Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2006-07-21 nr. 3105

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Liudvikas Jakimavičius.
IŠĖJIMO
189
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

"LITERATŪRAI IR MENUI" – 60 
• PLATĖJANTI LAISVESNĖS RAIŠKOS ZONA
• SUKAKTUVINIAI GURINIAI
• "MĖGSTU POEZIJĄ IR POETŲ CECHĄ..."

LITERATŪRA 
• Karolis Baublys.
"BALTOS LANKOS 2006": FILOSOFIJA IR MENAI
2
• LM POEZIJA9
• Alvydas Šlepikas.
LM PROZA
43

VERTIMAI 
• MAGNUS DUCATUS POESIS: RIBŲ ĮVEIKA1

KNYGOS 
• TOLKIENAS IR C. S. LEWISAS
• DA VINČIO APGAULĖ2
• HEKTORAS IR BERNARDAS
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• Laima Slepkovaitė.
ESTIŠKAS NUOTYKIS
• Laima Slepkovaitė.
ĮVEIKUS DVASINĮ ATSTUMĄ TARP VILNIAUS IR KLAIPĖDOS
1

DAILĖ 
• Romualdas Alekna.
DIALOGAS: TECHNIKA IR FORMA
3
• Algis Uždavinys.
KO NEĮMANOMA PERTEIKTI MANIFESTAIS
4

TEATRAS 
• BANDYMAS SUPRASTI MINDAUGĄ
• TEATRINIŲ PRISIMINIMŲ KNYGA

PAVELDAS 
• Vydas Dolinskas.
ATKURIAMIEMS VALDOVŲ RŪMAMS SKIRTŲ VERTYBIŲ EKSPOZICIJA
36

AKTYVIOS JUNGTYS 
• TIKRASIS MŪŠIO LAUKAS – SMEGENYS10

MENO DIS/KURSE*/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• EILĖRAŠTIS – LAIKO SŪKURY7

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• DANIELIUS MUŠINSKAS: "LITERATŪRA DALIAI ŽMONIŲ VISUOMET BUS NE PRAMOGA, O LIKIMAS"

ESĖ 
• Aušra Matulevičiūtė.
NEVERK, EUROPA!

KRONIKA 
 LINKSMA, BET NE VISAI
• NAUJA KUNIGO JULIAUS SASNAUSKO KNYGA
• VALENTINUI GUSTAINIUI – 110
• VYTAUTAS RUDOKAS 1928.II.13–2006.VII.13

SKELBIMAI 
• VOKIETIJOS HESENO ŽEMĖS LITERATŪROS STIPENDIJA LIETUVIŲ RAŠYTOJAMS
• LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA PRIIMA

DE PROFUNDIS 
• R.V. ir V.B..
ATSAKINGŲJŲ DAINELĖ
7
• Balys Bukelis.
LAŽYBOS
3
• GERB. REDAKTORIAU,5

KRONIKA

LINKSMA, BET NE VISAI

[skaityti komentarus]

iliustracija

Vasarą šventė veja šventę. Net kelis vakarus LTV šventė Druskininkų sezono atidarymą. Šventikai ir jų dainos tie patys, bet šventėjai – kiti. Ir jų vis pakanka, nors liepos pradžioje atrodė, kad visi keliai veda tik į Palangą. Likusiems namie LNK kartojo "Mūsų dideles ir storas lietuviškas vestuves", o niekur nerandantiems vasarą vietos BTV pasiūlė meilės istoriją "Laimingų kvailių vasara". TV3 surado "Keistą tėvo meilę". Amerikiečiai ištyrė, kad panelės iš anksto instinktyviai puikiai orientuojasi, kuris vyras bus geras vaikų tėvas, o kuris – ne.

Kai vilioja televizija – instinktai prislopsta, išskyrus vieną – norą tapti žvaigžde. Vasarą televizija ir ją aptarnaujantys laikraščiai turi gražaus darbo: sekti, kur kokia žvaigždutė rieda gyvenimo taku. Vienas mokslininkas iškėlė hipotezę, kad žvaigždės šviečia laiko sampratos sąskaita. Kas būtų mūsų televizijos žvaigždėms, jei joms nebūtų laiko įsižiebti ir laiko užgesti?

"Blondinės" iš "Dviračio šou" (LNK) laiku pradėjo šnekėti "tipo" šiuolaikine merginų kalba. Gali nieko nepasakyti, kaip ir kai kurie mūsų politikai, bet liežuvis su "navarotais" ir "prikolais". "Marsas prieš Venerą ir Venera prieš Marsą" (LNK) negali apsieiti ir be kūno kalbos. Todėl vyrai pagal visus "genderizmo" mokslus velkasi sukneles, lipdosi antakius, dažosi lūpas ir marksto akis. Greit turėtų pasirodyti ir lietuviškas vaidybinis filmas "Narcizas". O ką daro narcizės? Šaudo iš timpos (mano vaikystėje vadintos "ragatke") į molines puodynes. Seniai žinomas televizijos bruožas – vaikiškumas. Anūkams parenku seną prancūzų filmą "Raudonasis balionėlis", kuriame šaudymas iš timpos turi meninę ir katarsinę prasmę. Sprogus nuolatiniam herojaus palydovui – raudonajam balionėliui, viso Paryžiaus spalvoti balionai sulekia į pagalbą. Liūdna istorija virsta svaigiu herojaus skrydžiu virš stogų. Kuriam laikui pailsiu nuo atmintinai iškalto "Šreko" ar daugiamuilinės "Pelenės".

Zita Kelmickaitė ("Kasdienybės aitvarai", LTV 2) įsitikinusi, kad nuo muilo operos iki romanso – vienas žingsnis. Kvailoka klausytis romanso, kuriame dainuoja ir "nabašnikai", bet dainuojame, nors melodijos ir banalios. Ir aš vaikystėje po kūlimo talkos kartu su įkaušėliais traukdavau "Tau sesute, puikios gėlės, o man kardas prie šalies..." Šiemet gimtojoje sodyboje Gražaičių kaime (Pakruojo rj.) pirmą kartą per visus atmintinus metus išseko šulinys. Ką ten alus, net karvutė pieno nenori duoti. Dabar traukiu Veronikos Pavilionienės ir "Griežikų" "talalaiką" iš "Kasdienybės aitvarų": "Tuoj ateis tokie laikai" – "Ir gimdyti nereikės, inkubatoriai perės, rai rai opa pa!"

Tačiau gydyklų bent senimas dar ieško. Ką reiškia, kad ir sveikatos sauga esame paskutinėje vietoje Europoje, įsitikinau iš pasiligojusio brolio istorijų. Šiauliuose tyrė jam vieną vietą, paskui kitą, kai priėjo prie tikrosios, skėstelėjo rankomis: "O kur, brolau, iki šiol buvai?" Tarsi nežinotų, kokios dabar trimėnesinės ar dar ilgesnės eilės prie tyrimų ir gydymo. O kalčiausias lieki pats.

Saviplakos laikai! Kliūva net istorikui Adolfui Šapokai "Amžių šešėliuose" (LTV 2) jo šimtmečio proga. Per daug lietuviškas multikultūrinėje Europoje, nors anais laikais lietuviškumas ir pateisintas. Tačiau užmirštas baisiausias laikas: sovietinė okupacija, kai "Lietuvos istoriją" galėjai pasiskaityti tik užlipęs į namo pakraigę. Apie tokius pokario kartos palėpinius skaitymus kaime neseniai vaizdžiai papasakojo ir "Kultūros barų" vyriausiasis redaktorius V.Savukynas. Tai dar netyrinėti bibliotekininkystės barai. Šiaip ar taip, tie skaitymai padėjo išlikti ir savimi, ir su savo tauta, kai buvo peršami tik herojai jaunagvardiečiai iš "Jaunosios gvardijos", o jaunimas buvo spiriamas grūdintis pagal N.Ostrovskio knygą "Kaip grūdinosi plienas".

Dabar kiti pavojai mūsų identitetui. "Kūrybos metas" (LTV 2) pakartojo dailininko Aleksandro Vozbino žodžius, kad be valstybės dėmesio kultūrai tauta pamažu praranda savastį. Valstybės politikos kontūrai tai sutirpsta, tai vėl išryškėja. Kultūros ministrai taip greitai keičia vienas kitą, kad ministerijos darbuotojai juokauja: "Mes seniai žinome, ką daryti, ir be ministrų, tad dirbame, kiek pajėgiame ir kiek pinigų gauname". Dėl pinigų – nuolatinės batalijos. Jau suplaukė krūvelė scenarijų, skirtų istorinio filmo konkursui, bet iki šiol neaišku, ar kas duos tokiam filmui 10 milijonų litų, o jei nors kiek duos, ar nebus paimta iš bendro kino biudžeto, kuris ir šiaip yra striukas. Nustebau, kad lenkai nebijo deklaruoti patriotiškumo. Lenkijos kino meno instituto nuostatuose dėl filmų finansavimo kriterijų įrašyta: "Dėmesys tautinei kultūrai ir lenkų tradicijų bei kalbos puoselėjimui. Kino šaltinis – lenkų kultūros paveldas, svarbios istorinės temos, tautos tapatumo stiprinimas, patriotizmo ugdymas, regionų įvairovės ir dvasinių lobių atodanga". Mūsų kino vienintelis prioritetas – pinigai iš Europos, o dvasią gaudome bet kokią. Ar neatsitiks taip ir istoriniam filmui?

Po diskusijų, kaip populiarinti Lietuvos vardą pasaulyje, pagaliau turime puošnių fotografijų ir tekstų albumą anglų kalba "Lithuania: A success story" ("Lietuva: laimėjimų istorija"), kurį negėda būtų padovanoti ir Anglijos karalienei, ir parlamentarams Briuselyje. Poros tūkstančių tiražu jį išleido "Viešųjų ryšių partneriai", spalvotas naujosios Lietuvos fotografijas pateikė mūsų fotožurnalistai ir fotomenininkai, o tekstus parašė L.Donskis, A.Bumblauskas, A.Čekuolis, E.Vilkas, G.Nausėda, S.Stonkus ir A.Brazauskas. Išsipildė šimtmečio svajonė turėti fotografijų ir tekstų knygą, bylojančią, kas yra Lietuva ir ko ji nori. Dar 1900 m. pasaulinėje Paryžiaus parodoje buvo sumanytas trijų tomų "Lietuviškas albumas", bet JAV lietuviai išleido tik dalį suplanuotų tomelių. A.Smetonos laikais didžiausias fotoalbumas buvo skirtas Vytauto Didžiojo 500-osioms mirties metinėms, o sovietiniais laikais turėjome tik fotoalbumus "Tarybų Lietuva", kuriuose buvo gerų fotografijų, bet visumos paskirtis – ideologinė, o fotografijų atranka – cenzūruota. Naujasis leidinys – laisvos Lietuvos vaizdai ir žodžiai pasauliui. Gerai būtų, kad po jo pasirodytų tobulesnių. Jei pridursime dar metraščius – "Tai Lietuva" (spaudos fotografija) ir "Lietuvos fotografija: vakar ir šiandien" (meninė fotografija), kur irgi visi tekstai yra ir anglų kalba, pamatysim, kad mūsų fotografija bene geriausiai yra pasiruošusi žygiui į pasaulį.

Kiną irgi reikia ruošti. Tarptautiniame kino festivalyje Lagove (Lenkija) vengrų kino retrospektyvai "Laisvė cenzūros sąlygomis" buvo išleistas net atskiras katalogas. Įdomus sutapimas: "21-asis kanalas" pas mus irgi dažnai rodo režisieriaus I.Szabo filmus "Mefistofelis", "Pulkininkas Redlis". Lagove didelį įspūdį paliko "Pasitikėjimas" – filmas apie visuotinį įtarumą nelaisvės sąlygomis. Ir "Mefistofelio", pasakojančio apie menininko sandėrį su totalitariniu režimu, ir "Pasitikėjimo" temos atrodo neatsitiktinės dabar, kai paaiškėjo I.Szabo ryšiai su saugumo organais. Lenkai daug dėmesio skiria menininko santykių su valdžia komplikacijomis. "Gazeta wyborcza" rašo apie pokarinį Cz.Miłoszo flirtą su Liaudies Lenkija (PRL) ir net tikėjimą, kad komunizmo pergalė neišvengiama. "Niezależna gazeta Polska" ("Nepriklausomas Lenkijos laikraštis") prisimena, kad lenkų XIX a. romanistas ir patriotas J.Kaczkowskis buvo uolus austrų informatorius. Pas mus toliau memuarų nenueinama. O juose galima piešti ir netikromis spalvomis. Lenkų dainininkė Maryla Rodowicz išsipaišė ant liemenėlės krūtis ir išėjo į sceną. Pavyko apgauti net žurnalistus. Būtų linksma, bet kažkodėl ne visai...

Skirmantas Valiulis

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 16 iš 16 
21:40:40 Oct 30, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba