vagone jaunas afrikietis nervingai delne dėlioja vieno ir dviejų centų monetas. Ritualas užburia nesibaigiančia trukme, todėl neįmanoma įsidėmėti, kiek jų iš viso yra.

– Kiekvienas vagonas turi savo kvailį, kam taip sureikšminti. Fu, patetiška…Liaukimės tirštinę spalvas! – įgrysta dešinei.

– Gal jų apskritai atsisakykime? Nespalvota jaudina, pilna paslapties, grynas priešnuodis nuo patetikos…Grįžkime į laikus, kai televizorius buvo nespalvotas, ir suteikime šiai laidai svorio!– švysteli idėją žurnalistas.

Aikštelės dešinėje veidai ištįsta, principai ima svyruoti ir juos pakeičia isterija:

– Kaip?! Jūs pažeidžiate mūsų teisę naudotis mokslo išradimais!

– Mes eisim į gatves!

Akivaizdu, jog idėja nuvainikuota. Metas išretinti atmosferą.

Videoreportažas: ankstyvas rytas; viešbučio administratorius išbėga į gatvę pakviesti juoduko šlavėjo, kad išgertų kavos.

– Ačiū, brolau, ačiū, – linkčioja juodukas!

Sulėtinti judesiai ir ištęstos šypsenos skelbia taiką ir susiklausymą.

– Na, ar mes tikrai esam tokie nepakenčiami, kaip apie mus rašoma? – dešinėje iš malonumo tirpsta dama.

– Atvirai kalbant, mums tas pat, kol jūs tylite, – konstatuoja jos kaimynė.

– Nuo to ir turėjom pradėti! Štiš! – milžiniškas sprigtas iš dešinės nuskraidina pabėgėlių laivelį į Ispanijos pakrantę! – Čia ir taip sočiai.

Po šių žodžių baltos rankos griebia milžinišką trintuką ir brūžina juodą profilį su neseniai slapta mėgtomis garbanomis ir dantimis. Trina tol, kol prakiūra pirštai. Ašaringomis minomis kraujuojančios rankos iškeliamos į viršų, ir visa tai vadinama stigmatizmu.

* * *

Kažkas spusteli mygtuką, ir fikcija išnyksta. Už ekrano – kaip buvę. Platanų sėklos kabo virš galvos it nuodėmės – juodos ir sunkios. Benzino ir jazminų kvapas sveikina sugrįžus į urbanistinę realybę. Nei juodas, nei baltas žmogus išeina į gatvę vykdyti globalizacijos, vertesnės už zlotą ar livrą.

Mano porininkas pranešė, jog parašys apie tai knygą. Kišeninę, plonais viršeliais, kad neužgriozdintų kasdienybės ir neįžeistų skaitymo valios. Tačiau knyga bus didelės koncentracijos, efektinga ir funkcionali, tarsi mažytė vinis, sienoje neretai puikiausiai atstojanti didžiąją.

Taigi jis rašysiąs knygą. Ir ji vadinsis "Neverk, Europa!".

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 16 iš 16 
21:40:56 Oct 30, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba