Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2006-05-26 nr. 3097

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Alvydas Šlepikas.
SAPNŲ ORNITOLOGIJA
76
• KRONIKA6
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Kazimiera Kazijevaitė.
VERTĖJAS IR REDAKTORIUS – AR TIKRAI RANKA RANKON?
1
• Liudvikas Jakimavičius.
DAUGYBA IŠ NULIO
18

LITERATŪRA 
• Algimantas Bučys.
SENOVĖS ŽYDŲ IR BOLŠEVIKŲ "RAŠTAI" H.KUNČIAUS TEKSTE
35
• Karolis Baublys.
LAISVAS POKALBIS APIE KNYGAS
2
• Vitas Areška.
DABARTINĖS POEZIJOS LAISVAMANYBĖ
1

MUZIKA 
• Rima Povilionienė.
LIETUVOS KULTŪROS ISTORIJOJE – VIENA SPRAGA MAŽIAU
27

KNYGOS 
• TYLOS MATAVIMO VIENETAI7
• VIDINĖ VĖJO PUSĖ, ARBA ROMANAS APIE HERĄ IR LEANDRĄ1
• JUODASIS ANGLAS
• NAUJOS KNYGOS

TEATRAS 
• Ridas Viskauskas.
TEATRO JAUNAI PUBLIKAI GŪSIS PAJŪRYJE
• Daiva Šabasevičienė.
KAUNO DRAMOS TEATRO VIEŠNAGĖ VILNIUJE
• LAURAS GUNDARAS: "NE TU TEATRE ESI REIKŠMINGIAUSIAS..."
• MAŽASIS TEATRAS – MAŽIESIEMS ŽIŪROVAMS
• ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRE – PASKUTINĖ SEZONO PREMJERA

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
JŪRA, JŪRA
• Algis Uždavinys.
KARTU SU KARINA
9

POEZIJA 
• ANTANAS ŽEKAS2
• MARYTĖ KONTRIMAITĖ7
• LAIMUTĖ TIDIKYTĖ34

PROZA 
• Nerijus Meškauskas.
VEIDRODINĖ ARBATA
4

VERTIMAI 
• MAJA VIDMAR

PAVELDAS 
• Margarita Matulytė.
ISPANIŠKA IŠPAŽINTIS

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Tomas Marcinkevičius.
ĮŽANGA-REPETICIJA Į "ORE KNYGŲ" SERIJĄ
2
• Linas Kranau Kranauskas.
VERNONAS DIEVAS LITLIS
1
• JAUNŲJŲ DŽIAZO KONKURSO ATGARSIAI1

MENO DIS/KURSE*/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Edvardas Rimkus.
APIE G. BATAILLE’O VIDINĮ PATYRIMĄ IR POETINIO ĮKVĖPIMO SAMPRATĄ
5

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• Lukas Devita.
"THE BEATLES" KELIONĖ Į INDIJĄ (1968)
23

KRONIKA 
• LINKSMA, BET NE VISAI
• LRS
• LR TEATRO RADIJO PJESIŲ KONKURSAS TEMA "MOTERYS LIETUVOS ISTORIJOJE"
• STASYS SABONIS 1925.V.24–2006.V.17
• ELENA SAULEVIČIŪTĖ 1927.IV.17–2006.V.20
• ŠV. JERONIMO PREMIJOS KONKURSAS
• KLAIDŲ ATITAISYMAS

DE PROFUNDIS 
 AKADEMIŠKAS RETRO

PARK@S 
• Gintautas Mažeikis.
MAŽŲJŲ REVOLIUCIJŲ VAIKAI
3
• Jonas Ruškus.
AKADEMINIAI PASAULIAI, SĄMOKSLO TEORIJOS IR AUTORITARIZMAS
• Vigmantas Butkus.
TEMA: APIE AKADEMINIŲ VERTYBIŲ RELIATYVIZACIJĄ
1
• Ernesta Šimkienė.
ENTER Į /APIE NAUJĄSIAS MEDIJAS
3
• KIOLNO MEDIJŲ MENO AKADEMIJA: KRIZĖ? TEGYVUOJA KRIZĖ!4
• Remigijus Venckus.
APIE BEPROTYBĘ IR GROŽĮ
17

DE PROFUNDIS

AKADEMIŠKAS RETRO

[skaityti komentarus]

iliustracija

Kaip pigiau ir greičiau galima išmokti lietuviškai: Praktiški patarimai visiems geriems patriotams / Mykolas Tarabilda


[...] Ot, su aukštomis sferomis labai opus reikalas. Čia reikia didelio atsargumo ir sumanumo. [...] Iš asmeniškų pasikalbėjimų su dviejų direktorių žmonomis, kurių viena kilusi iš Konotopo, dabar vadinasi zanavike, o antroji iš Blagoviesčensko – aiški dzukė, – paaiškėjo, kad dabartinės priemonės lietuvių kalbai mokyti gali nuvesti prie ašarotų pasėkų. Zanavikė karštai man pareiškė:
– Gerbiamasis Tamsta. Tamsta nežinai, kokia aš karšta lietuvė ir patriotė: Mudu su vyru visą amžių kraują liejome už tėvynę. O dabar jūs mano vyrą varote iš pasaulio su savo nosinėmis ir taškais. Kai buvau užsieny, komandiruotėj valdiškais reikalais, jis parašė man visiškai lietuvišką laišką. Visi ъ (tviordyj znak) su nosinėmis, o ь (miagkij znak) su taškais. O vieną naktį girdžiu – virtuvėj mano vyras kalbasi su tarnaite.
– Prisipažink atvirai, – klausia vyras, – ar tu esi daiktavardis, ar koks nors dalyvis?
Jeigu mūsų vyrai per naktis pas tarnaites jūsų pagoniškos gramatikos mokysis, tai ar yra šeimynos pagrindai, ar nėra šeimynos pagrindų? [...]
("Studentas", 1928, Nr. 3, p. 5)

Rytų istorija ir ekskursijos


Ėjo alėja keturios "Aušros" gimnazijos mokinės ir kalbėjo savo tarpe apie Aigipto istoriją, dinastijos atstovus ir p. (Mat, brandos egzaminai nebetoli). Tik staiga prisiartino prie jų tvarkos atstovas ir pareiškė, kad Aigipto istoriją, o ypatingai dinastijos atstovus, minėti viešai gatvėje esąs nusikalstamasis darbas ir dėl to jos turinčios padaryti su juo ekskursiją į neginčijamos teisybės rūmus. Veltui vargšės gimnazistės teisinosi, minėjo netolimus egzaminus, – nieko negelbėjo. Neginčijamos teisybės rūmų durys atsidarė ir priėmė nematytas dar čia viešnias gimnazistes. Kad pasiaiškintų, buvo iš jų pareikalauta pristatyti liudijimus, kad jos tikrai ištikimos savo krašto pilietės ir emigruoti į Aigiptą nesirengia. Bet iki tokius liudijimus vargšėms tėvai išrūpino, teko joms susipažinti su rūmų papročiais, dėl kurių teisėtumo jos taip sužavėtos, kad dabar visa tat prisimindamos negali atsidžiaugti. Teisybės rūmams "garbė"! O jūs, gerbiamos gimnazistės, atsargiau su Aigiptologijos egzaminais, jei nenorite pakartoti ekskursijų. Mat, aigiptologija pas mus ne madoje.
("Studentas", 1928, Nr. 3, p. 7)

Promenados / Br.Raila: [tuomet studentas ir rašantis į "Studentą"]



Kada karti,
dalia karti, kaip biesas,
ir ūžauja krūtinėj Niagara, –
toli
už miesto
vidurnaktį išeit taip gera...

[...] Dangus lelijavas,
kyla mėnulis dangavas.
Ko toks sunykęs
tau mergužėle,
skruostas ružavas?
Nuo lengvo vėjo miškas braška,
kilnojas kalvos pagal upę.
Kaip kalvos, lengvo vėjo nugaląstos
siūbuoja krūtys.

[...] Ant žolės moteriškės kūnas guli,
karštai man kaklą rankomis apsupęs.
Susisukė keli mėnuliai
ir pūkštelėjo upėn.
("Studentas", 1928, Nr. 12–13, p. 1)


Studento daina: Gaida maždaug kaip "Pragėriau žirgą ir kamanėles"


[...] Pabaigęs iš kaimo jau lašinius
Tik čystą degtinę belašinu ...
Bendrai, juk gyventi nežmoniška,
Tai pilk dar, kolega, klebonišką.
(Studento kalendorius. – Kaunas, 1931, p. 52)


Studentės daina


Kas dar myli ilgus plaukus,
O aš bubikopfą,
Kas daboja poetėlį,
O aš filosofą. [...]
(Studento kalendorius. – Kaunas, 1931, p. 59)


Iš pogrindžio


[...] Man labai keista dabartinių ilgais auleliais moterų batų mada, – traukdamas papirosą, žiovauja teisininkas – ekonomistas. – Gražiausia moters kojos dalis tyčia slepiama.
– Bet jie labai šilti, ir galima vaikščioti su praplyšusiomis kojinėm, – pastebi kolegė, čiulpdama iriską.
– Iš ekonominio taško tai visai pateisinama, bet iš estetinio – tai jau atsiprašau, – melancholiškai tęsia teisininkas – ekonomistas.
– Kolega, rodos, teisininkas, tad kam toji poezija?
– Aš sieloj didesnis poetas, negu teisininkas, – sako kolega. – Prašau dar stiklą arbatos, tik būtinai su citrina.
("Studentas", 1929 m. gruodžio 14 d., Nr. 22, p. 2)

Laiškas vienai studentei / V.Vaupšas


Geroji! Ačiū už didelį laišką. Tu prašai patarti. Sakai gimnazijoj jauteis gerai, žemesnėse klasėse stengeis penkiukę gaut ir nieko negalvojai, nesirūpinai, o aukštesnėse klasėse jau jautei kažkokią tuštumą, bet turėjai tikslą ir nuolat linksniavai universitetą. Štai ir universitetas. O skundies nuoboduliu, baisia tuštuma, tiesiog kančia. Taigi. Aš pilnai tave suprantu. Tau neįdomios paskaitos [...]; storų knygų, enciklopedijų tu tiesiog neapkenti, jos tik žiovulį tau įvaro; draugijos, rateliai tau svetimi. Visuomeniniame gyvenime tu nedalyvauji, politika nesidomi, žurnalų neskaitai. [...] Tu sergi nuoboduliu, kenti ir puoli pesimizman. Tu ne viena. Mes visi, kurie šovėm ir nepataikėm ten, kur reikia, panašiai sergam. [...] Kuriem galam tu važiavai Kaunan? Vargu tu baigsi universitetą, o kad ir baigsi, kad ir diplomą turėsi – vietos negausi. Tavo vietą užimsiu aš, aš vyras. Su vyrais jūs konkurencijos neišlaikysit. Tai viena. Antra. Tu sakai jauti savy kažkokią tuštumą. Kodėl? – Todėl, kad tu jau prinokus moteriškė. Tau reikia vyro. Universitete būdama tu neištekėsi! Tu negraži (pati prisipažįsti). Maža, stora, apskritu raudonu veidu, tipiška kaimietė, ten nuo mano Gruzdžių, nuo Linkuvos. Milo sijonas taip pritinkančiai plaktų tavo storas blauzdas. Universitete tu slankioji koridoriais viena pati, nė vienas vyras prie tavęs neprieina, o ką bekalbėti apie vakarus, koncertus. Miestiškoj kompanijoj tavęs ir aš gėdyčiaus. Čia išteka tik grakščios, gražios, išauklėtos ir turtingos. Tau čia ne vieta. Ir ką aš galiu patarti. Žinai, geroji. Mūsų šiandieninis kaimas tavęs trokšta. Grįžk! Mano brolis taip tavęs laukia. Jis neapvils, jis ne toks kaip aš, jis žalias, stiprus, jis dega. Pirmiausia tu moteriškė, jis vyriškis, viskas bus gerai. Manęs nelauk, aš mieliau vesiu bardamą, negu tave. Mesk universitetą, važiuok į kaimą, įnešk į jį šiek tiek šviesos, kultūros, jausmo. Jie tave dievina, vertina, tavęs nori ir džiaugsis gavę. [...] Geriau kaime pirmutinė, negu čia paskutinė. Lik sveika, gal ir parašysiu.
("Studentas", 1929 m. lapkričio 8 d., Nr. 20, p. 2)

Antano Smetonos intelektualinė kultūra / M.Jonaitis: [Studentų "Jaunosios Lietuvos" korporacijos mecenatas, rašęs į šios korporacijos leidžiamą studentų žurnalą "Akademiką"]


Dar per anksti mums A.Smetonos asmenybę ir jo nuopelnus gvildenti. Bet kadangi jis tarsi centrinė ašis visus jungia į bendrą šeimą, kadangi mūsų visos tautos ir valstybės buitis su jo asmenim tampriai susijusi, tai pravartu jo šventės proga bent vieną jo sielos deimančiuką arčiau pažinti. Giliai intelektuali jo asmenybė sutelkė savyje gražiausias, mūsų tautoje tūnojančias savybes. Jo riteriškasis sielos švelnumas [...] gali prilygti rytų galiūnų kilnumui. Itin subtelingais niuansais skamba jo sielos akordai. Per jį garsi sentėvių gadynė mums vaidenas, spinduliuoja. Kęstučio kilnumas, Vytauto ryžtumas, žodžiu mūsų didvyrių prototipas bunda jo asmenyje. [...] Tautos dvasia jo lūpomis prabilo. Tautos galiūnai amžiais gyvena, per kartų kartas tarsi švyturiai jie rodo kelią kitiems. Jie savo hipnotizuojančia galia visus į save traukia patys būdami tautos centre. [...] Italai, pavyzdžiui, junta B.Mussolini hipnotizuojančią galią. Jie jo kaip mago klauso ir jį myli. Ar ne tą pat mes juntame A.Smetonos asmenyje? [...] Mes esame tarsi jo vaikai iš Egipto nelaisvės į pažadėtąją žemę atvesti. [...]
("Akademikas", 1934 m. rugsėjo 15 d., Nr. 13, p. 278)

Didžiajam vairininkui / Ant.Jasiūnas


Dar viesulams bešėlstant, tamsos skaroms dar svyrant,
Į Tavo rankas vairą atidavė tauta,
Nes Tu buvai tik vienas ir jos žynys ir vyras,
Kuriuo didžiuotis gali tiktai šalis reta.

Prie kojų Tau sudėjom tikėjimą ir kardą,
Kai audros virš galvos grasindamos mums slinko.
Tada visus užbūrė tik vienas Tavo vardas,
Ir tautai Tu tapai pirmuoju vairininku.

[...] Kol vairą Tu valdysi ir vesi į žygius,
Paskui Tave mes eisim, didysis vairininke,
Ir Tavo vardas liks skambėt su kanklių stygom,
Nes tėvu ir vadu tauta Tave išrinko.
("Akademikas", 1934 m. rugsėjo 15 d., Nr. 13, p. 270)


Kazys Žirgulis. Mea culpa. Spaudos Fondas. 1937 mt. [...] / J.Bivainis: [Rec.]


[...] Kaip ir didelis įmantrumas, taip ir nekuklumas jauniems poetams vėlgi garbės nedaro:
Mano tauta, neužsigink manęs,
Aš Tavo sopulio dalis – Tavasis Izraelis.
Nešu širdy tau džiugesio marias
Į laisvės orizontus prisikėlusiai ... (Mano tauta: [Eil. pavad.], 127 psl.).
Norai, tiesa, labai kilnūs. Bet, ačiū Dievui, kad visur kitur Kazys Žirgulis daug kuklesnis, vietomis net nusižeminęs.
("Akademikas", 1937 m. gegužės 1 d., Nr. 8, p. 196)

Parengė ALVYDAS SURBLYS
 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
21:34:25 Oct 30, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba