Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2008-05-23 nr. 3191

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Justinas Marcinkevičius.
NAKTĮ UŽKLUPTAS ŽAIBO
15
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• Juozapas Kazimieras Valaitis.
DRĄSIOS ŠALIES STRATEGIJOS IR ŠVENTĖS
1
• Astrida Petraitytė.
NETAKTIŠKAS APJAKĖLĖS RETORINIS KLAUSIMASA
1

POEZIJOS PAVASARIS 
• Benediktas Januševičius.
POEZIJOS PAVASARIO PRADŽIOS PUOKŠTĖ
4
• Benediktas Januševičius.
DU „POEZIJOS PAVASARIO“ PRISTATYMAI PIRMADIENĮ
• Benediktas Januševičius.
PIRMASIS, PENKIOLIKTASIS PAVASAR(ĖL)IS PAJIESYJE
• TARPTAUTINIS POEZIJOS FESTIVALIS POEZIJOS PAVASARIS 20081
• MOKSLEIVIŲ POEZIJOS SKAITYMAI „AUGAME KARTU SU EILĖRAŠČIU“
• DU APUOKU

KNYGOS 
• LIETUVIŲ KALBOS ENCIKLOPEDIJA
• „ŽEMAIČIŲ DZŪKAI: TEKSTAI SU KOMENTARAIS“
• „DUONA LIETUVIŲ BUITYJE IR PAPROČIUOSE“2
• „SENOVĖS LIETUVIŲ MITOLOGIJA IR RELIGIJA“
• Vaiva Žiauberienė.
TRYS DIDŽIOSIOS MARCINO ŚWIETLICKIO SILPNYBĖS
• (PA)SKAITINIAI2
• NAUJOS KNYGOS

TEATRAS 
• Marius Kraptavičius.
SU ALIODIJA RUZGAITE – JOS LAISVĖS ALĖJOMIS
2

KINAS 
• Barbara Gruszka-Zych.
GYVENIMAS NEPRIVALO BŪTI PATOGUS

MUZIKA 
• MUZIKOS KOMPONAVIMO PRINCIPAI: MUZIKOS ARCHETIPAI

DAILĖ 
• Arūnas Uogintas.
V BERLYNO ŠIUOLAIKINIO MENO BIENALĖ SKULPTŪRŲ PARKO PARADOKSAI
5
• Ona Gaidamavičiūtė.
MIRĘ, BET GYVI: ŠAMANAS IR TANAKA
3

POEZIJA 
• EUGENIJUS IGNATAVIČIUS 3

PROZA 
• Tomas Šinkariukas.
SPIRITIZMO SEANSAS
3

VERTIMAI 
• Marguerite Yourcenar.
KORNELIJAUS BERGO LIŪDESYS
1

AKTYVIOS JUNGTYS/ ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• Jelena Šalaj.
„NAUJASIS BALTIJOS ŠOKIS ’08“: TENDENCIJOS IR IŠIMTYS
1

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
 Mindaugas Peleckis.
KOMPOZITORIUI RAIMONDUI RAŠPOLIAUSKUI SVARBIAUSIA – TYROS VAIKO AKYS
1
• SKELBIAMAS 2008-ŲJŲ EUROPOS KULTŪRŲ DIALOGO METŲ JAUNŲ ŽURNALISTŲ KONKURSAS

KRONIKA 
• PRAMOGŲ METAS
• KREIPIMASIS Į LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĘ DĖL BALTŲ KULTŪROS SKYRIAUS IŠLAIKYMO,1
• JURGIS (GEORGIJUS) BIALOBŽESKIS 1938 05 12–2008 05 151
• AKCIJA „TEATRAS – VAIKAMS“

DE PROFUNDIS 
• Egidijus Jurgelionis.
KAREIVIO GRAFOMANO LAIŠKAS MAMAI
4
• RES LUDENTES/ŽAIDŽIANTYS DAIKTAI
• ARTŪRAS LIUTVINAS2

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI

KOMPOZITORIUI RAIMONDUI RAŠPOLIAUSKUI SVARBIAUSIA – TYROS VAIKO AKYS

Mindaugas Peleckis

[skaityti komentarus]

45 metų šiaulietis muzikantas Raimondas Rašpoliauskas-Raymist savo kūrybą vadina „kelione aplink pasaulį“. Jis – vienas pirmųjų elektroninės muzikos kūrėjų Lietuvoje, grojo roko grupėse „Bix“, „Lygiai lyja“, „Žuwys“, elektroninės muzikos grupėje „Sweet Energy“, ritualiniame kolektyve „7B Orchestra“ (visos šios grupės – iš Šiaulių), o pastaraisiais metais kuria ne tik solinius meditacinės, holistinės, džiazo ir etninės muzikos projektus, bet ir muziką režisieriui, bardui, rašytojui ir poetui Vytautui V. Landsbergiui.

Daug pasaulio matęs ir muzikos įvairovę skatinantis RAIMONDAS RAŠPOLIAUSKAS atsakė į „Literatūros ir meno“ klausimus.

Kada ir kokiomis aplinkybėmis atradote muziką?

Būdamas septynerių pradėjau groti trimitu ir saksofonu tėvo vadovaujamame Rietavo pučiamųjų orkestre. Grojau ir būgnu. Be to, namie stovėjo pianinas, kuriuo mėgdavau skambinti tamsoje, įsiklausydamas į garsus, ir fantazuoti.

Nežinau, ką tada grojau, bet tėvai sakė, jog tai – „klasikinė muzika“. Nelankiau muzikos mokyklos, tiesiog pajutau, kad noriu ir galiu groti. Taip improvizuodamas šio to išmokau. Man svarbiausias dalykas – improvizacija. Kurdamas tiesiog keliauju nuotaikomis, jausmais, išgyvenimais, spalvomis, kvapais, vaizdais...

Papasakokite apie savo, kaip kompozitoriaus, kelią. Nuo ko jis prasidėjo, kur vedė?

Mokykloje, septintoje klasėje, įkūriau estradinį ansamblį, grodavau šokiuose, Šiaulių kultūros namuose. Kai Lietuvoje atsirado pirmieji sintezatoriai, kiauras dienas praleisdavau prie jų. Teko groti triūba, saksofonu, gitaromis, mušamaisiais, bet labiausiai prie širdies man – pianinas ir sintezatorius.

Armijoje grojau estradiniame orkestre. Buvau savamokslis, grodavau iš klausos, žymėdavausi savą pirštuotę, savas natas. Rengdavau pianino koncertus visam daliniui, todėl man pasisekė, ir tarnyba buvo lengvesnė nei kitų, karininkai mane gerbė, saugojo, neleido net bulvių skusti...

Po armijos mane groti pakvietė tuo metu legendinė Šiaulių grupė „Bendr-abutis“. Ji turėjo fantastiškas sąlygas: geriausią studiją Lietuvoje, sintezatorius, tačiau sovietų saugumas neleido mums koncertuoti: sakė, jog mūsų keisti tekstai, kaip ir veidai...

Vėliau teko groti su grupėmis „Lygiai lyja“, „Žuwys“, BIX (1989–1990 m. kartu su jais keliavau turnė po Vokietiją, Italiją, Prancūziją, Lenkiją, Rusiją, JAV).

Kiek albumų esate įrašęs? Ar juos išleido Lietuvos leidyklos? Jei ne, kokių šalių?

Su Geraldu Jankausku-Džeriu (šiuo metu šis filosofijos profesorius iš Šiaulių gyvena JAV, Kalifornijoje, bet kiekvieną vasarą grįžta į Šiaulius; kartu dažnai keliaujame į Nidą, kur muzikuojame egzotiškais instrumentais, gaivinamės jūros vėjeliu) 1994 m. įrašėme grupės „7B Orkestras“ albumą „Fantasy“. Keistai trumpai – per porą savaičių. Buvo įdomus eksperimentas.

Buvo projektas „Sweet Energy“ (jame buvau įvardytas kaip MisteRay), kurio albumas „Get in Phase“, išleistas leidykloje „Bomba“ 1995 m., buvo vienas populiariausių Lietuvoje. Kartu su dailininko, poeto Eduardo Juchnevičiaus sūnumi Martynu, dabar gyvenančiu Vengrijos sostinėje Budapešte, kūrėme elektroninę/ambient/lounge stiliaus muziką.

Savo solinius darbus (jų kiekis artėja prie tuzino) vis dar laikau stalčiuje (tiesa, vienas – „Ambient Piano“ – internete), nes jie nepelniningi Lietuvos rinkai, todėl mūsų šalies leidėjams neįdomūs, o sponsorių kol kas neturiu.

Mano darbus labiau vertina užsienio rinka. Vienam pažįstamam prancūzui labai patiko mano kūryba, jis ieško, kur išleisti mano muziką. Ji skambėjo per Varšuvos, Londono radijo stotis. Teko groti solo Lenkijos sostinėje Varšuvoje, dalyvauti meno festivaliuose kituose Lenkijos miestuose.

Beje, vienas vadybininkas iš Anglijos pasiūlė man koncertuoti po visą Angliją, bet atsisakiau, nes gimė vaikas, norėjosi pabūti su šeima.

Kelerius metus, palikęs muziką nuošalyje, dažiau namus Norvegijoje. Šiauliuose mano kuriama muzika išvis niekam nereikalinga, kad ir kaip keista, šiame mieste gimė ir/ar gyvena daug gabių muzikantų – pavyzdžiui, holistai Zita Vilutytė ir Gediminas Dapkevičius. Deja, Z. Vilutytė oficialiai bedarbė, dirba tik su savo studija „S“, o G. Dapkevičius dėsto Šiaulių universitete.

Užsienyje nieko nestebina, kad geriausia muzika kyla iš mažesnių miestų (pvz., „The Beatles“ juk buvo iš Liverpulio, o ne Londono).

Kokį savo „kūdikį“ (albumą) labiausiai vertinate? Kurį kurti buvo lengviausia/sunkiausia? Kodėl?

Visi albumai man įdomūs, nes labai skirtingi ir stilistika, ir nuotaika. Gal kiek išskirčiau „Ambient Piano“ – tai pokalbis su tyla, įdomi paties garso išraiška, jo atspalvį paryškina vos girdimas pianino plaktukėlių garsas.

Iš ko semiatės įkvėpimo? Kas Jūsų kumyrai – turiu galvoje ir muzikantus, ir...

Gamta, meditacija, mistika, praėjusių gyvenimų patirtis.

Vienas pagrindinių – tuštuma, iš kurios gimsta viskas. Jos pajauta, bendravimas su ja – vienas didžiausių malonumų ne tik muzikoje, bet ir gyvenime. Kurti, pažinti save kur kas įdomiau ir svarbiau nei pati muzika. Ji – tik priemonė subrandinti sielą, tai – malda, nuoširdus pokalbis su Aukščiausiuoju. Dvasiniai mokytojai (Ošo, Krišnamurtis, Satja Sai Baba) labiau įkvepia nei garsūs menininkai, nes šie dažnai „užsižaidžia“ garsais, susitapatina su istorine kūryba, pamiršdami, kad žmogaus tikslas – vidinė kūryba, tikrojo „aš“ pažinimas.

Manau, jog tikra kūryba įmanoma tik tada, kai esi laisvas nuo bet kokių ideologijų (religinių, politinių, socialinių).

Stengiuosi paliesti magišką liniją, nutiestą tarp visatos ir žmogaus ir visatos žmoguje. Garsas man – tarsi gidas į amžino malonumo gelmes. Mėgstu kurti meditacinę, relaksacinę muziką, kuri būtų pripildyta džiaugsmo ir paprastumo. Taip pat – ir dramatizmo.

Kai groju, groju esamuoju laiku, akimirksniu. Rezultatas ne toks svarbus kaip pats procesas. Garsai turi spalvas, ir man patinka jas spontaniškai maišyti.

Kokiais instrumentais grojate?

Tikiu, kad kiekvienas instrumentas turi savo dvasią. Ją jausdamas, kuriu garso magiją. Groju pianinu, sintezatoriais, perkusija, kanklėmis, Azijos styginiais instrumentais sazu, tambura, koto, Indijos bei indėnų fleitomis.

Kada ir kaip susipažinote su Vytautu V. Landsbergiu? Kaip nusprendėte pradėti groti kartu su juo? Kiek koncertų kartu esate surengę, albumų įrašę?

Prieš metus Vytautas netikėtai paskambino ir paprašė muzikos savo filmui „Liudvikas“. Po kelių mėnesių pasiūlė parašyti muziką spektakliui „Briedis Eugenijus“. Sutapo mūsų mąstymas, požiūriai. Vytautas suvokia, kad menas – tai ne tik etika ir estetika, o kur kas daugiau: tai – priemonė, vedanti į pažinimą. Prasidėjo bendri koncertai, prieš kuriuos net nerepetuodavome, viskas vyko spontaniškai, žaismingai. Po kiek laiko gimė albumas „Sapnas“, nesenai parašiau muziką V. V. Landsbergio filmui „Kai aš buvau partizanas“.

Jei ne paslaptis, kokį tikėjimą išpažįstate, kas yra Jūsų filosofija, religija?

Domiuosi visomis, bet pripažįstu tik vieną religiją – MEILĖS. Visa kita – tik egregorų (tai – „kolektyvinis protas“; žodis kilęs iš graikiškojo έγρήγοροι – stebėtojai“; terminas vartojamas ir okultizmo, ir šiuolaikinio mokslo) maitinimas ir kova tarp jų. Pritariu šiai Ošo minčiai: „Filosofai yra toliausiai nuo Dievo.“

Yra žinios ir žinojimas. Visokios dogmos, politika, intelektualinis menas manęs seniai nebedomina. Tyros vaiko akys kur kas plačiau atveria duris, už kurių slypi gyvenimo paslaptys.

Ar dažnai keliaujate? Kiek žinau, neretai būnate Indijoje? Kur ten randate prieglobstį? Kur esate buvęs?

Teko automobiliu apkeliauti pusę Europos. Labiausiai patiko Norvegijos fjordai, Alpės bei, aišku, Lietuvos gamta. Pabuvojau ir Indijoje – Satjos Sai Babos ir tibetiečių šventyklose, kuriose patyriau nuostabių dieviškų būsenų, fantastišką katarsį visiems savo energetiniams kūnams. Po kelionės į Indiją šį pavasarį meilėje ištirpusią ramybę dar ilgai nešiojausi ir dalinau artimiesiems.

Koks Jūsų santykis su holistine muzika bei šiauliečiais G. Dapkevičiumi, Z. Vilutyte, klaipėdiečiu Gintaru Kizevičiumi? Ką manote apie holistinę filosofiją?

Gediminą pažįstu jau seniai, dažnai padėdavau muzikuoti per jo rengiamus festivalius „Oras“. Tai buvo unikalus holistinis festivalis, deja, Šiaulių „kultūrai“ jis tapo nebeįdomus.

Zita gražiai piešia mandalas, daug dirba su vaikais. G. Kizevičių mažiau pažįstu, man patiko jo ankstyvoji kūryba, vokaliniai darbai.

Holizmas plečia sąmonę, įtraukdamas į kūrybą vis daugiau skirtingų kultūrų potencialų, meditacinį mąstymą, o meditacinio meno situacija Lietuvoje – tragiška, lyginant su kitomis šalimis, esame visiška provincija.

Kaip vertinate dabartinę Lietuvos muzikos situaciją (ir populiariosios, TV šou, ir eksperimentinės)? Ką išskirtumėte iš mūsų šalies muzikantų, kompozitorių?

Televizoriaus ir radijo neturiu daugiau kaip 15 metų. Opiumas liaudžiai vis prastėja. Dauguma TV laidų – tiesiog apgailėtinos, netgi kaimo žmonės jas kritikuoja ir kraipo galvas. Yra keturi pagrindiniai dalykai, kurie valdo Lietuvos žmones: maistas, seksas, valdžia ir pinigai. O kiek daug gerų dalykų galėtume parodyti, ugdyti vaikus. Deja, vis dar snaudžiame.

Atlikėjų turime daug, bet pasaulinio lygio asmenybių – nelabai. Mus sparčiai lenkia latviai, lenkai, estai.

Ar užsiimate dar kokiu nors menu, pavyzdžiui, tapyba?

Tikras menas – tai pažinti save, kelionės po vidinį pasaulį. Visa kita – tik prieskoniai.

Kiek žinau, kuriate ir koncertuojate kartu su žmona. Ar ji palaiko Jūsų idėjas? Papasakokite apie šeimą. Ar sūnus irgi rodo norą tapti muzikantu?

Pasitikėjimą savimi man įkvėpė žmona. Jos dėka nustojau dažyti namus Norvegijoje ir vėl pasinėriau į garsų pasaulį. Jai labai patinka šokti, improvizuoti, bendrauti su garso vibracijomis. Šokis –­­ viena iš seniausių kalbų. Šokant užsimezga ryšys tarp kūrėjo ir kūrinio, tada tarp jų nebėra tarpininkų. Be to, ji piešia nuotaikingas mandalas, kurios labai tinka mano muzikai.

Mūsų sūnui Vėjui – dar tik metai ir 8 mėnesiai, bet jis labai mėgsta šokti ir suktis ratu. Gal bus sufijus?..

Kokia Jūsų didžiausia svajonė?

Kad tiesa ir šviesa mus lydėtų visada...

 

Skaitytojų vertinimai


47053. :)))2008-05-28 03:18
MINDAUGAS PELECKIS - DIDYSIS DIDZIUJU KOMPOZITORIU INTERVUOTOJAS

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 17 iš 17 
21:32:37 Oct 30, 2011   
Feb 2009 Jun 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba