Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2006-07-21 nr. 3105

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Liudvikas Jakimavičius.
IŠĖJIMO
189
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

"LITERATŪRAI IR MENUI" – 60 
• PLATĖJANTI LAISVESNĖS RAIŠKOS ZONA
• SUKAKTUVINIAI GURINIAI
• "MĖGSTU POEZIJĄ IR POETŲ CECHĄ..."

LITERATŪRA 
• Karolis Baublys.
"BALTOS LANKOS 2006": FILOSOFIJA IR MENAI
2
• LM POEZIJA9
• Alvydas Šlepikas.
LM PROZA
43

VERTIMAI 
• MAGNUS DUCATUS POESIS: RIBŲ ĮVEIKA1

KNYGOS 
• TOLKIENAS IR C. S. LEWISAS
• DA VINČIO APGAULĖ2
• HEKTORAS IR BERNARDAS
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• Laima Slepkovaitė.
ESTIŠKAS NUOTYKIS
• Laima Slepkovaitė.
ĮVEIKUS DVASINĮ ATSTUMĄ TARP VILNIAUS IR KLAIPĖDOS
1

DAILĖ 
• Romualdas Alekna.
DIALOGAS: TECHNIKA IR FORMA
3
• Algis Uždavinys.
KO NEĮMANOMA PERTEIKTI MANIFESTAIS
4

TEATRAS 
• BANDYMAS SUPRASTI MINDAUGĄ
• TEATRINIŲ PRISIMINIMŲ KNYGA

PAVELDAS 
• Vydas Dolinskas.
ATKURIAMIEMS VALDOVŲ RŪMAMS SKIRTŲ VERTYBIŲ EKSPOZICIJA
36

AKTYVIOS JUNGTYS 
• TIKRASIS MŪŠIO LAUKAS – SMEGENYS10

MENO DIS/KURSE*/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• EILĖRAŠTIS – LAIKO SŪKURY7

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• DANIELIUS MUŠINSKAS: "LITERATŪRA DALIAI ŽMONIŲ VISUOMET BUS NE PRAMOGA, O LIKIMAS"

ESĖ 
• Aušra Matulevičiūtė.
NEVERK, EUROPA!

KRONIKA 
• LINKSMA, BET NE VISAI
• NAUJA KUNIGO JULIAUS SASNAUSKO KNYGA
 VALENTINUI GUSTAINIUI – 110
• VYTAUTAS RUDOKAS 1928.II.13–2006.VII.13

SKELBIMAI 
• VOKIETIJOS HESENO ŽEMĖS LITERATŪROS STIPENDIJA LIETUVIŲ RAŠYTOJAMS
• LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA PRIIMA

DE PROFUNDIS 
• R.V. ir V.B..
ATSAKINGŲJŲ DAINELĖ
7
• Balys Bukelis.
LAŽYBOS
3
• GERB. REDAKTORIAU,5

KRONIKA

VALENTINUI GUSTAINIUI – 110

[skaityti komentarus]

Maironio lietuvių literatūros muziejuje atidaryta paroda, skirta Valentino Gustainio 110-osioms gimimo metinėms. V. Gustainio archyvą, kuris eksponuojamas parodoje, muziejui padovanojo žurnalisto dukra mokytoja Valentina Gustainytė. Nuotraukos, dokumentai, rankraščiai, kvietimai į renginius, vizitinės kortelės, knygos, kiti eksponatai sugrąžina į prieškario laikus ir primena žurnalisto, buvusio Eltos direktoriaus veiklą bei jo gyvenimo momentus.

V. Gustainis gimė 1896 m. liepos 15 d. Vinkšnupių kaime, Griškabūdžio valsčiuje, Šakių apskrityje. Baigė Griškabūdžio pradinę mokyklą, Kauno I gimnaziją, 1921–1923 m. Heidelbergo (Vokietija) universitete studijavo filosofiją ir ekonomiką, vėliau studijas tęsė Sorbonos universitete Prancūzijoje. Redagavo žurnalą "Jaunoji Lietuva", dirbo Vidaus reikalų ministerijos Spaudos departamente referentu, bendradarbiavo žurnaluose "Policija", "Tautos vairas", "Trimitas", "Kardas", savaitraštyje "Lietuvis" ir kituose leidiniuose. 1922 m. su bendraminčiais įkūrė lietuvių studentų tautininkų korporaciją "Neo-Lithuania". 1928-1932 m. dirbo "Lietuvos aido" vyriausiuoju redaktoriumi. 1937–1938 m. buvo Eltos diplomatinis korespondentas Vakarų Europai, 1939–1940 m. – Eltos direktorius. 1941 m. birželio 14 d. su šeima ištremtas į Altajaus kraštą. Grįžo į Lietuvą 1956-aisiais. Apsigyvenęs Griškabūdyje, rašė atsiminimus, straipsnius kalbos klausimais, vertė iš prancūzų, vokiečių, rusų kalbų. Mirė 1971 m. spalio 11 d. Palaidotas Griškabūdyje.

Parodoje eksponuojama V. Gustainio vestuvių su dainininke Izabele Avietėnaite nuotrauka, daryta fotoateljė Kaune fotografės J. Tallat-Kelpšienės. Jungtuvės įvyko 1927 m. rugsėjo 3 dieną. Kitose nuotraukose matome ir Izabelės seserį Magdaleną, prieškario laikų visuomenininkę, Eltos direktorę. Jiedu susipažino 1924 m., kai V. Gustainiui buvo pavesta M. Avietėnaitę, tuometinę Eltos direktorę, lydėti į pirmąją tarptautinę Europos telegramų agentūrų konferenciją Berne (Šveicarija). Ši kelionė V. Gustainiui paliko malonių įspūdžių: "Toji man taip netikėtai iš dangaus nukritusi proga pabuvoti Šveicarijoje paliko kuo gražiausių atsiminimų. Patogiomis, galima sakyti, prabangiomis sąlygomis kartu su įdomiais žmonėmis aplankiau gražiausias Šveicarijos vietas, pagyvenau brangiausiuose Šveicarijos viešbučiuose, paragavau valgių ir gėrimų, apie kokius prieš tai net nebuvau ir svajojęs, vasaros metu pabuvojau snieguotose Alpių viršūnėse – pietavau kartu su kitais konferencijos dalyviais Jungfraujocho aukštybėse, pasivažinėjau gražiais kalnų ežerais ir taip toliau. Visa tai jaunam Lietuvos lygumose užaugusiam kaimo berneliui atrodė pasakiška" (iš V.Gustainio atsiminimų "Lietuvių spauda ir jos darbuotojai 1917–1940 m.", esančių Maironio lietuvių literatūros muziejaus rankraštyne). Konferencijos dalyviai įsiamžino nuotraukoje. Tarp jų matome ir V. Gustainį su M. Avietėnaite, vienintele moterimi konferencijoje. M. Avietėnaitė 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos. Kaip minėjau, V. Gustainio šeimai tremties nepavyko išvengti. Šiuos sunkius metus parodoje mena kuklus nuotraukų albumėlis, išsaugotas ir parsivežtas iš Sibiro lagerių. Albumėlyje suklijuotos tėvų, žmonos, dukters ir sūnaus, brolių, seserų ir kitų artimųjų nuotraukos. Išgyvenimai, patirti tremties metais, papasakoti V. Gustainio memuarų knygoje "Be kaltės" (Vilnius, 1989).

Parodoje yra daugiau įdomių eksponatų: V. Gustainio savanorio ženklelis (1918–1920 m.), antspaudas su parašu, Jachtų klubo nario bilietas, Prancūzijos universiteto studento bilietas, išduotas 1923 m., Lietuvos žurnalistų sąjungos nario bilietas, Lietuvos kredito banko knygelė, leidimas į tarptautinę paro­dą Paryžiuje 1937 m., svarbių asmenų (tarp jų – prezidento A. Smetonos) kvietimai į renginius, vizitinės kortelės. Dalyvaudavo V. Gustainis prieškario laikais spaudos baliuose, kurie buvo rengiami, kad papildytų Žurnalistų sąjungos kasą. Apie juos atsiminimuose rašė: "Kvietimai į tuos balius būdavo labai brangūs. Žurnalistai juos išnešiodavo visiems diplomatinio korpuso nariams, visiems vyriausybės ministrams, visiems aukštiesiems valstybės pareigūnams, na, ir visiems, kas turėjo pinigų ir norėjo būti spaudos mecenatai. Skurdžiose ir ankštose "Metropolio" salėse per tuos balius būdavo gana karšta, ypač kai kino kronikos operatoriai juos filmuodavo ir apšviesdavo savo galingais "jupiteriais". Kviestieji svečiai, taip brangiai užsimokėję už kvietimus, žinoma, ne visada jausdavosi patogiai tokiame įvairiaspalvių žmonių susigrūdime. Užtat žurnalistai, ypač labiausiai suinteresuoti savo organizacijos piniginiais reikalais, džiaugdavosi. Deja, asmeniškai tai tik nedaugeliui teko tos kasos parama pasinaudoti, nes greitai ji visai ištuštėjo, kai žurnalistai sugalvojo įsigyti nekilnojamojo turto…" ("Lietuvių spauda ir jos darbuotojai 1917–1940 m.").

Paliko V. Gustainis ir atsiminimų apie rašytojus: S. Čiurlionienę, J. A. Herbačiauską, J. Tysliavą, A. Vienuolį, L. Janušytę, V. Mykolaitį-Putiną, J. Tumą-Vaižgantą, P. Cvirką. Nors abu su S. Čiurlioniene gyveno Kaune, tačiau artimiau susipažino Ženevoje, Tautų Sąjungos generalinėje asamblėjoje. Gustainių šeimą ištrėmus į Altajaus kraštą, S. Čiurlionienė rašė jiems laiškus, rėmė juos. Pažintis su feljetoniste L. Janušyte Paryžiuje V. Gustainiui nepadarė didelio įspūdžio. O pirmąjį pasimatymą su J.A. Herbačiausku prisiminė taip: "Vidutinio ūgio jo stotas buvo lieknas, primindavo įsivaizduojamo asketo figūrą. Kai kam rodydavosi, kad tai Mefistofelio prototipas. Su savo pašnekovais, kad ir neseniai pažįstamais, kalbėdamas jis nesivaržydavo, lengvai paleisdavo sparnuotą žodelį. Pamenu, bene per pirmąją pažintį su juo staiga jis manęs paklausė, kokį mėnesį aš gimęs. Išgirdęs, kad liepos mėnesį, jis tuojau prie kitų ir išdrožė: "Tai reiškia – Saulės ženkle. Tai rodo, kad galėsi toli nueiti, jei tik tave iš gero kelio neišves moterys. Todėl saugokis moterų, nes tau iš jų daugiausia pavojų…" (iš V. Gustainio atsiminimų apie rašytojus, esančių Maironio lietuvių literatūros muziejaus rankraštyne). V. Gustainis žavėjosi V. Mykolaičio-Putino poezija. Jis prisimena poetą kaip didelį humanistą. "Niekad neužmiršiu, – rašo V. Gustainis, – kaip Mykolaitis-Putinas mane sutiko, kai, grįžęs į Lietuvą, jį aplankiau Vilniuje 1957 metais jo bute. Sutiko išskėstomis rankomis, kaip gerą brolį, apkabino ir pakvietė pasisvečiuoti. Buvome nesimatę netoli dvidešimties metų, per kuriuos viso pasaulio istorija ir išvaizda pasikeitė, o mudu čia pasijutome vienas kitam tokie artimi, lyg per tą visą baisųjį laikotarpį būtume kasdien tarp savęs bendravę! Iš pirmų žodžių ir pirmų nusišypsojimų pajutome, kad tebesame vienminčiai lietuvių kultūros baruose, kad vienas antru absoliučiai pasitikime ir vienaip vertiname žmones bei įvykius".

Nijolė Raižytė

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 16 iš 16 
21:40:45 Oct 30, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba