Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-06-10 nr. 3335

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• AISTĖ SUNELAITYTĖ53
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

DATOS 
• ALDONA RUSECKAITĖ.
Prie Vytauto Mačernio jaunystės liečiantis...
6

BIRŽELIO 14-AJAI 
• VYTAUTAS NARBUTAS.
Žudydami kūną, jie dvasios nužudyti nepajėgė
7

KNYGOS 
• DEIMANTĖ DAUGINTYTĖ.
Užtaisyta tyla
• NAUJOS KNYGOS1
• Bibliografijos ir knygotyros centras

POEZIJOS PAVASARIO ĮSPŪDŽIAI 
• RIČARDAS ŠILEIKA.
Alyvos žydėjo be panikos ir be pašalinių neigiamų poveikių
1

DRAMATURGIJA 
• TOMA GUDELYTĖ.
M. Ivaškevičiaus utopijos salos atradimas italų teatre
17

TEATRAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Prielaida išlikti – atkaklus savarankiškas darbas
4

MUZIKA 
• „...visados bus užrašyta už garbę, ne už gėdą“

DAILĖ 
• DALIA VASILIŪNIENĖ.
Skaruliai. Mintys prie atverstos knygos

POEZIJA 
• MARIJA MACIJAUSKIENĖ4
• IEVA TOLEIKYTĖ2

PROZA 
• RIČARDAS KALYTIS.
Rėda
10
 MARIJA DJAČENKO.
Salvadoro erdvėlaivis
• MARIJA DJAČENKO.
Juodoji skylė

VERTIMAI 
• ALDO BUZZI.
Kiaušinis a la coque
3

(PA)SKAITINIAI 
• MARIUS PLEČKAITIS45

IN MEMORIAM 
• RIMANTAS ČERNIAUSKAS
1950 09 10 – 2011 06 01
1
• Mirė lietuvių literatūros vertėja į čekų kalbą
ALENA VLČKOVÁ
1

KRONIKA 
• ELVYRA MATVEIČIKIENĖ.
Dovanojo knygas savo krašto bibliotekoms

SKELBIMAI 
• A. Baranausko literatūrinė premija1

DE PROFUNDIS
„Visi rašytojai – šmėklos. Ką padarysi!“ Michel Schneider
 
• STASYS VYTAUTAS KARIGAILA.
Beribė barzda
• VYTAUTAS VARANIUS.
Dugnas
2
• SVAJŪNAS KUNCAITIS.
Magiškasis realizmas

PROZA

Salvadoro erdvėlaivis

Pagrįsta tikrais mano vaizduotės įvykiais

MARIJA DJAČENKO

[skaityti komentarus]


Įkalinta Salvadoro erdvėlaivyje, stebiu jį skrebenant nežinia ką neįmenama užrašų knygoje. Knygoje, milžiniškoje, neaprėpiamoje it…

– Išleiskit, Salvadorai, noriu išeit gi! Gaidys Jūs, ne genijus. Kam aš Jums?

– Pamatysi.

– Pamatysi? Dar gražiau... Paslaptinga viskas matai pas Salvadorą, siur-re-a-lu, ar ne?

Juoda katė šlaistosi palei sukryžiuotas kojas. Pilvą maudžia, kaip noris į tualetą. Sėdžiu ant tardomosios kėdės, apšviesta akinančios lempos, susikaupusi.

– O erdvėlaiviuose yra tualetai, Dali?

Tyla. Tyla būdinga genijams. Genijų tyla reikšminga.

– Dali?

Kreipiuosi ir pagalvoju, kad tai per daug familiaru, akiplėšiška. Gerbiamasis Dali? Maloningasis Salvadore? Valdove? Kūrėjau? Pone Dali? Pone? Taip... Pone, gal Jums numazgoti kojas? Pone, gal Jums šalta? Pone, Jūsų viskis be ledo, taip, kaip Jūs mėgstat? Pone, Jums pačiulpti?

– Dali!!!

Jo tyla erzina, trūksta oro, paspiriu juodą Pono katę, ir ji, sukniaukusi iš skausmo, pasislepia po Dali krėslu. Dali krėslas odinis, ovalo formos atlošu, su drožinėtais medžio ranktūriais, medinėmis kojomis, kurias apsivijusios šnypščiančios gyvatės...

– Pone, Jūsų katė smirdi myžalu...

Neatsisuka. Skrebena.

– Dali, Jūs dabar dirbat ateiviams?

Tai štai, kas nutinka mirusiesiems...

Sumanau pašniukštinėti. Vis vien nekreipia nė kruopelės dėmesio. Neriuos iš kailio, kaip noriu pasikalbėt, o jis... Matyt, jam nesu reikalinga, pabūsiu trumpai, nes niekur kitur nebuvo vietos, paskui ateiviai seksualiai mane išnaudos arba parduos į vergiją. Didelio skirtumo nėra... Vis vien tarnausiu, kertu lažybų, teks žemintis, laižysiu erdvėlaivių grindis, kol pavirsiu pašluoste.

Šokteliu nuo kėdės, vaikštinėju pasipūtus it povas po Salvadoro Dali erdvėlaivį, apsimesdama, kad tai mano rūmai.

Salvadoro Dali erdvėlaivyje pučia skersvėjai, čia daug pavojingai atrodančių mygtukų, kuriuos knieti paspausti, mirksinčių lempučių, iš laidų suvytų skulptūrų (falo, nuogos moters ir mygtuko (?)), elektros kėdė (?!), virtuvė / baras (dabar tokių pilna moderniuose butuose, namuose ir, akivaizdu, erdvėlaiviuose).

– Dali? Galiu išgert?

Įsivaizduoju, kad Dali nežymiai linkteli galva.

Dali šaldytuvas pilnas į tūteles supilstytų gėrimų. Keisčiausių spalvų, pavadinimų, tekstūros. Iščiulpiu bent kelias... Pasidaro drąsiau, stebiu Dali ir žaviuosi jo didingumu, jo susikaupimas jaudina. Gal aš miriau? Miriau ir patekau į skaistyklą? Įkalinta skaistykloj su dvidešimtojo amžiaus genijumi... O vis dėlto – gal tai pragaras?

– Dali? Salvadorai? Pone?.. O aš mirus?

– Ne.

Net nutirpstu. Noriu būt jo Gala, noriu, kad jis tapytų mano nuogas krūtis, noriu, kad...

– Gala, – sušnabžda jis.

– Kur?! – susvirduliuoju.

O gal tik pasigirdo. Apsižvalgau prisimerkus (ne todėl, kad būčiau trumparegė), žvilgsniu skenuodama patalpą. Tuščia.

– Dali, pone, gal norėtumėte nutapyti mano krūtis?

– Gala...

Užsikirto.

Iščiulpiu dar vieną tūtelę. Sutraukia gomurį. Prisimenu, kad rūkau. Stipriai užsimerkiu ir pradedu galvoti apie cigaretę. Po kelių minučių sutraukia ir veido raumenis. Cigaretė neatsirado. Pabandyti buvo verta.

– Salvadorai, aš tuoj nusigersiu ir mes net nepasimylėsim, o ryte ateis kostiumuoti ateiviai ir išsives mane už narkotikų prekybą, – jau nusigėrusi išdėstau. Kas tose tūtelėse? Spiritas? Braškių, bananų, spanguolių, marinuotų žirnelių, duonos ir kotletų skonio naminė?

– Man nestovi, – tvirtai ir aiškiai prisipažįsta Ponas.

– Vargšė Gala... – atsidūstu.

– Gala...

Dali erdvėlaivyje pradeda darytis ankšta. Regis, sienos artėja. Katė vis dar ramiai tupi po krėslu, vadinas, nieko keista nevyksta, gyvuliai jaučia.

Atsigulu ant baro, rankomis užsidengiu veidą ir pamėginu išnykt... Nepavyksta.

– Dali, Dali, Dali... Na kam gi Jūs man taip, iš šitiek moterų, mane. Kvailys. Atstumas nuo meilės iki neapykantos toks pat kaip nuo genijaus iki idioto, arba atvirkščiai. Kodėl ne Margaret Thatcher, Beyonce, kodėl ne Dalią Grybauskaitę?

– Jos turi, ką veikt.

– O tai aš jau šūdu užsiimu. Dali, aš... Aš...

O ką aš?

– Dali, pone Salvadorai... Pasikeisiu, – kaip įmanydama ryžtingiau nusiverčiau nuo baro, – aš būsiu geras žmogus. Aš geras žmogus. AŠ ESU GERAS ŽMOGUS. AŠ ESU...

– Gana to saviįtaigos bezdalo. Jau turėjai suprast, kad neveikia. Dusti pradėjai jau tiek neapčiuopiamos smarvės išleidus.

– Dali, Jūs – kiaulė. Netašytas storžievis, – pauzė. – Jūs skambinot mano mamai?

– Ne.

– O aš galiu paskambinti mamai?

– Ne.

Puolu ant žemės ir prakeikiu jo visus darbus... Ištirpusį laiką, liepsnojančias žirafas, Kristų ant kryžiaus prakeikiu, akimirką atsikvepiu pamąstyt apie Kristaus prakeikimą ir kokius dar Pono šedevrus prisimenu, prakeikiu Waltą Disney’ų už tai, kad davė Salvadorui Dali darbą, ir kokakolą prakeikiu.

– Dali, išsitraukit iš užpakalio kaltą, sėdit visas tobulas, kūrėjas mat... Valgot tik ikrus ir užsigeriat šampanu, Jums pilvo nesuka? Ir apskritai, jei jau apie tai prabilome, kur TUALETAS?

Tyla. Ir vėl. Nebepakeliu. Susmunku į elektros kėdę...

...ir užsiliepsnoju, o paskui mane ir visas erdvėlaivis pavirsta kosmine dulke Galos visatoje.


 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 4 iš 4 
21:30:26 Oct 30, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba