Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-10-28 nr. 3068

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Rainer Maria Rilke.
RUDUO
33
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI1
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• Józef Życiński, Liublino Arkivyskupas.
ESKIMAI TROPIKUOSE
4
• Vytautas Narbutas.
PRARADIMŲ METAI
19

FOTOGRAFIJA 
• Dovilė Zelčiūtė.
ALEKSANDRAS OSTAŠENKOVAS: ZONA
4

PDR KONFERENCIJOS PRANEŠIMAI 
• Elena Baliutytė.
KAS ŠIANDIEN AUGINA PRASMES?

KNYGOS 
• Jonas Mikelinskas.
DALYKAI, APIE KURIUOS NORI GALVOTI
4
• SVIESK AKMENUKĄ
• LAŠANTIS RUDUO1
• SUSAPNUOTI GYVENIMAI
• NAUJOS KNYGOS

LITERATŪRA 
• Karolis Baublys.
VERTIMO KRITIKA MERDĖJA
2

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
GINTARAS VISAIP, ARBA KIEK SVERIA LAUREATO PUOKŠTĖ
1

TEATRAS 
• Ridas Viskauskas.
TEATRO SKERSPJŪVIS ANDERSENO "PEILIUKU"
4
• VILNIUJE – JAUNŲJŲ DRAMATURGŲ KLUBAS

MUZIKA 
• KAIJA SAARIAHO: "LAIMINGIAUSIA ESU RAŠYDAMA MUZIKĄ"8
• Vitalija Mockutė.
NUOTRUPOS
26

PAVELDAS 
• RADVILŲ RŪMUOSE – NIDOS KOLONIJOS DAILININKAI

MENO DIS/KURSE* 
 Alan Riding.
PARODA PARYŽIUJE KONSTATUOJA: DADA JUDĖJIMAS TĘSIASI

POEZIJA 
• ARVYDAS GENYS1

PROZA 
• Jonas Mikelinskas.
AŠ IR KITI
3
• Jonas Mikelinskas.
VILNIAUS POKERIS
24
• Jonas Mikelinskas.
LIBERALĖ
2

VERTIMAI 
• Jerzy Pilch.
LAISVAS JUDĖJIMAS

JAUNIMO PUSLAPIS. PDR KONFERENCIJOS PRANEŠIMAI 
• Donatas Petrošius.
ŽEMĖ, KAIP JUDANTI PAVOJINGA STICHIJA LIETUVIŲ POEZIJOJE
1

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Lukas Devita.
LITERATŪRA VIETOJ PARTITŪROS

KRONIKA 
• MITŲ GRIOVĖJAI1
• "MEILĖS PAGAL GRAFIKĄ" PREMJERA2
• KŪRYBINĖ KINO STOVYKLA "SKALVIJOJE"
• DRAMATURGIJOS FESTIVALIO "VERSMĖ" SKAITYMAI
• DVASININKŲ INDĖLIS Į VILNIAUS KULTŪRINĮ GYVENIMĄ
• NESLAPTAS SUSIRAŠINĖJIMAS17

SKELBIMAI 
• VU BIBLIOTEKOS ADOMO MICKEVIČIAUS MUZIEJAUS POEZIJOS KLUBAS SKELBIA
• "NEXT FESTIVAL" KVIEČIA1
• KULTŪROS MINISTERIJA PRIIMA PASIŪLYMUS
• LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA PRIIMA
• KULTŪROS MINISTERIJA PRIIMA PASIŪLYMUS

DE PROFUNDIS 
• RETRO: NUO RECENZIJOS IKI ANEKDOTO8

MENO DIS/KURSE*

PARODA PARYŽIUJE KONSTATUOJA: DADA JUDĖJIMAS TĘSIASI

Alan Riding

[skaityti komentarus]

Praėjus beveik šimtmečiui, dada galima įvardinti neilgai gyvavusiu, bet įtakingu judėjimu, savo opoziciją Pirmajam pasauliniam karui reiškusiu meninių bei intelektualinių konvencijų mynimu. Vis dėlto jo pagerbimas Georges Pompidou centre – rizikingas.

Nuo pat savo įsikūrimo Ciūricho klube "Cabaret Voltaire" 1916 m. Dada irzliai vengė pasiduoti klasifikacijoms. Jo poveikis buvo bemat pajustas Niujorke, Paryžiuje, Berlyne, Kelne ir Hanoveryje, bet visur pasireiškė skirtingai. Tuomet, kaip ir daugelio revoliucijų, jo užsidegimas ištirpo. 1924 m., jei ne anksčiau, dada judėjimui atėjo galas.

Tačiau, regis, Pompidou centrui taip neatrodo.

Jo nauja paroda, kuri veiks iki 2006 m. sausio 9-osios, liudija, jog dada tebegyvuoja, o jo įtaka šiuolaikiniam menui pasireiškia koliažuose, instaliacijose ir performansuose. Po Paryžiaus dada versijos bus demonstruojamos Vašingtone, Nacionalinėje dailės galerijoje (nuo vasario 19 iki gegužės 14 d), ir Niujorke, Modernaus meno muziejuje (nuo birželio 18 iki rugsėjo 11 d.).

Kas tas dada? Pasak legendos, šis vardas buvo pasirinktas atsitiktinai. Esą Tristanas Tzara, Hansas Arpas ir kiti bakstelėjo popieriui pjaustyti peiliu į žodį prancūzų-vokiečių kalbų žodyne. Jo reikšmė – arkliukas (angl. hobby-horse – lazda su arklio galva arba pamėgta (pokalbio) tema) – šiame kontekste buvo bereikšmė. Tai pasitarnavo kaip tuščias indas, į kurį menininkai galėjo save supilti.

"Tai vienintelis meno judėjimas, kuriam pavadinimą suteikė menininkai, o ne kritikai", – aiškina Laurent Le Bon, parodos Pompidou centre kuratorius.

Dada protestavo prieš visuomenę apskritai ir meno pasaulį konkrečiai. Tai suformavo judėjimui etiketę "destruktyvus" – jei ne fiziškai, tai bent intelektiškai (nors kai kurie ankstyvieji performansai "Cabaret Voltaire" klube buvo aršūs). Tačiau ir čia Pompidou prieštarauja: centro požiūriu, dada buvo kūrybingas radikaliu nihilizmu – ir tai įrodinėjama pasitelkus daugiau nei 1000 darbų.

Judėjimas turi savų ikonų, pirmiausia, žinoma, Marcelio Duchampo ready made, tarp jų – "Fontaną", keraminį pisuarą, kurį jis pasirašė R.Mutt vardu ir pristatė 1917 m., o taip pat jo Mona Liza su ūsais, pavadinta "L.H.O.O.Q." (skaitant greitosiomis prancūziškai gaunamas vulgarokas vertimas – "ji jaučiasi seksualiai"). Šie darbai drauge su Duchampo paltų kabykla ir butelių stovu, pateikiamais parodoje, laikomi konceptualaus meno pirmtakais.

Paroda demonstruoja, jog dada atsisakė riboti savo raišką: judėjimo atstovai eksperimentavo tapyba (skelbdami, jog tapyba mirė), skulptūra, fotografija, kinu bei literatūra. Skirtingai nuo suplanuotų Niujorke bei Vašingtone, Pompidou ekspozicija pateikia aibę tekstų – žurnalų, knygų, poezijos, laiškų bei manifestų.

Dada buvo intelektinis judėjimas, siekęs provokacijos bei skandalų kaip strateginio atsako į dominuojančias socialines bei menines vertybes. Pavyzdžiui, jei menas turėjo būti gražus, tai dada užbėgo už akių Arte Povera, naudodama detritą – kylančių industrinių visuomenių atliekas.

Labiausiai akina tai, kaip skirtinguose miestuose menininkai bei intelektualai jautė dada poreikį tuo pat metu. Ciūriche, nepaisant Šveicarijos neutraliteto, reakcija buvo nukreiptą į beprasmišką karą, krečiantį Europą. Arpas vėliau prisiminė: "Toliuose griaudžiant divizionams, mes klijavome, mes deklamavome, mes eiliavome, mes dainavome visa savo siela".

Berlyne, Kaizerio imperijai griūvant ir užleidžiant kelią trapiai demokratijai, dada pranešimas irgi buvo politinis: buvo organizuojami susitikimai, siekiant šokiruoti publiką, sustingusią nuo karo ir pralaimėjimų. George‘as Groszas ir Otto Dixas paskyrė judėjimui savo piešinius bei paveikslus, kiti menininkai kūrė fotomontažus.

Niujorke, tebesižavinčiame postimpresionizmu bei gluminame kubizmo, Duchampas ir kiti susirėmė su meno establishmentu, stengdamiesi prikišti veidrodį moderniai visuomenei prie veido. "Cher Tzara", – laiške rašė amerikiečių fotografas Manas Ray’us 1921-aisiais. – "Dada negali gyvuoti Niujorke. Niujorkas pats yra dada ir netoleruos jokių varžovų".

Pompidou centras nesistengė primesti parodai dirbtinės tvarkos, tarkim, pristatydamas ją chronologiškai ar suskirstydamas pagal skirtingas meno formas. Buvo sukurta lyg ir šachmatų lenta iš 45 susijungiančių erdvių, kurių kiekviena reprezentavo menininką, miestą ar konkretų bruožą, siejamą su judėjimu.

Pavyzdžiui, Arpo ir Francis Picabios paveikslai, koliažai bei medžio reljefai demonstravo dada įtaką abstrakčiam menui. Ryšys su konstruktyvizmu iliustruojamas Hanso Richterio geometrinių piešinių juosta.

"Maxas Ernstas sako, kad dada – tai bomba, ir tu gali nebent susirinkti nuolaužas, – pažymi Le Bonas. – Čia, pakėlęs nuolaužas, gali išvysti visus XX a. meno elementus".

1921-aisiais Tzara, rumunų kilmės poetas, dada centrinė figūra, persikėlė į Paryžių, ir ten aplink panašius į André Bretoną, Louisą Aragoną and Paulį Éluard’ą trumpam sužydėjo dada forma. Tačiau nors dada rado erdvės kituose miestuose, Paryžius buvo intelektinis greitpuodis, ir greit prasiveržė tarpasmenybiniai konfliktai, kurių centras dažnai būdavo Bretonas.

Būtent Bretono siurrealistų manifestas 1924-aisiais paskelbė naujo judėjimo gimimą, šitaip paleisdamas dada. Kitaip negalėjo būti: atviras, nekonformistiškas ir spontaniškas dada neturėjo ginklų atsilaikyti prieš siurrealizmą, kuris buvo uždaras, disciplinuotas ir ritualizuotas. 15 metų, nepaisant Dali darkymosi, siurrealizmas viešpatavo kairiajame krante.

Tačiau Pompidou argumentuose yra tiesos. Kaip siurrealizmas padėjo susiformuoti modernioms įžvalgoms, taip dada ir toliau įtakojo menininkus – abstrakčius ekspresionistus, 1960-ųjų hepeningus, atliepiančius "Cabaret Voltaire", ir tokius konceptualistus kaip Damienas Hirstas ir Sarah Lucas, kurie daug kuo skolingi Duchampui bei dada.

Skirtumas tas, jog dada dabar – evoliucinio proceso dalis. Jo kelto šoko efekto nebelikę. dada estetinės vertybės gal ir triumfavo, tačiau jo politinis pranešimas buvo užmirštas. Šiandien daugelis menininkų linksta šokiruoti ne tam, kad nuverstų meno establishmentą, bet kad į jį įsilietų.

Pagal "New York Times" parengė L.K.

__________________

* šiuolaikinio meno puslapis

Puslapį rengia Linas Kranauskas (linas@ore.lt)

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 9 iš 9 
21:33:50 Oct 30, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba