Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2006-07-21 nr. 3105

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Liudvikas Jakimavičius.
IŠĖJIMO
189
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

"LITERATŪRAI IR MENUI" – 60 
• PLATĖJANTI LAISVESNĖS RAIŠKOS ZONA
• SUKAKTUVINIAI GURINIAI
• "MĖGSTU POEZIJĄ IR POETŲ CECHĄ..."

LITERATŪRA 
• Karolis Baublys.
"BALTOS LANKOS 2006": FILOSOFIJA IR MENAI
2
• LM POEZIJA9
• Alvydas Šlepikas.
LM PROZA
43

VERTIMAI 
• MAGNUS DUCATUS POESIS: RIBŲ ĮVEIKA1

KNYGOS 
• TOLKIENAS IR C. S. LEWISAS
• DA VINČIO APGAULĖ2
• HEKTORAS IR BERNARDAS
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
 Laima Slepkovaitė.
ESTIŠKAS NUOTYKIS
• Laima Slepkovaitė.
ĮVEIKUS DVASINĮ ATSTUMĄ TARP VILNIAUS IR KLAIPĖDOS
1

DAILĖ 
• Romualdas Alekna.
DIALOGAS: TECHNIKA IR FORMA
3
• Algis Uždavinys.
KO NEĮMANOMA PERTEIKTI MANIFESTAIS
4

TEATRAS 
• BANDYMAS SUPRASTI MINDAUGĄ
• TEATRINIŲ PRISIMINIMŲ KNYGA

PAVELDAS 
• Vydas Dolinskas.
ATKURIAMIEMS VALDOVŲ RŪMAMS SKIRTŲ VERTYBIŲ EKSPOZICIJA
36

AKTYVIOS JUNGTYS 
• TIKRASIS MŪŠIO LAUKAS – SMEGENYS10

MENO DIS/KURSE*/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• EILĖRAŠTIS – LAIKO SŪKURY7

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• DANIELIUS MUŠINSKAS: "LITERATŪRA DALIAI ŽMONIŲ VISUOMET BUS NE PRAMOGA, O LIKIMAS"

ESĖ 
• Aušra Matulevičiūtė.
NEVERK, EUROPA!

KRONIKA 
• LINKSMA, BET NE VISAI
• NAUJA KUNIGO JULIAUS SASNAUSKO KNYGA
• VALENTINUI GUSTAINIUI – 110
• VYTAUTAS RUDOKAS 1928.II.13–2006.VII.13

SKELBIMAI 
• VOKIETIJOS HESENO ŽEMĖS LITERATŪROS STIPENDIJA LIETUVIŲ RAŠYTOJAMS
• LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA PRIIMA

DE PROFUNDIS 
• R.V. ir V.B..
ATSAKINGŲJŲ DAINELĖ
7
• Balys Bukelis.
LAŽYBOS
3
• GERB. REDAKTORIAU,5

MUZIKA

ESTIŠKAS NUOTYKIS

Laima Slepkovaitė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Jaakas Sooääras

Iš šio "Kristupo klavyrų" vakaro tesitikėjau disonansinio keistų skambesių rinkinio, kuris turėtų įkūnyti populiarų mūsų dienomis "meninės laisvės" suvokimą. Jeigu "laisvės" kategorija užkoduota pačiame pavadinime "Free Tallinn Trio", ansamblio muzika tiesiog privalo būti moderni, kakofoniška ir gimti scenoje spontaniškai. Tokia ji ir buvo. Chaotiški Anto Petto beriami fortepijoniniai pasažai, modifikuoti elektroninėmis priemonėmis, anaiptol ne virtuoziški Jaako Sooääro gitaros garsai ir efektingas Anne Liis Poll sopranas judėjo kiekvienas savo beprotiškai vingria atonalia linija, susiveldami į fantastinį trijų asmenybių pašnekesį, kuriame girdėjosi ir aiškios emocijos, ir savita logika, ir keista užburianti harmonija...

Nors ansamblis ir nedeklaruoja, kuris jo narys yra lyderis, akivaizdu, jog pagrindines pokalbio tezes ištardavo Anne Liis Poll. Ji suteikdavo improvizaciniams dialogams formą ir išprovokuodavo netikėtus nuotaikų, spalvų ir dinamikos pasikeitimus, dažnai užklupdavusius Anto Pettą ir Jaaką Sooäärą taip pat nelauktai, kaip ir klausytojus. Ji pripildydavo Šv. Kotrynos bažnyčios skliautus mistinių kuždesių, ekspresyvios deklamacijos, šūksmų, atodūsių, įnoringų greitakalbių ir... pakilaus, jaudinančio dainavimo. Dailus, puikiai valdomas, klusnus ir lankstus, skaidrus ir spalvingas Poll sopranas yra tobulas instrumentas, paklūstantis menkiausiems jo savininkės įgeidžiams.

Ji sekė mums savo gražias istorijas. Sekė taip, kaip pasakojame vieni kitiems apie svarbius ir nesvarbius savo gyvenimo įvykius: su įvairiais "lyriniais nukrypimais", vieno pasakojimo įterpimais į kitą, minties peršokimais ir pamiršimais, kas norėta pasakyti pradžioje. Greta Anne Liis turėjo du replikuojančius koncertmeisterius, kurie, įsiklausydami į jos mintis, kiekvienas bandė pakreipti muzikinę istoriją sava vaga. Anto Pettas, griaudėdamas kontroktavos garsais arba švelniai glamonėdamas viršutinio registro klavišus, ir Jaakas Sooääras, įnirtingai spaudydamas pedalus ir sukiodamas rankenėles, mistiniu būdu keičiančias gitaros tembrą, savaip praturtino dainininkės siūlomas idėjas, ir – keistu būdu jie trys, budriai klausydami vienas kito ir kiekvienas nuolat ieškodami nišos savo mintims įterpti, surasdavo kompromisą. Jų muzika buvo absoliučiai nenuspėjama, bet sykiu darni ir netgi labai iliustratyvi. Visa tai priminė humoristinį kvailiojimą per repeticiją, tembrinių efektų demonstraciją, bandymą suvaidinti kokias nors mini dramas, kiekvienoje jų pamažu tirštinant triukšmų faktūrą ir paskui netikėtai nurimstant, bet visuomet, net pasigirdus paskutiniam garsui, abejojant, ar improvizacija jau baigėsi, ar dar ne. Tai – vienkartinė muzika, bet ji turi nepaprasto magnetizmo. Spontaniškos improvizacijos meninė vertė – sunkiai apskaičiuojamas dydis. Jos žavesys – nelauktumas, garsų tėkmės skrydis per "čia ir dabar". Laisvos kūrybos rezultatas – neužfiksuotas, nepamatuotas ir niekada nebus pakartotas toks, koks jis buvo gimęs atlikimo akimirką. Įsimena tik įtaiga, per nugarą perbėgantys šiurpuliukai, kamerinio muzikavimo šiluma ir muzikinių pokštų meilumas.

iliustracija
Anto Pettas
Nuotraukos iš Kristupo festivalio archyvo

Nors visa programa buvo improvizuota (atlikėjai ruošėsi individualiai, darydami įvairius pratimus, o bendrą muziką kūrė tik scenoje), tai nebuvo džiazas. Ir galbūt todėl, kad niekas nebandė pavadinti jos džiazu, muzikos nedžiaziškumas neerzino. Apskritai ją sunku būtų priskirti prie kurio nors žanro, tačiau koncerte netrūko įvairiausių aliuzijų: į džiazą, roką, gatvės muziką, operą, kamerinį dainavimą, modernų performansą ir teatro garsus. Ryškios užuominos ir parodijos teikė improvizacijoms komunikaciškumo, pavertė jas labai iliustratyviomis, kartais – juokingomis ir visuomet – keliančiomis marias asociacijų.

Spontaniškų improvizacijų koncertas – visuomet rizika, vaikščiojimas karnizais. N sykių per aštuoniasdešimt pasirodymo minučių partneriai sulaukdavo vienas iš kito visai ne to, ko tikėjosi, ir būdavo priversti keisti savo muzikines intencijas, bet galbūt kaip tik todėl šis koncertas buvo beveik kiekvieną sekundę pripildytas įtampos ir azartiško įkvėpimo.

Estų muzikantai pademonstravo iš tiesų nuostabią improvizavimo techniką, puikų ir originalų instrumentų valdymą (Anto Petto perkusinė artikuliacija ir milijonas Jaako Sooääro išgaunamų tembrinių atspalvių nenublėso prieš prašmatnią Anne Liis niuansų bei registrų įvairovę) bei neestišką temperamentą. Tegu ši muzika – vienkartinė ir jau išnyko visam laikui. Užtat jai negresia užkonservavimas. Kiekvieną sykį išėję drauge į sceną, šie muzikai patirs nuotykį. Vieną sykį nuotykis gali būti smagus ir įsimintinas – kaip šįkart, kitą – galbūt blankesnis, bet visuomet – vienintelis ir nepakartojamas...

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 16 iš 16 
21:40:46 Oct 30, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba