Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2006-07-21 nr. 3105

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Liudvikas Jakimavičius.
IŠĖJIMO
189
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

"LITERATŪRAI IR MENUI" – 60 
• PLATĖJANTI LAISVESNĖS RAIŠKOS ZONA
• SUKAKTUVINIAI GURINIAI
• "MĖGSTU POEZIJĄ IR POETŲ CECHĄ..."

LITERATŪRA 
• Karolis Baublys.
"BALTOS LANKOS 2006": FILOSOFIJA IR MENAI
2
• LM POEZIJA9
• Alvydas Šlepikas.
LM PROZA
43

VERTIMAI 
• MAGNUS DUCATUS POESIS: RIBŲ ĮVEIKA1

KNYGOS 
• TOLKIENAS IR C. S. LEWISAS
• DA VINČIO APGAULĖ2
• HEKTORAS IR BERNARDAS
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• Laima Slepkovaitė.
ESTIŠKAS NUOTYKIS
• Laima Slepkovaitė.
ĮVEIKUS DVASINĮ ATSTUMĄ TARP VILNIAUS IR KLAIPĖDOS
1

DAILĖ 
• Romualdas Alekna.
DIALOGAS: TECHNIKA IR FORMA
3
• Algis Uždavinys.
KO NEĮMANOMA PERTEIKTI MANIFESTAIS
4

TEATRAS 
• BANDYMAS SUPRASTI MINDAUGĄ
• TEATRINIŲ PRISIMINIMŲ KNYGA

PAVELDAS 
 Vydas Dolinskas.
ATKURIAMIEMS VALDOVŲ RŪMAMS SKIRTŲ VERTYBIŲ EKSPOZICIJA
36

AKTYVIOS JUNGTYS 
• TIKRASIS MŪŠIO LAUKAS – SMEGENYS10

MENO DIS/KURSE*/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• EILĖRAŠTIS – LAIKO SŪKURY7

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• DANIELIUS MUŠINSKAS: "LITERATŪRA DALIAI ŽMONIŲ VISUOMET BUS NE PRAMOGA, O LIKIMAS"

ESĖ 
• Aušra Matulevičiūtė.
NEVERK, EUROPA!

KRONIKA 
• LINKSMA, BET NE VISAI
• NAUJA KUNIGO JULIAUS SASNAUSKO KNYGA
• VALENTINUI GUSTAINIUI – 110
• VYTAUTAS RUDOKAS 1928.II.13–2006.VII.13

SKELBIMAI 
• VOKIETIJOS HESENO ŽEMĖS LITERATŪROS STIPENDIJA LIETUVIŲ RAŠYTOJAMS
• LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA PRIIMA

DE PROFUNDIS 
• R.V. ir V.B..
ATSAKINGŲJŲ DAINELĖ
7
• Balys Bukelis.
LAŽYBOS
3
• GERB. REDAKTORIAU,5

PAVELDAS

ATKURIAMIEMS VALDOVŲ RŪMAMS SKIRTŲ VERTYBIŲ EKSPOZICIJA

Vydas Dolinskas

[skaityti komentarus]

iliustracija
Valdovų rūmams įsigytų ir dovanotų vertybių ekspozicija Taikomosios dailės muziejuje

Vilniuje, Taikomosios dailės muziejuje, prieš metus atidaryta "Atkuriamiems Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams dovanotų ir įsigytų vertybių ekspozicija". Šiemet Valstybės (karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga ši ilgalaikė paroda praplėsta ir atnaujinta per pastaruosius metus įsigytomis ir dovanotomis autentiškomis meno ir istorijos vertybėmis, kuriuos ateityje papuoš atkurtų Valdovų rūmų interjerus bei ekspozicijas.

Atkuriamų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų vietoje, Vilniaus žemutinės pilies teritorijoje, XIII–XV a. stovėjo aptvarinė pilis su bokštais, vartais ir rezidencinio pobūdžio pastatais. Ši pilis Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos funkcijas maždaug 200 metų dalijosi su Vilniaus aukštutinės pilies rūmais ir Trakų salos bei pusiasalio pilies rūmais. 1413 m. žinutė apie Vytauto Didžiojo gyvenimą Vilniaus žemutinės pilies rezidencijoje liudija, kad ir čia Lietuvos valdovai dažnai reziduodavo, turėjo apartamentus. XV a. pabaigoje–XVI a. pradžioje pilies teritorijoje buvo pastatyti nauji erdvesni rezidenciniai rūmai, kurie XVI–XVII a. pirmojoje pusėje kelis kartus rekonst­ruoti ir plėsti, siekiant juos pritaikyti naujiems reprezentacijos ir dvaro gyvenimo poreikiams. Tad nuo XV–XVI a. sandūros iki XVII a. vidurio, kai šie rūmai "tvano" metu buvo nusiaubti ir apgriauti Maskvos kariuomenės bei kazokų, jie apie 150 metų buvo pagrindinė Lietuvos didžiųjų kunigaikščių, kartu ne sykį buvusių ir Lenkijos karaliais, rezidencija Lietuvoje. Rūmai tapo politiniu, diplomatiniu, administraciniu, kultūriniu, meniniu Lietuvos valstybės ir visuomenės gyvenimo centru, naujų estetinių nuostatų skleidėju.

Apie ankstyvųjų amžių Vilniaus žemutinės pilies rezidencijos interjerą žinių beveik neišlikę. Minėta žinutė iš Vytauto Didžiojo (1392/1401–1430) laikų patvirtina, jog valdovo rezidencijos menė greičiausiai buvo išklota medžio plokštėmis, būdingomis gotikos epochos pilių dekorui. Nuo XV a. pabaigos iki XVII a. vidurio rūmų interjerų stilius keliskart buvo keičiamas: iš pradžių, valdant Aleksandrui, jie turėjo būti vėlyvosios gotikos stiliaus, vėliau, valdant Žygimantui Senajam ir Žygimantui Augustui, virto renesansiniais, o Vazų dinastijos valdovai rūmus rekonstravo manierizmo ir ankstyvojo baroko stiliumi. Atkuriamuose Valdovų rūmuose, be kitų ekspozicijų, ketinama, remiantis radiniais, istorine informacija bei analogine medžiaga, hipotetiškai rekonstruoti tipinius vėlyvosios gotikos, renesanso ir ankstyvojo baroko rezidencijos interjerus bei jų istorines funkcijas. Kompleksiškai atkuriant istorinės rezidencijos interjerus, didelę reikšmę turi ne tik stacionarūs interjero dekoro architektūros, plastikos ir tapybos elementai, bet ir autentiškos kilnojamos taikomosios ir vaizduojamosios dailės vertybės – baldai, gobelenai, paveikslai, skulptūros, metalo, keramikos dirbiniai. Lietuvos ir Lenkijos valdovai šias vertybes dažnai vežiodavosi kartu su savimi, vykdami iš vienos šalies bei rezidencijos į kitą.

iliustracija
Metalinė lėkštė (Niurnbergas, XVI a.)

Aleksandro valdymo metais (1492–1506) Vilniaus rezidencijos interjeruose būta daug prabangių audinių, valdovas mėgo ir rėmė dailę, kaupė lobyną, biblioteką. Paskutinieji Gediminaičių-Jogailaičių dinastijos atstovai – Žygimantas Senasis (1506–1548) ir Žygimantas Augustas (1544/1548–1572) – turėjo rafinuotą estetinį skonį, valdovams dirbo vietiniai bei kviestiniai italų ir Vidurio Europos šalių menininkai, valdovai brangius ir aukšto lygio meno kūrinius (pvz., Flandrijos gobelenus, kurių dalis išlikę ir saugomi Krokuvos Vavelio pilyje) įsigijo Vakarų Europoje. Rūmų gyvenimui bei rezidencijos interjerų stiliui turėjo įtakos ir italų kunigaikštytė Bona Sforca, išauklėta Neapolio karalių bei Milano kunigaikščių dvaruose. Renesanso rūmų menių sienas dažniausiai puošdavo gobelenai, ėmė atsirasti daugiau paveikslų. Vilniaus rūmuose tuo metu net buvo užsienio valdovų portretų galerija, Europoje garsi Žygimanto Augusto biblioteka, turtingas lobynas, prabangių ginklų ir šarvų, medžioklės trofėjų bei kitų retenybių rinkiniai. Žygimanto (1587–1632) ir Vladislovo (1632–1648) Vazų laikais Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Vilniaus rezidencijos interjerai įgavo prabangaus ankstyvojo baroko bruožų. Salių lubų plafonus ir sienas puošė istorinės ir kitos tematikos paveikslai, sukurti italų, flamandų, olandų, vokiečių dailininkų. Toliau buvo kaupiamos Flandrijos dirbtuvių meninių audinių kolekcijos. Vazų laikų Valdovų rūmai tapo modernia ir ištaiginga rezidencija, atitinkančia didžiausių Europos dvarų ceremonialų reikalavimus, atspindinčia Lietuvos ir Lenkijos valdovų politines, diplomatines, karines aspiracijas. XVII a. viduryje rūmus nusiaubus ir apgriovus priešo kariuomenei, jų reprezentacinių, valdovų privačių apartamentų bei tarnybinių patalpų interjerai nebuvo atkurti. Rūmai nebeatliko Lietuvos valdovų rezidencijos funkcijos, jie nyko, o XVIII–XIX a. sandūroje Rusijos imperijos administracijos iniciatyva buvo nugriauti kaip LDK valstybingumo simbolis. Archeologinių tyrinėjimų metu rasta daug interjerų dekoro elementų, kurie padės atkurti salių grindis, sienų puošybą (pvz., portalus), langų vitražus, durų apkalas.

iliustracija
Kasapanka su Pikolominių giminės herbu (Vidurio Italija, XVI a.)

XVII a. viduryje Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus nusiaubus ir sugriovus, buvo išgrobstytos nespėtos evakuoti jų interjerų taikomosios bei vaizduojamosios dailės kilnojamosios vertybės, apyvokos daiktai. Dėl karinių nesėkmių bei valstybingumo praradimo XVIII a. pabaigoje daugumos šių Lietuvos ir Lenkijos valdovų rezidencijų vertybių likimas nežinomas, jos sunaikintos arba išblaškytos po pasaulį. Prieš 100 metų ėmęsi atkurti austrų nusiaubtą Krokuvos Vavelio karališkąją pilį, lenkai nutarė rekonstruoti istorinius paskutinių Jogailaičių bei Vazų dinastijos valdymo laikų interjerus, įgyvendinti moksliškai pagrįstas tipinių istorinių interjerų vizijas. Panašiai buvo daroma po Antrojo pasaulinio karo atkuriant vokiečių susprogdintų Varšuvos karališkųjų rūmų ankstyviausius istorinius interjerus. Šis metodas yra vienintelis tinkamas ir atkuriant Lietuvos valdovų rūmų Vilniuje reprezentacinius vėlyvosios gotikos, renesanso ir ankstyvojo baroko interjerus, atspindinčius rezidencijos ir senosios Lietuvos valstybės klestėjimo svarbiausius etapus, pritaikant juos valstybės reprezentavimo, edukacijos, muziejinėms ir kitoms kultūrinėms funkcijoms.

Remiantis minėtomis metodinėmis nuostatomis ir analogijomis, istoriniais duomenimis, europine istorinių rezidencijų ir jų reprezentacinių interjerų atkūrimo patirtimi, 2005 m. buvo suformuluoti atkuriamų LDK valdovų rūmų vėlyvosios gotikos, renesanso ir ankstyvojo baroko interjerų vertybių atrankos kriterijai. Jais vadovaujantis atrenkamos ir įsigyjamos istorinių reprezentacinių interjerų komponavimui būtinos kilnojamosios vertybės – baldai, gobelenai, paveikslai, skulptūros, metalo, keramikos ir kiti kūriniai. Stengiamasi ieškoti su Lietuvos ir Lenkijos valdovais susijusių ar kitų lituanistinių vertybių, atsižvelgiama į chronologijos, meninio lygio, geografinius, kilmės, priklausomybės, tipologinius, teminius ir kitus aspektus. Lietuvos dailės muziejus, kuriam 2002 m. buvo pavesta parengti ir įgyvendinti Valdovų rūmų interjerų atkūrimo ir pritaikymo reprezentacinėms, muziejinėms ir edukacinėms funkcijoms programą, vertybių atrankai pasitelkė Lietuvos ir užsienio ekspertus. Iki 2006 m. liepos 6 d. atkuriamų Valdovų rūmų reprezentaciniams interjerams įsigytos 123 istorinės vertybės. Tai – baldai, gobelenai, tapybos, grafikos darbai, majolikos, dramblio kaulo, metalo dirbiniai. Dauguma vertybių (114 kūrinių) įsigyta už Lietuvos valstybės biudžeto lėšas. 5 gobelenai, 1 paveikslas bei 1 baldas nupirkti už Lietuvos visuomenės ir išeivijos suaukotas bei Valdovų rūmų paramos fondo sukauptas lėšas. Gautos ir 2 vertingos dovanos. Pirmą dovaną – retą XVI a. graviūrą, sukurtą Niurnberge pagal Žygimantui Augustui dirbusio dailininko piešinį ir vaizduojančią Gardiną 1568 m., – Valdovų rūmams 2003 m. padovanojo Vilniuje gimęs lenkų kilmės mokslininkas, verslininkas ir kolekcininkas dr. Tomaszas Niewodniczańskis, gyvenantis Vokietijoje. Kitą monumentalią imperatoriaus Adriano vilos Tivolyje XVIII a. pabaigos graviūrą, sukurtą italų grafiko Giovanni’o Battistos Piranesi’o sūnaus Francesco ir dedikuotą paskutiniam Lietuvos ir Lenkijos valdovui Stanislovui Augustui Poniatovskiui, 2004 m. Valdovų rūmams dovanojo lietuvių išeivijos kultūrininkas, Lietuvos paveldui skirto žurnalo anglų kalba leidėjas Valentinas Ramonis su žmona Lile.

iliustracija
Kunigaikščių Farnezių (?) spinta (Lombardija, XVII a. pr.)

Atkuriamų Valdovų rūmų interjerams įsigytos istorinės vertybės – taikomosios ir vaizduojamosios dailės kūriniai – 2005 m. liepos 6 d. pristatyti Lietuvos kultūrinei visuomenei ir užsienio svečiams Taikomosios dailės muziejuje surengtoje ekspozicijoje. 2006 m. liepos 6 d. ši ekspozicija išplėsta ir papildyta 2005 m. antroje–2006 m. pirmoje pusėje įsigytais kūriniais, Lietuvos dailės muziejuje esančiomis bei Valdovų rūmų interjerų kriterijus atitinkančiomis vertybėmis (pvz., LDK pakanclerio kunigaikščio Kazimiero Leono Sapiegos gobelenais, Briuselis, 1640–1654; XVI-XVII a. itališkais, prancūziškais, vokiškais baldais, Lietuvos valdovų portretais, kitais tapybos darbais). Ekspozicijos rengėjai – Lietuvos dailės muziejus ir Valdovų rūmų paramos fondas. Ekspozicijos autorius – Romualdas Budrys.

Ekspozicijoje rodoma 12 gobelenų, sukurtų Flandrijos ir Prancūzijos dirbtuvėse XVI a. pr.–XVIII amžiuje. Dešimt šių gobelenų yra įsigyta Valdovų rūmams pastaruoju metu. Seniausias gobelenas "Dramblių eisena" (fragmentas; Turnė, apie 1515–1520 m.) siekia Žygimanto Senojo valdymo pradžią, turi gotikos stiliaus bruožų ir, manoma, galėjo priklausyti Portugalijos karalių rinkiniams. Žygimanto Augusto renesansinių gobelenų stilistiką ir tematiką atitinka gobelenai "Žvėrių parkas" (Briuselis, apie 1575–1580 m.), "Tobijaus kelionė į Ekbatano miestą Persijoje" (Briuselis, apie 1570 m.) ir "Aleksandro Didžiojo triumfas" (Briuselis, apie 1570 m.). Vazų ankstyvojo baroko meninių audinių tradicijas iliustruoja gobelenai "Isos mūšis" (Odenardas, XVI a. pab.–XVII a. pr.), "Scena iš Aleksandro Didžiojo vestuvių" (Briuselis, apie 1600 m.), "Sodas su pavėsine" (Briuselis, XVII a. I pusė), "Prancūzijos karaliaus Chlodvigo krikštas" (Prancūzija, XVI a. pab.–XVII a. pr.).

iliustracija
Burgundijos kunigaikščio krėslas (Lionas, XVI a. I pusė)

Didžiausia pristatomų interjerų vertybių grupė yra istoriniai baldai (beveik 50 vienetų). Seniausias baldas priskiriamas vėlyvosios gotikos periodui, t. y. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksand­ro valdymo metams. Tai – metalo detalėmis kaustyta medinė skrynia (Vokietija, XV a. pab.–XVI a. pr.). Renesanso epochos – Žygimanto Senojo, Bonos Sforcos ir Žygimanto Augusto valdymo metų – vertingiausi baldai yra Burgundijos kunigaikščio krėslas (Lionas, XVI a. I pusė), septynios drožinėtos bei intarsijomis puoštos kasonės ir kasapankos (Lombardija, XVI a. pr.; dvi – Lombardija, XVI a. pab.; Venecija, XVI a.; Katalonija, XVI a. pab.; Toskana, XVI a. pab.; Vidurio Italija, XVI a. pab.), kelios drožinėtos kėdės (Lombardija, XVI a. pab.), nedidelis kredensas (Toskana, XVI a. pab.), stalas (Lombardija, XVI a. pab.), praustuvės stovas (Italija, XVI a. pab.) bei meistriškai drožinėtas kredensas (Prancūzija, apie 1580–1585 m.). Dauguma šio laikotarpio įsigytų baldų sukurta Vidurio Italijos arba Lombardijos meistrų. Būtent su šiais regionais Lietuvos valdovai tuo metu palaikė artimiausius ryšius, su Lombardijos sostine Milanu susijusi ir Bona Sforca. Burgundijos kunigaikščio krėslas su aukštu atlošu yra tipiškas XV a. pabaigos–XVI a. pirmosios pusės Europos valdovo sostas. Panašios konstrukcijos sostus turėjo Lietuvos bei Lenkijos valdovai iki XVI a. vidurio. Vazų epochos ankstyvojo baroko baldai meistriškai drožinėti, papuošti intarsijomis bei brangiais riešutmedžio šaknies elementais. Vertingiausi Vazų epochos baldai yra kabinetinis sekreteras (vadinamas stipo, Genuja, XVI a. pab.–XVII a. pr.), didelė spinta su ereliais (Lombardija, XVII a. pr.), greičiausiai priklausiusi kunigaikščių Farnezių (Farnese) giminei, dar viena spinta (Emilija, XVII a. I pusė), meistriškai drožinėta ir auksuota kasapanka (Toskana, XVI a. pab.), kasapanka su Pikolominių (Piccolomini) giminės herbu (Toskana, XVI–XVII a. sandūra), dar kelios kasonės ir kasapankos (Pjemontas, XVII a. I pusė; Italija, XVII a.), du suolai su atlošais (Toskana, XVII a. I pusė), keli krėslai (Italija, XVI a. pab.–XVII a. I pusė), aptraukti auksuota ir dažyta oda arba brangiais audiniais, iždo skrynelė (Flandrija, XVII a.), juodai dažyta indauja (Burgundija, XVI a. pab.).

iliustracija
Gobelenas "Tobijaus kelionė
į Ekbatano miestą
Persijoje" (Briuselis, apie
1570 m.)

Iš tapybos, metalo, dramblio kaulo ir keramikos dirbinių reikėtų išskirti du ant lentų tapytus Švč. Mergelės Marijos paveikslus (Kretos-Venecijos mokykla, XV a.–XVI a. pr.), septynias metalines lėkštes (Niurnbergas, XV a. pab.–XVI a.), amforos formos vandens indą (Italija, XVI a.), židinio trikojų komplektą (Italija, XVII a.), majolikos vazą (Neapolis, XVII a.), kelis metalinius bei keraminius indelius (Italija, XVI–XVII a., Vokietija, XVII a.), dramblio kaulo Švč. Mergelės Marijos skulptūrėlę (Vokietija, XV a. pab.–XVI a. pr.), kaulu ir įvairia mediena inkrustuotą nedidelę dėžutę (Italija, XV a. pab.–XVI a.). Tai – gotikos, renesanso ir ankstyvojo baroko meno kūriniai.

Nors dauguma Valdovų rūmams įsigytų istorinių vertybių yra aukšto meninio lygio kūriniai, tiek Taikomosios dailės muziejaus ekspozicijoje, tiek ir atkurtų Valdovų rūmų interjeruose jie bus eksponuojami ne kaip savaiminę vertę turintys meno kūriniai, bet kaip konkrečių epochų ir funkcijų istorinių interjerų kompleksinę viziją kuriantys meniniai akcentai.

Atkuriamiems LDK valdovų rūmams įsigytų ir dovanotų vertybių ekspozicijoje rodomos ne visos iki šiol Valdovų rūmams įsigytos vertybės, nes kai kurios iš jų, nupirktos už mažesnę kainą ir reikalaujančios restauratorių rankų, šiuo metu restauruojamos LDM Prano Gudyno restauravimo centre. Prie šiuo metu eksponuojamų vertybių taip pat jau prisilietė darbščios ir nagingos restauratorių rankos. Ateityje naujai įsigyti ir restauruoti kūriniai papildys Taikomosios dailės muziejuje surengtą atkuriamiems Valdovų rūmams įsigytų bei dovanotų vertybių ekspoziciją. Papildytas ekspozicijas ketinama atidaryti kiekvienų metų Valstybės (Mindaugo karūnavimo) dieną, o 2009-aisiais šios vertybės papuoš Lietuvos didžiųjų kunigaikščių reprezentacinių menių atkurtus istorinius interjerus.

 

Skaitytojų vertinimai


29859. kiskis p2006-07-24 08:56
potiomkino kaimu statytojai, sovietinio raugo muziejininkai. falšyvkiu meistrai.

29872. krapas2006-07-24 14:27
Na, koktu ir man nuo to muliažo.Dargi Katedros šviesą užgožė, į skilinėjančias kolonas liūdna žiūrėti.Ne tik AMB, bet ir Budrys per šį "objektą" bus įrašytI kada nors į Lietuvos gėdos knygą.Šitiek pinigų čia sukišta, o į kur kas vertingesnius muziejus pažiūrėjus -graudus vaizdelis...

29884. faktas2006-07-24 17:17
kokie durni komentarai! Mačiau parodą, kur pateiktos tikros vertybės, kurios ir suteiks Valdovų rūmamas autentiškos aplinkos pojūtį. Kaip surantu čia rašoma iš pavydo?

29891. kiskis p - faktui2006-07-24 19:32
taip taip, pavydime. truksta mums spinteliu ir komodu. "autentiskos aplinkos pojuti". gydyk galva asile.

29892. kiskis p2006-07-24 19:32
ir dar po rubrika "paveldas".

29932. kiekvienam kiškiui neišaišinsi2006-07-25 13:18
Kaip suprantu - kiekvienam kiškiui, ypač jei jis bukas, neišaiškinsi.

29968. krankt2006-07-25 21:16
Ko cia purkstaujate? Gal norite, kas musu paveldas butu makdonaldai ir maksimos?

29979. kiskis p2006-07-25 22:21
jai aiskintojas debilas irgi sunkoka. ar zinote ka reiskia zodis "paveldas"? ar graibotes lietuviskai ar tik brazauskiškai?

30014. juk aišku2006-07-26 10:50
Juk aišku, kad kiškių paveldas yra pernykštės morkos!

30024. kiskis p2006-07-26 12:22
kaip matau, neturite ka pasakyti. to ir tikejausi.

30032. xX2006-07-26 14:03
Supirko kažkokius sintetinius surogatus, dar paaiškės, kad geroka jų dalis yra klastotės. Šiaip tai ne lėkštės ir gobelenai sudaro mūsų istoriją, bet proveržiai, inovacijos, pažangių idėjų priėmimas ir skleidimas. Vytautas D. tuo ir pasižymėjo. Jei jau nulipdė tą dėžę, tai tinkamesnė ekspozicija būtų kas nors progreso dvasioje. O dabar? Ir kam tie surogatai gali būt įdomūs? Nebent kokiems pasikėlusiems snobams ir valdžiažmogiams. Tiesą sakant, man visa tai šviečia elementariu pinigų plovimu naudojant pačią primityviausią schemą.

30038. to xX2006-07-26 16:01
Matyt tau galvytė visai perkaito ir pasidarė sintetinis surogatas, kad tokias nesąmones rašai.

30042. kiskis p2006-07-26 16:35
jusu valdovu šiknovu rumai yra sintetinis surogatas. o sufabrikuota senove - tikra nesamone.

30043. xX2006-07-26 16:40
Tikriausiai Dailės muziejuje sargu dirbat, jei tik tiek sugebat iš ten parašyti. Cituoju paraidžiui:

29884. faktas: kokie durni komentarai! Mačiau parodą [na taip, kur nematysi, kai sargu dirbi!], kur pateiktos tikros vertybės, kurios ir suteiks Valdovų rūmamas autentiškos aplinkos pojūtį. Kaip surantu čia rašoma iš pavydo?
29932. kiekvienam kiškiui neišaišinsi: Kaip suprantu - kiekvienam kiškiui, ypač jei jis bukas, neišaiškinsi [lyg ir nebandot aiškinti].
30014. juk aišku: Juk aišku, kad kiškių paveldas yra pernykštės morkos! [čia tai visai nusigrybauta]

Taigi galit kelt nekėlęs tų negyvėlių vertės. Jei ir į gatvę išneštumėt, vargu ar kas juos paimtų. Na, nebent sukūrenimui šaltą žiemą.
Mielas LDM sarge, savo paveldą reikia saugot, brangint, puoselėt, o ne poddielkes supirkinėti. Tas pats veikimo braižas, kaip Kėvišo...


30048. krankt2006-07-26 17:37
Ar turite kokiu irodymu, kad tai yra klastotes? Jeigu turite, tai pristatykite ten, kur priklauso, o cia melo neskleiskite. O Vytauto Didziojo pazangiu ideju skleidimas bei pasklidimas gana niuriai atsispindi siandienineje Lietuvoje.

30049. kiskis p2006-07-26 17:55
sakyciau, ne konkretus daiktai klastotes, o pats principas - klastote. modeliavimas tikroves kurios niekada nebuvo.

30051. apaštalui kiškiui2006-07-26 18:45
Kokios tikrovės nebuvo?

30052. xX2006-07-26 19:00
Oi, krankt, net susinepatoginau. Ar turiu įrodymų, kad ten ne originalai? O šikovų rūmai - originalas? Na, tikriausiai niekaip neįrodyčiau, kad ne originalas, o klastotė. Niekaip, nei pro kur. Ir kad lėkštės sintetinės - irgi neįrodyčiau. Sakytų, kad jos ne sintetinės, bet analinės (atseit analitinės). Ir kad kultūra ir paveldu prisidengusi mafija su savo liokajais uoliai darbuojasi - irgi neįrodyčiau. Darbuojasi - bet neįrodyčiau. Na, geriau paklauskit semiotikų ar hermeneutikų, kuo skiriasi originalas nuo kopijos - jie tamstai išaiškins. Susimildami - apie ką kalbam?!

30053. kalbam nesąmones2006-07-26 19:11
Taigi - kalbam nesąmones, nes pyktis aptemdė protą.

30054. xX2006-07-26 19:13
LDM sargui #30051 - o kokia ta mūsų tikrovė buvo - gobeleninė tipo "Scena iš Aleksandro Didžiojo vestuvių"? Tokia, kokią supirkot ne už savo pinigus, kad užpildytumėt šikovų rūmus. Ką dar žadat nupirkti tokio autentiško/tikroviško? Mačiau vienoje iš daugybės apleistų sodybų būdelę, koks nekilnojamo turto stumdytojas galėtų prastumti muziejui, navarą pasidalintumėt, po to pastatytumėt šikovų rūmuose. Praktinė nauda būtų.

30057. Zuikinsonas2006-07-26 19:47
Jau dabar aisku, kad visa tai blefu blefas. Ir jokie gobelenai nieko nepakeis. Ypac gaila apgautu ir pinigus imerkusiu iseivijos kiskiu. Geriau butu koki fontana pastate.

30065. kiskis p2006-07-26 21:21
nebuvo tokios tikroves kur kunigaiksciai savo subinem sitas sofkas trintu. tik brazas pritins kiek suspes.

30076. varna2006-07-26 22:42
Viskas prasidėjo nuo kaimiečių-runkelių, kurie nusprendė "atstatyti" sugriautą Vilnių, pakeliui išplaunanjt truputį pinigėlių savo runkelių lysvėm. Žmonės, kurie neturi jokios kultūros ir paveldo sampratos ypatinagi pradėjo jais rūpintis. Todėl vietoj koncepcijos "pastayti" valdovų rūmus, jie priėmė sapaliones "atstatyti". Nes nepakaltinamo sapalionėm neapkaltinsi. Tam jis ir nepakaltinamas. Kitas reikalas - jei statai. nes kuryba, "statymas" gali tapti diskusijų objektu. Runkeliai diskusijų nemėgsta - ju vienintelis argumentas - kirvis į nugarą. Tai toks "paveldas". na, o "originalūs" baldai etc. tėra dar vienas įrodymas kraupiai beskonybei, kuri klęsti mūsuose, mūsyse... Tikrai nejaučiu pykčio šiems žmonėms. Galima pykti ant daržovių?

30097. --------2006-07-27 11:37
che che galima pagalvoti kad burgundijos kreslas toks pat kaip ldk kunigaiksciu , juokas ima perka visoki us likucius ir dziaugiasi sena p..u kompanija

30100. xX2006-07-27 11:49
Pamenu, kažkada vieną šeštadienio naktį slampinėjom po Briuselį ir stebėjomės į gatvę išmestais antikvariniais baldais. Vietiniai paaiškino, kad pas juos tokios tradicijos. Kas nori, patikusius pasiima, likusius utilizuoja. Lietuvos Dailės Muziejui tokių išmestinukų įsigyjimas kainuotų tik transportavimas. Gal panašiai ir darė, tik į grandinę įpynė dar kelis "elementus". Navarui.

30104. kiskis p2006-07-27 15:41
reiktu ir man vienai nakciai i briuseli.

30105. xX2006-07-27 16:10
Nykokas tas Briuselis. Vilnius geriau, ypač naktį.

30111. pasaka2006-07-27 18:23
Matyt, gerai buvai prisiliuobęs, kad tarsi baltus žirgus Briuselyje regėjai pro langus metamus antikvarinius baldus?

30116. xX2006-07-27 18:51
LDM sargui #30111.: pro langus baldų niekas nemetė, bent aš to nemačiau. Buvo tvarkingai sudėti ant plačių šaligatvių.
P.S. Tai kaip dėl būdelės, kurią minėjau #30054 komentare - būtų LDM "kolekcijos" vertas eksponatas. Papuoštų ir pagyvintų.

30117. xX2006-07-27 20:04
Labai patiko užrašas po viena nuotrauka: "Kunigaikščių Farnezių (?) spinta (Lombardija, XVII a. pr.)". Tas klaustukas skliausteliuose iš koto verčiantis. Apskritai visur turėjo būti sudėlioti (?). Kai kur net (???) ar (?!).

30128. Ambaloidams2006-07-27 23:02
Valdovu kumai. Valdovu dumai.

30129. Korra2006-07-27 23:40
Geri tie rūmai, platūs kaip Brazausko pečiai:)

30137. siandien2006-07-28 12:34
20,20 rodo suns sirdis, va labai i tema kinas.

o apie expozicija - patylekit, ponai, dieve, nieko nera ir nebus, arba is draugu kolekcionieriu plaus pinigus su sofkutem. pastatet mauzolieju, jame ir mirsite. amen


30165. nei vieno2006-07-28 19:22
Nei vieno objektyvaus komentaro - tik antipatijos ir simpatijos.

30175. krankt2006-07-28 22:46
Kad kulturoje, o net ir istorijoje objektyviu dalyku nebuna, cia gi ne mokslas. ;)

30178. xX2006-07-28 23:49
Hm, kaip čia taip LDM sargas #30165 apie savo simpatiškų komentarų neobjektyvumą prabilo. Ne, tokių žaidimų aš nežaidžiu. Nesąžininga taip savo pėdas mėtyti.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 16 iš 16 
21:40:32 Oct 30, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba