Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2008-05-23 nr. 3191

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Justinas Marcinkevičius.
NAKTĮ UŽKLUPTAS ŽAIBO
15
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• Juozapas Kazimieras Valaitis.
DRĄSIOS ŠALIES STRATEGIJOS IR ŠVENTĖS
1
• Astrida Petraitytė.
NETAKTIŠKAS APJAKĖLĖS RETORINIS KLAUSIMASA
1

POEZIJOS PAVASARIS 
• Benediktas Januševičius.
POEZIJOS PAVASARIO PRADŽIOS PUOKŠTĖ
4
• Benediktas Januševičius.
DU „POEZIJOS PAVASARIO“ PRISTATYMAI PIRMADIENĮ
• Benediktas Januševičius.
PIRMASIS, PENKIOLIKTASIS PAVASAR(ĖL)IS PAJIESYJE
• TARPTAUTINIS POEZIJOS FESTIVALIS POEZIJOS PAVASARIS 20081
• MOKSLEIVIŲ POEZIJOS SKAITYMAI „AUGAME KARTU SU EILĖRAŠČIU“
• DU APUOKU

KNYGOS 
• LIETUVIŲ KALBOS ENCIKLOPEDIJA
• „ŽEMAIČIŲ DZŪKAI: TEKSTAI SU KOMENTARAIS“
• „DUONA LIETUVIŲ BUITYJE IR PAPROČIUOSE“2
• „SENOVĖS LIETUVIŲ MITOLOGIJA IR RELIGIJA“
• Vaiva Žiauberienė.
TRYS DIDŽIOSIOS MARCINO ŚWIETLICKIO SILPNYBĖS
• (PA)SKAITINIAI2
• NAUJOS KNYGOS

TEATRAS 
• Marius Kraptavičius.
SU ALIODIJA RUZGAITE – JOS LAISVĖS ALĖJOMIS
2

KINAS 
• Barbara Gruszka-Zych.
GYVENIMAS NEPRIVALO BŪTI PATOGUS

MUZIKA 
 MUZIKOS KOMPONAVIMO PRINCIPAI: MUZIKOS ARCHETIPAI

DAILĖ 
• Arūnas Uogintas.
V BERLYNO ŠIUOLAIKINIO MENO BIENALĖ SKULPTŪRŲ PARKO PARADOKSAI
5
• Ona Gaidamavičiūtė.
MIRĘ, BET GYVI: ŠAMANAS IR TANAKA
3

POEZIJA 
• EUGENIJUS IGNATAVIČIUS 3

PROZA 
• Tomas Šinkariukas.
SPIRITIZMO SEANSAS
3

VERTIMAI 
• Marguerite Yourcenar.
KORNELIJAUS BERGO LIŪDESYS
1

AKTYVIOS JUNGTYS/ ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• Jelena Šalaj.
„NAUJASIS BALTIJOS ŠOKIS ’08“: TENDENCIJOS IR IŠIMTYS
1

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• Mindaugas Peleckis.
KOMPOZITORIUI RAIMONDUI RAŠPOLIAUSKUI SVARBIAUSIA – TYROS VAIKO AKYS
1
• SKELBIAMAS 2008-ŲJŲ EUROPOS KULTŪRŲ DIALOGO METŲ JAUNŲ ŽURNALISTŲ KONKURSAS

KRONIKA 
• PRAMOGŲ METAS
• KREIPIMASIS Į LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĘ DĖL BALTŲ KULTŪROS SKYRIAUS IŠLAIKYMO,1
• JURGIS (GEORGIJUS) BIALOBŽESKIS 1938 05 12–2008 05 151
• AKCIJA „TEATRAS – VAIKAMS“

DE PROFUNDIS 
• Egidijus Jurgelionis.
KAREIVIO GRAFOMANO LAIŠKAS MAMAI
4
• RES LUDENTES/ŽAIDŽIANTYS DAIKTAI
• ARTŪRAS LIUTVINAS2

MUZIKA

MUZIKOS KOMPONAVIMO PRINCIPAI: MUZIKOS ARCHETIPAI

[skaityti komentarus]

iliustracija
Konferencijos akimirka
Viktorijos Rimėnaitės nuotrauka

Balandžio 23–25 d. Lietuvos kompozitorių sąjungos namuose Vilniuje vyko VIII tarptautinė muzikos teorijos konferencija „Muzikos komponavimo principai: muzikos archetipai“ (organizatoriai – Lietuvos muzikos ir teatro akademija bei Lietuvos kompozitorių sąjunga; renginį parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas bei Kultūros rėmimo fondas). Šio tradicinio renginio iniciatyva kilo iš LMTA Kompozicijos katedros. Tarptautinės konferencijos mokslinis vadovas – doc. dr. Rimantas Janeliauskas, koordinatorius – Marius Baranauskas.

Šių metų konferencijoje dalyvavo nemažai užsienio mokslininkų, renginio geografija išsiplėtė iki 10-ties šalių. Pasibaigus paskutiniam pranešimui, dalis svečių sutiko pasidalyti įspūdžiais. Kalbamės su Pavelu PuscasU (Klužo muzikos akademija, Rumunija), Igoriu Vorobjovu (Sankt Peterburgo konservatorija, Rusija), Kalliopi Stiga (Atėnų universitetas, Graikija), Margarita Katunjan (Maskvos konservatorija, Rusija), Ewa Kowalska-ZajĄc (Lodzės muzikos akademija, Lenkija) ir Gaëlis Tissot (Tulūzos universitetas, Prancūzija).

Ši konferencija unikali tuo, kad jungia kompozitorius ir muzikologus. Kaip Jūs tai vertintumėte?

I. Vorobjovas. Tai man buvo naujiena. Sankt Peterburge ar Maskvoje nedažnai tenka matyti kompozitorius ir muzikologus bendrame moksliniame renginyje. Muzikologinės konferencijos gali būti labai specializuotos. Kompozitorių požiūris labiau praktinis, kūrybinis. Muzikologai remiasi moksliniu, sisteminiu darbo pobūdžiu. Šių perspektyvų sujungimas gali duoti labai įdomių rezultatų.

K. Stiga. Svarbu skatinti muzikologų ir kompozitorių bendrumą, mes galime vieni kitiems padėti. Muzikologai negalėtų egzistuoti be kompozitorių, nes neturėtų ko analizuoti!

P. Puscasas. Svarbu, kad čia matome praktinį ir taikomąjį principą – komponavimo principą, kuris yra konkretus. Privalome remtis pavyzdžiais. Be to, turime ir muzikologinį požiūrį, kuris yra abstraktesnis, nuodugnesnis. Konferencijoje egzistuoja šių dviejų požiūrių dialogas. Dar svarbiau – tai skirtingų asmenybių dialogas. Dėl šios priežasties man patinka šios konferencijos modelis. Laisvas dialogas tarp idėjų – svarbu.

Ar archetipo sąvoka yra svarbi Jūsų darbe?

M. Katunjan. Taip, juk ne veltui pateikiau muzikinių archetipų modelio teoriją. Man įdomūs visi amžiai, todėl tai, kas juos jungia, yra svarbu. Žiūrint iš bendrumo perspektyvos išryškėja tam tikros epochos išskirtinumas. Iš to paties archetipo gali kilti labai kontrastingi, paradigminiai principai. Tai ir pristačiau savo pranešime, – kaip skirtingose paradigmose (pvz., Monteverdi’s, Mozartas ir šiuolaikinė kūryba) matomi tie patys archetipai.

P. Puscasas. Turiu trilypį požiūrio tašką. Pirmasis yra muzikologinis, antrasis –­­ matematiko požiūris, trečiasis – filosofinis. Itin domiuosi muzikinių archetipų sritimi. Manau, jog tai svarbi sritis, kurią kiekvienas muzikas, tiek atlikėjas, tiek kompozitorius ar muzikologas, turi išmanyti ir suvokti. Kiekvienas susiduria su šia problematika, kai reikia apibrėžti savo sritį, savo muziką ar visą muzikos pasaulį.

Matematinis požiūris yra loginis, racionalus. Filosofinis požiūris yra abstraktus ir labiausiai siejasi su pačia idėja, idėjos hermeneutika. Muzikinis požiūris turi būti konkretizuotas. Muzikiniai archetipai neturėtų būti supainioti su filosofinėmis idėjomis ar matematiniais principais. Reikia tyrinėti archetipus visais aspektais. Vis dėlto muzikui svarbiausia gilintis į idiosinkrazinį muzikinį fenomeną, kuris yra jo tapatybė.

I. Vorobjovas. Tai yra svarbi kategorija, tačiau viskas priklauso nuo to, kaip ji interpretuojama. Margaritos Katunjan pranešime pristatytas modelis, mano nuomone, yra tikslus ir jį galima taikyti daugeliu atveju, taip pat ir analizuojant šiuolaikinę muziką.

Pagal mano pranešimą avangardas tampa archetipu. Jeigu lyginsime avangardą ir totalitarinį meną, pamatysime, jog juose yra sutampančių archetipinių bruožų, tai lyg tam tikros mitologinės sistemos sukūrimas.

E. Kowalska-Zając. Rašiau darbą apie XX a. kompozitorių, ir man archetipas – tarsi komponavimo modelis. Šio modelio dekonstravimas – kompozitoriaus darbo rezultatas. Vis dėlto XX a. tokio modelio nebelieka. Jis gali reikštis forma, muzikine medžiaga, tekstūra, tačiau grynu pavidalu neegzistuoja. Tai lyg siekiamybė.

G. Tissot. Iki šios konferencijos nebuvau įsigilinęs į archetipo problematiką. Dalyvavimas čia man padėjo naujai pažvelgti ir suprasti savo mokslinio darbo temą. Dabar manau, jog archetipo perspektyva bus vienas iš mano darbo aspektų.

K. Stiga. Archetipų problematika man aktuali, nes graikų kultūra yra susijusi su šia kategorija. Man net buvo sunku pasirinkti, apie ką turėčiau kalbėti pranešime, nes Graikijoje, atrodytų, beveik viskas susiję su archetipais.

Kokius esminius archetipo koncepcijos elementus Jūs nurodytumėte kaip svarbiausius kompozitoriams?

K. Stiga. Man įdomiausias istorinis požiūris. Svarbus ir praktinis, struktūrinis elementas, ypač kompozitoriams.

P. Puscasas. Kompozitorius turi žinoti muzikinius archetipus, tačiau tuo pačiu jis turi būti originalus. Reikia rasti savitą bendrų problemų sprendimą. Kaip sakė vienas rumunų poetas, esminis tikslas yra tapti bendrybės dalimi, bet tai įmanoma tik einant savo keliu. Šis kelias – tai ir asmeninis kelias, ir nacionalinė specifika.

Ar egzistavo dideli požiūrio skirtumai tarp konferencijos dalyvių? Ar galime išskirti tam tikras nacionalines ar regionines tradicijas?

P. Puscasas. Skirtumai akivaizdūs. Daugumos dalyvių požiūris atstovauja tam tikriems tautiniams archetipams, tačiau archetipas šiuo atveju – tai tam tikras sprendimas, kylantis iš unikalios kultūros. Kai kurie dalyviai siekė archetipus analizuoti žvelgdami iš bendresnės perspektyvos. Buvo dalyvių, kurie gilinosi į abstrakčią pusę, gvildeno archetipo sampratą, jos specifines savybes muzikinio fenomeno srityje.

Visi turime bendrą klasikinės graikų-lotynų kultūros pagrindą, kuris žymi kiekvieną Europos kultūrą. Tame pačiame kontekste randame ypač skirtingas nacionalines kultūras. Europos orkestre skamba daug išskirtinių instrumentų, todėl ir įdomu susipažinti su unikalia jų tapatybe.

G. Tissot. Mano supratimu, nacionaliniai dalykai šiuo atveju nėra svarbiausi. Tarkim, Margaritos iš Rusijos ir mano idėjos panašios. Galbūt tai labiau priklauso nuo žmonių ir nuo idėjų, negu nuo regioninių skirtumų.

I. Vorobjovas. Mano nuomone, nacionalinės tradicijos akivaizdžios. Tarkim, rusų mokykla turi savas struktūrinės ir harmonijos analizės tradicijas, kurios skiriasi nuo kitoms šalims įprastų. Ši kryptis yra stipri dėl analizės tikslumo remiantis būtent muzikine medžiaga – struktūra, muzikine kalba. Kolegos iš kitų šalių dažniau remiasi estetiniais, kultūrologiniais faktais. Toks požiūris išplaukia iš bendrųjų kalbos analizės, semiotikos principų. Tai galbūt susiję su tuo, kad muzikologus tose šalyse rengia dažniausiai universitetai, o mūsų regione –­­ konservatorijos. Lietuvių mokslininkų pranešimai greičiausiai turi ir vienos, ir kitos mokyklos bruožų. Jie pasižymėjo problemos aiškumu ir tikslumu. Iš metodologinio požiūrio taško tai man labai suprantama.

M. Katunjan. Jauno mokslininko iš Prancūzijos pranešimas pateikė man artimą požiūrį. Jis analizavo archetipo sampratą vizualiniu aspektu, kaip ir aš –­ literatūriniu. Praeitais metais aš skaičiau pranešimą apie vizualinį muzikos aspektą.

Lietuviška ir lenkiška mokyklos man artimos – remiasi tokiomis pat kategorijomis ir principais. Šių mokyklų lygis yra aukštas. Man patinka folklorinė linija, pateikiama dažniausiai Lietuvos muzikologų. Mano manymu, Lietuvoje itin rimtai nagrinėjamos etnomuzikologinės problemos.

E. Kowalska-Zając. Yra įvairių nuomonių, tačiau manau, jog archetipas suprantamas panašiai. Tai kažkas abstraktaus, neegzistuojančio – lyg modelis naujai kompozicijai, jos realizavimui.

Ar įmanoma aptikti archetipus, kurie dar nesurasti?

K. Stiga. Galbūt, jei išanalizuotume kiekvieną šiuolaikinės muzikos kūrinį. Pranešime pristačiau tam tikrų archetipų raidą nuo senovės Graikijos iki šių dienų. Evoliucija pasireiškia visur, tačiau ir šiuolaikinėje muzikoje galime rasti graikiškų archetipų.

P. Puscasas. Tai mokslo filosofijos problema. Nauja teorija – atrasta ar išrasta? Archetipų yra visose kultūrose, papročiuose, veiklose, bet archetipai vis dėlto ir išrandami, nes jie seniai įsiskverbę į kultūrinės dimensijos sritis.

E. Kowalska-Zając. Šiais laikais galėtume rasti nebent naujų idėjų, ne archetipų. Archetipo neįmanoma sukurti.

M. Katunjan. Kiekvienas kiek savitai suvokia archetipą. Aš jį suprantu iš Jungo perspektyvos. Tai – antropologiniai sąmonės ir pasąmonės mechanizmai. Žmogus antropologiškai negali pasikeisti. Kai kas žiūri į archetipus lyg į buvusios epochos bruožus, tradicijas. Iš giliausios perspektyvos – nieko naujo atsirasti negali, tačiau tradicijų pavyzdžiai ir bruožai keistis gali. Tai priklauso nuo archetipo sąvokos supratimo ir požiūrio.

Galbūt dar turite pastebėjimų ar įspūdžių apie šią konferenciją?

E. Kowalska-Zając. Tai buvo gera galimybė susitikti ir aptarti įvairius klausimus. Vilnius yra puiki vieta tokiam renginiui, turi puikią aurą.

I. Vorobjovas. Konferencijos temoje – visas spektras niuansų, apimančių tiek muzikinę estetiką, tiek struktūrines ypatybes. Problematika parinkta gana plati, tačiau tuo pačiu galima atskleisti daugybę skirtybių. Tai ir yra įdomiausia. Mokslininkas, dalyvaudamas šioje konferencijoje, gali rasti tai, kas jam artimiausia. Toks konferencijos pobūdis yra sėkmingesnis negu siauresnės, specifinės problematikos gvildenimas. Šios konferencijos modelis, mano manymu, yra labai vykęs.

Kalbino MANTAUTAS KRUKAUSKAS

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 17 iš 17 
21:32:32 Oct 30, 2011   
Feb 2009 Jun 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba