Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-10-28 nr. 3068

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Rainer Maria Rilke.
RUDUO
33
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI1
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• Józef Życiński, Liublino Arkivyskupas.
ESKIMAI TROPIKUOSE
4
• Vytautas Narbutas.
PRARADIMŲ METAI
19

FOTOGRAFIJA 
• Dovilė Zelčiūtė.
ALEKSANDRAS OSTAŠENKOVAS: ZONA
4

PDR KONFERENCIJOS PRANEŠIMAI 
• Elena Baliutytė.
KAS ŠIANDIEN AUGINA PRASMES?

KNYGOS 
• Jonas Mikelinskas.
DALYKAI, APIE KURIUOS NORI GALVOTI
4
• SVIESK AKMENUKĄ
• LAŠANTIS RUDUO1
• SUSAPNUOTI GYVENIMAI
• NAUJOS KNYGOS

LITERATŪRA 
• Karolis Baublys.
VERTIMO KRITIKA MERDĖJA
2

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
GINTARAS VISAIP, ARBA KIEK SVERIA LAUREATO PUOKŠTĖ
1

TEATRAS 
• Ridas Viskauskas.
TEATRO SKERSPJŪVIS ANDERSENO "PEILIUKU"
4
• VILNIUJE – JAUNŲJŲ DRAMATURGŲ KLUBAS

MUZIKA 
• KAIJA SAARIAHO: "LAIMINGIAUSIA ESU RAŠYDAMA MUZIKĄ"8
 Vitalija Mockutė.
NUOTRUPOS
26

PAVELDAS 
• RADVILŲ RŪMUOSE – NIDOS KOLONIJOS DAILININKAI

MENO DIS/KURSE* 
• Alan Riding.
PARODA PARYŽIUJE KONSTATUOJA: DADA JUDĖJIMAS TĘSIASI

POEZIJA 
• ARVYDAS GENYS1

PROZA 
• Jonas Mikelinskas.
AŠ IR KITI
3
• Jonas Mikelinskas.
VILNIAUS POKERIS
24
• Jonas Mikelinskas.
LIBERALĖ
2

VERTIMAI 
• Jerzy Pilch.
LAISVAS JUDĖJIMAS

JAUNIMO PUSLAPIS. PDR KONFERENCIJOS PRANEŠIMAI 
• Donatas Petrošius.
ŽEMĖ, KAIP JUDANTI PAVOJINGA STICHIJA LIETUVIŲ POEZIJOJE
1

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Lukas Devita.
LITERATŪRA VIETOJ PARTITŪROS

KRONIKA 
• MITŲ GRIOVĖJAI1
• "MEILĖS PAGAL GRAFIKĄ" PREMJERA2
• KŪRYBINĖ KINO STOVYKLA "SKALVIJOJE"
• DRAMATURGIJOS FESTIVALIO "VERSMĖ" SKAITYMAI
• DVASININKŲ INDĖLIS Į VILNIAUS KULTŪRINĮ GYVENIMĄ
• NESLAPTAS SUSIRAŠINĖJIMAS17

SKELBIMAI 
• VU BIBLIOTEKOS ADOMO MICKEVIČIAUS MUZIEJAUS POEZIJOS KLUBAS SKELBIA
• "NEXT FESTIVAL" KVIEČIA1
• KULTŪROS MINISTERIJA PRIIMA PASIŪLYMUS
• LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA PRIIMA
• KULTŪROS MINISTERIJA PRIIMA PASIŪLYMUS

DE PROFUNDIS 
• RETRO: NUO RECENZIJOS IKI ANEKDOTO8

MUZIKA

NUOTRUPOS

Vitalija Mockutė

[skaityti komentarus]

"Gaidos" koncepcija šiais metais itin aiški ir kryptinga – sekdami pasaulinėmis tendencijomis gręžiamės garso analizių, modifikacijų sklaidos link. Mūsų poreikius atskleidžia ir kviestinė festivalio viešnia Kaija Saariaho, susitikimas su vienu žymiausių spektrinės muzikos atstovų Tristanu Murailiu bei gausiai skambanti jų kūryba. Taigi trumpai pristatysiu kelias muzikines "misterijas", kuriose daug dėmesio skirta šiam kasdieniam, tad, atrodytų, nesudėtingam reiškiniui.

Spalio 15 d., Evangelikų liuteronų bažnyčia: "Quasar" saksofonų kvartetas (Kanada).

Kaip ir kasmet, galopo tempu peržvelgiamos programėlės, skaitomos kompozicijų anotacijos, bandoma susivokti gausioje žodijoje. Informacijos šaltiniai iškart įspėjo: "Quasar" saksofonų kvartetas linkęs nepasiduoti susiformavusiems muzikos saksofonų kvartetui štampams". Taigi – džiazo nelaukiu, be to, ir kompozitoriai ne tie, nebent Michelis Frigonas, baigęs džiazo fortepijono studijas... Tiek to, greit išgirsim...

Staiga viskas nuščiuvo, akyse suspindo gal ir skeptiškas, gal ir nuoširdus smalsumas, "gaidomaniškai" įsiklausome į pirmuosius garsus... Claude‘o Vivier (1948–1983) "Pulau Dewata" (1977), baliečių kalba – "Dievų sala". "Grynoji keturbalsė muzika, kuri gali būti pritaikyta visokiai instrumentų sudėčiai". Kaip ir tikėjausi, minimalistinis medžiagos dėstymo principas pripildė bažnyčią saksofonų garsų tarsi tamprių voratinklių: neskubri repetityvinė muzikos plėtotė, rytietiškų intervalų sekos, kuriančios egzotiškas dermes, archajinės muzikos aliuziją inspiruojantys sąskambiai. "Kūrinį sudaro devynių melodijų seka; jų dermės ir motyvai primena tuos, kurie naudojami Balio gamelane..." Atsipalaidavau ir pasidaviau muzikinei įtampos bei atokvėpių tėkmei...

Iš svaigaus atsipalaidavimo išjudino Franco Donatoni’o (1927–2000) kompozicija "Rasch" (2000). Pirmiausia nustebino kitoks tembras, – net pradėjau dairytis, ieškodama surdinų, tačiau jų taip ir neišvydau. Ieškant šios – tembro transformacijos – paslapties paaiškinimo, žvilgsnis nevalingai nukrypo į anotaciją. Deja, viską teko "suversti" itin profesionaliam atlikėjų pasiruošimui. Bendra kompozicinė idėja – pradinės medžiagos modifikacijos – man tapo savotišku iššūkiu. Iš pradžių net mėginau sekti garsų gausėjimą, ritmines transformacijas, paskirus instrumentinius komentarus. Vėliau, muzikinei faktūrai tirštėjant, garsų rezginys tapo "nebeišpainiojamas", pavienės saksofonų replikos susiliejo, tad beliko tik susitapatinti su organizuotu garsų srautu.

Justės Janulytės (g. 1982) kompozicija "Pabaigos" (2005) sužavėjo nuosekliu "moterišku" švelnumu, laiko tėkmės organizavimu. Po gana aktyvaus Donatoni’o opuso "Pabaigose" išryškėjo lietuviškas meditatyvumas, jau beveik tradicinė jo forma – iš ppp į morendo. Darėsi aišku, kaip garsai sekundiniais sąskambiais įpinami į muzikinį audinį, kintantį nuo vientiso tembro iki disonansinio instrumentų ansamblio įvaizdžio ir vėl sugrįžtantį į konsonansiškumą. Šitaip kuriama dramaturgija... Visgi pasirodė, jog ne visa kompozicija įtaigi, norėjosi raiškesnės kulminacijos, tarsi pabaigos niekada nesibaigtų...

Pasibaigus "Pabaigoms", skambėjo Michelio Frigono (g. 1967) "Geyser Ghetto" (2005). "Metaforiška kelionė, nuvesianti jus į žemės centrą". Įdomu, ką žada toks iliustratyvus teiginys?.. Nepaisant gan aiškios ir tiesmukos programos, visko išgirsti nepavyko. Gana primityviai iliustruota sumanyta programa: įkaitimo ir lydymosi procesai perteikiami garso mase, pūtimo be pūstukų padala reiškė dujas požeminėse ertmėse, o sonorinė faktūra – seisminę įtampą iki sprogimo, kurio taip ir nesulaukiau. Pasibaigus kompozicijai, mąsčiau, jog programiškumas XXI a. muzikoje turbūt beprasmis...

Jeano Franēois Laporte’o (g. 1968) "Procession" (2002) intrigavo bene labiausiai. "Vargonai įgauna pirminę formą, nebebūdami instrumentas, susaistytas su klaviatūra". Ir iš tiesų, atlikėjai pūtė nebe saksofonus, o vargonų vamzdžius. Be to, judėdami ratu aplink klausytojus, muzikantai kūrė misterijos įspūdį bei patenkino publikos reginių poreikį. Klausiausi, stebėjausi, ir… ilgainiui prailgo. Jokio naujo genofondo nebeturinti medžiaga kartojosi tarsi beprasmiškai. Tuo labiau kad kompozicija pritaikyta konkrečiai erdvei – Ruajomono (Royaumont) vienuolyno refektorijui, jo akustikai. Gal mažesnė erdvė sąlygojo skambesio betiksliškumą.

Po koncerto mintyse gyriau atlikėjus – Marie Chantal Leclair (sopraninis saksofonas), Mathieu Leclairą (altinis saksofonas), André Leroux (tenorinis saksofonas) ir Jeaną Marcą Bouchard’ą (baritoninis saksofonas) – ne tik už precizišką interpretaciją, nuostabų ansamblinį muzikavimą, bet ir už programos pasirinkimą bei išdėstymą, atskleidžiantį įvairias muzikos komponavimo bei atlikimo galimybes.

Spalio 18, Nacionalinė filharmonija: "Les Temps Modernes" (Prancūzija).

Itin nekantraudama laukiau šio koncerto, nes ne kasdien Lietuvoje skamba spektrinė muzika, tuo labiau atliekama ansamblio iš šios muzikinės krypties gimtinės – Prancūzijos. Liono ansamblis "Les Temps Modernes", diriguojamas Fabrice’o Pierre’o, specializuojasi šiuolaikinės kūrybos interpretacijose, kuriose tradicinių instrumentų garsai jungiami su elektronika.

Kompozitoriaus spektralisto Tristano Murailio frazė, ištarta per susitikimą su "Gaidos" klausytojais, jog spektralizmas – tik technika, ne estetika ir net ne srovė, galutinai supainiojo, tad šio koncerto metu norėjosi rasti atsakymą į klausimą: "Kas yra spektralizmas?" Juolab kad pagrindinius bruožus jau žinojau: skirtingo dydžio mikroatstumai, tradicinių instrumentų garsų modifikacijos su elektronikos pagalba. Ir visa tai – vardan tembro.

O išties spektrinės kompozicijos buvo tik dvi... Tai šiek tiek nuvylė. Visgi pažintis su Murailio kompozicijomis "Bois Flotté" (1996) ir "Žiemos fragmentai" (2000) buvo vertinga. Mėginimai atspėti, kuris garsas su technikos pagalba modifikuotas, kuris skamba natūraliai, greit užsimiršo, kai pasinėriau į skambančios muzikos tembrines gelmes. Melodijos, harmonijos funkcijas atliekantis tembras tarsi įprastas, o kartu ir savitas, sodrus. Kiekvienas instrumentas šiose kompozicijose nepakeičiamas, organiškai įsiliejantis į faktūrą... Murailio opusai savo skambesiu priminė sonorinius kūrinius, tačiau spektriniuose muzikinė medžiaga glaudesnė, ją vienija vidinės garso savybės.

Gérard‘o Grisey (1946–1998) "intymi partitūra" "Périodes" (1974) asocijavosi su instrumentinių galimybių chrestomatija, kadangi, nors ir be elektronikos, tembro paieškos – akivaizdžios. Abstrakti kompozicijos idėja – nevisiškai tikslus periodiškas pasikartojimas, analogiškas žmogaus kvėpavimui – inspiravo ir formą bei obertonų spektrų kaitą, kurios taip ir neužčiuopiau. Tačiau tai nesukliudė mėgautis suvokiamomis tembro transformacijomis, profesionaliu atlikėjų pasirodymu.

Lygindama su spektralistų kūryba, su džiaugsmu klausiausi Mariaus Baranausko (g. 1978) "Giesmės erdvei" (2005). Nepaisant to, jog Baranauskas nekomponuoja spektrinės muzikos (kaip, beje, ir niekas Lietuvoje), estetinės kompozitoriaus pažiūros gana artimos spektralistams. "Giesmė erdvei" – monodiška melodija, grojama aštuonių instrumentų, sureikšminant tembrą. Klausiausi ir žavėjausi ansamblio pastangomis atskleisti jauno kompozitoriaus idėją, nepamirštant, jog už garsų slypi ir muzika.

 

Skaitytojų vertinimai


19343. #2005-11-01 22:17
Rasiniai persunkti asmeniska, individualia, kartais euforiska reakcija. Ir rasoma pirmuoju asmeniu - As! Gerai tai ar blogai? Kitas klausimas - ar taip jau butina aptarti kurinius, sekant programos sarasa?

19344. L2005-11-01 23:05
Kad rasoma pirmuoju asmeniu - aciudie. Ir asmenine reakcija, MANO nuomone:), yra gerai. Kitas dalykas, kad man jau nebe pirma diena nepavyksta atsekti sio teksto pirmu triju sakiniu tarpusavio rysiu... Ech, reiks ryt dar karta pasiskaityt:))

19352. uzuojauta to L2005-11-02 11:49
Negi nera geresniu skaitymeliu uz si, kad tiek vargstat?:) Nei tarpusavio rysiu, nei platesniu kontekstu, nei esmingesniu pastebejimu (apie muzika, o ne garsus) vistiek cia nerasi. O jau stilius...

19356. Jaunyste2005-11-02 12:44
Jauna autore - viskas dar pries akis.

19359. Agne2005-11-02 15:32
Buten, viskas dar pries akis. Uz 20 metu atsiras ir platus kontekstai ir esmingi pastebejimai, o ypac tarpusavio rysiai!

19360. L2005-11-02 16:33
Priimu uzuojauta, aciu. Profesines ligos ne kiek ne maziau rimtos nei kitokios:)

19361. rimtos ligos2005-11-02 18:16
kaip ir ekshibicionistiniai komentarai pasirasinejant vis tuo paciu inicialu:)

19368. to: rimtos ligos2005-11-02 20:12
o jūs turbūt toks/ia piktas/a, nes nedrįstate pasirašyti ne slapyvardžiu?:)

19369. L to "rimtos ligos"2005-11-02 21:18
Ech, jus teisi(-us): man tas mano vardas taip ekshibicionistiskai grazus, kad nuo siol imsiu pasirasineti pilnu... gal net su pavarde... Bet kadangi jis jums akivaizdziai zinomas, tai pradesiu dar ne siandien:)

19411. Ir as2005-11-05 11:22
Geras dalykas komentarai. Stai tik permeciau teksta akimis, bet i pirmus sakinius neatkreipiau demesio. O pasiskaiciau komentarus (ka cia slepti, jie juk idomiausi), ir grizau prie tu pirmuju triju sakiniu. As irgi nelabai ka supratau!

19423. La Major2005-11-06 16:45
O aš kartais pagalvoju, kad ne toks jau ir šaunus dalykas yra komentarai. Ir kartais labai jau norisi išvysti komentuojančio pavardę... Sekmės, Vitalija, velniai nematė tų pirmųjų sakinių. Didžiulis tau respectas.

19428. O2005-11-06 21:44
O "respectas" tai cia taip pagarbiai lietuviskai?.. Be komentaru.

19431. autorei2005-11-07 00:08
Baikit pulti! Gerai, kad dar yra tų rašančių! jų ir taip vos keli liko... Geriau jau racionaliai kritikuokit. Patikslinimas dėl spektrinės muzikos. "juolab kad pagrindinius bruožus jau žinojau: skirtingo dydžio mikroatstumai, tradicinių instrumentų garsų modifikacijos su elektronikos pagalba. Ir visa tai – vardan tembro". Iš kur čia tokios žinios, ar pati autorė supranta, ką pati parašė - "skirtingo dydžio mikroatstumai"?! "mikroatstumai" tarp ko ir kur?? Jeigu jie jau yra "mikroatstumai", tuomet "skirtingo dydžio" nebeturi prasmės... Man atrodo, kad čia yra labiau bandymas pačiai nesuprantant pasislėpti už sudėtingų formuluočių. Taigi, spektrinę muziką galima apibūdinti kaip tam tikrą harmoninę sistemą, kurioje harmoninės sąsajos išvedamos iš garso spekrinės sąrangos. Pvz. garsui plečiantis, logiškai atsiras toliau nuo pagrindinio tono esantys ir silpnesni obertonai, jų miktotoninės pakraipos atitiks akustinias obertonų pakraipas ir t.t. Iš čia kompozicinis mąstymas gali būti praplėstas ir į kitus raiškos būdus, pvz. ritmą (juk garso aukštis tėra pulsacija tam tikru greičiu, kuriuo kompozitorius gali naudotis), ar formą (kiekvienas garsas turi savo "gimimo-mirimo" fazes, kurios reiškiasi laike), ar garso tembrus, sustiprindamas vienas ar kitas obertonų grupes. Spektralinė muzika yra labiau mąstymo būdas, kuomet kūrybos technika ir sprendimai išvedami iš natūralių fizikinių-akustinių garso dėsnių, todėl tai dar kartais vadinama "ekologinė muzika". Taip pat spektralinė muzika nėra privalomai susijusi nei su elektroninėmis darbo priemonėmis ar transformacijomis. Jos gali būti, tačiau tai gali būti visiškai paprastai kuriama ir vien tik tradiciniams instrumentams, ką puikiai deminstruoja pagrindiniai Grisey (t.y. svarbiausi spektralistiniai) kūriniai. Pirmieji spektralistiniai kūriniai buvo grynas "rankų darbas".

19432. autorei22005-11-07 00:15
beje, pamiršau dar vieną pastabą - dėl lietuviškų kūrinių garbinimo. Ar mums dar neatėjo laikas kritiškai žvelgti į savuosius? Ar "lietuviškas meditatyvumas", "beveik tradicinė jo forma – iš ppp į morendo", "muzikinį audinį, kintantį nuo vientiso tembro iki disonansinio instrumentų ansamblio įvaizdžio ir vėl sugrįžtantį į konsonansiškumą" nėra jau 100 kartų girdėti dalykai?! Ar visame tame dar galima įžvelgti autentiškumą, nors minimalią individualią raišką? Juk taip prasideda ir baigiasi beveik visi lietuviški kūriniai! Gerai, kad sutartinių dar neįdėjo... Man po tokio aprašymo tikrai nekyla noro klausyti šio kūrinio.

19471. to autorei2005-11-07 17:26
"Baikit pulti! Gerai, kad dar yra tų rašančių! jų ir taip vos keli liko..."- sventa tiesa, bet sis teiginys skamba tikrai paradoksaliai, nes tolesnis tekstas tiesiog vercia is koto. Butent sis komentaras sudirbo recenzija is pagrindu. Jei ankstesnius dar galima ignoruoti, tai pastarasis visiskai pribloske. Turiu pripazinti, jog jusu erudicija stebina, bet po tokiu pasisakymu nemanau, kad kam nors kiltu ranka ar noras ka nors rasyti...

19473. Ir as2005-11-07 17:50
Dabar jau ir komentaru nesuprantu, ne tik tu triju pirmuju sakiniu. Matyt, vingiu smegenuose per mazai "Litmenio" diskusijoms. Eisiu i koki delfi komentaru apie Yva pasiskaityti.

19476. rr to "autorei"2005-11-07 19:07
jusu pirma remarka tik rodo uzdara akademizmo pedantiskuma, kuris idomus tik l.siauram zmoniu ratui ir, atvirai kalbant, yra puikus pavyzdys to, kaip aprasymo kalba pamazu nutolsta nuo paties reiskinio (t.y. turi mazai ka bendra su muzika), reiskinys pamazu nutolsta nuo savo esmes (komunikacijos su klausytoju). ir iliustruoja imantriu metodu (o dazniausiai - pigiu ju imitaciju) fetisha akademineje muzikoje, kai muzikinis-kurybinis rezultatas tampa antraeilis ir viskas susiveda i uzdara matematine sistema, ir tai dazniausiai nuobodu. ps. kodel "mikroatstumai" negali buti skirtingo dydzio? :) o info apie spektrine muzika idomi

19477. autorei32005-11-07 20:24
Dėkui dėl mano pastabų apie spektralinę muzika įvertinimo. Patikslinsiu: minties ar idėjos tikslumas neturi nieko bendro nei su akademiškumu, nei su vienokia ar kitokia muzikos stilistika - tai paprastas noras kalbėti tiksliai, o ne dūsauti nuo pačiai autorei nesuprantamų dūmų išmatų. Atvirkščiai, rašymas didelėmis ir garsiomis, nuo kažkur nusirašytomis frazėmis, net nesuprantant jų turinio, kaip tik ir yra ypatingai būdingas lietuviškai akademinei bendruomenei. Toks ir buvo mano tikslas RACIONALIAI palietus straipsnį. Matau skirtumą tarp tokios, iš principo geranoriškos ir turiniu paremtos, kritikos ir pavydu remto pasikeiksnojimo. Aš autorės nepažįstu ir neturiu nei gerų, nei blogų ketinimų jos atžvilgiu. Rašyti, žinoma, ir toliau būtinai reikia, tik visuomet išlaikant savikritiškumo veidrodį. Kuo daugiau tokių veidrodžių bus, tuo visiems tik geriau. Taip tik visi bendrai tobulėsime. to rr to "autorei": 1) nemanau, kad šiuos straipsnius (o ypač tokias frazes kaip "skirtingo dydžio mikroatstumai, tradicinių instrumentų garsų modifikacijos su elektronikos pagalba") skaito platus darbininkų sluoksnis :) 2) net jei taip ir būtų, tai nepakeistų mano noro kalbėti preciziškai. Gal tuomet ir tie patys darbininkai susidomės?! :)) Nutolimas nuo reiškinio. Mano spektralizmo aprašymas yra tam tikras kompozicinės technikos apibendrinimas. Kaip žinia, technika tėra priemonė muzikinėms idėjoms realizuoti ir dar nėra pati muzika. O komunikacija su klausytoju vyksta muzikos dėka, t.y. priklauso nuo idėjų ir jas realizuojančių talentų. Ji gali įvykti, o gali ir neįvykti. Kaip kad ir klasikinėje muzikoje - manau tradicinės harmonijos vadovėlis nėra labai jau komunikuojantis sutvėrimas... Arba Bacho matematinės formos. Viskas priklauso nuo to KAIP primonės naudojamos, o pačios priemonės savaime nėra nei geros, nei blogos. Jos, būtent, tėra priemonės.

19478. Pirmadienis - darbo diena2005-11-07 21:00
Gal ir gyvybiškai autorei bei skaitytojams būtini tie dosnūs patarimai bei puikioji informacija apie spektralizmą, bet vis tiek man didžiulė paslaptis, iš kokio neišsenkančių jėgų šaltinio, desperatiško nuobodulio ar tuštybės gali lietis vienas po kito šie įspūdingo ilgio ir nuožmumo "pamokslai barbarams"...

19479. antradienis2005-11-07 23:59
o man tai visai idomu buvo kazka informatyvaus komentaruose perskaityti. Nesuprantu, kodel tai kazkam nepatinka

19484. Istorija2005-11-08 11:21
Kur dedame gerb. Mikelinką?

19486. La Major2005-11-08 16:46
O daugiažodžiai komentai "autorei" anaiptol nėra tokie jau preciziški, o pagalvojus, kad tai yra anonimas, šlykštu darosi... Pasirašykiyte, jei jau su tokiom pretenzijom...

19488. poantradieninis sapalionis2005-11-08 21:44
Mielieji, leiskite įvardinti ir dar vieną neblankstančią tendenciją: užrašytas žodis dar vis tebelieka toks opiai reikšmingas, kad į jį verta žiūrėti nepaisant pirmadienio apkrovos - žodžiu, po savaitgalio susirandame lupą ir skaitome toliau. Tai tokia priekabiavimo rūšis...

19491. ar ne ?2005-11-09 08:23
knygu rasymas lieka knygu rasymu :) , komentavimas lieka komentavimu , ir muzika lieka muzika . kiekvienas atskirai kokybishkas produktas yra super . bet kartu visa tai neimanoma . ar ne :)

19508. mh2005-11-09 17:27
tikrai taip, bet visko reikia. po pietų - saldainių ir kavos, po muzikos- rašymų ir skaitymų. neįsivaizduoju muzikos kūrinių be tekstų apie juos. išvada: viskas yra gerai.

19587. Spectral Music live/geriau isgirsti nei...2005-11-13 14:46
BBC radio player with latest program webcast (R.Redgate/Ensemble Expose, until next week): http://www.bbc.co.uk/radio/aod/mainframe.shtml? http://www.bbc.co.uk/radio/aod/radio3_aod.shtml?radio3/hearandnow

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 9 iš 9 
21:33:48 Oct 30, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba