Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-06-10 nr. 3335

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• AISTĖ SUNELAITYTĖ53
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

DATOS 
• ALDONA RUSECKAITĖ.
Prie Vytauto Mačernio jaunystės liečiantis...
6

BIRŽELIO 14-AJAI 
• VYTAUTAS NARBUTAS.
Žudydami kūną, jie dvasios nužudyti nepajėgė
7

KNYGOS 
• DEIMANTĖ DAUGINTYTĖ.
Užtaisyta tyla
• NAUJOS KNYGOS1
• Bibliografijos ir knygotyros centras

POEZIJOS PAVASARIO ĮSPŪDŽIAI 
• RIČARDAS ŠILEIKA.
Alyvos žydėjo be panikos ir be pašalinių neigiamų poveikių
1

DRAMATURGIJA 
• TOMA GUDELYTĖ.
M. Ivaškevičiaus utopijos salos atradimas italų teatre
17

TEATRAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Prielaida išlikti – atkaklus savarankiškas darbas
4

MUZIKA 
• „...visados bus užrašyta už garbę, ne už gėdą“

DAILĖ 
• DALIA VASILIŪNIENĖ.
Skaruliai. Mintys prie atverstos knygos

POEZIJA 
• MARIJA MACIJAUSKIENĖ4
• IEVA TOLEIKYTĖ2

PROZA 
 RIČARDAS KALYTIS.
Rėda
10
• MARIJA DJAČENKO.
Salvadoro erdvėlaivis
• MARIJA DJAČENKO.
Juodoji skylė

VERTIMAI 
• ALDO BUZZI.
Kiaušinis a la coque
3

(PA)SKAITINIAI 
• MARIUS PLEČKAITIS45

IN MEMORIAM 
• RIMANTAS ČERNIAUSKAS
1950 09 10 – 2011 06 01
1
• Mirė lietuvių literatūros vertėja į čekų kalbą
ALENA VLČKOVÁ
1

KRONIKA 
• ELVYRA MATVEIČIKIENĖ.
Dovanojo knygas savo krašto bibliotekoms

SKELBIMAI 
• A. Baranausko literatūrinė premija1

DE PROFUNDIS
„Visi rašytojai – šmėklos. Ką padarysi!“ Michel Schneider
 
• STASYS VYTAUTAS KARIGAILA.
Beribė barzda
• VYTAUTAS VARANIUS.
Dugnas
2
• SVAJŪNAS KUNCAITIS.
Magiškasis realizmas

PROZA

Rėda

RIČARDAS KALYTIS

[skaityti komentarus]


Tai ne tikrasis jos vardas. Išsiskyrusiai, turinčiai gerą figūrą, ilgus plaukus moteriai tetrūko gražaus vardo. Tokį ji ir pasirinko. Žinoma, jos gyvenimui dar daug ko reikėjo: gero vyro, savo buto, žigulių, kelionės į užsienį... Tačiau simpatiškai trisdešimt penkerių dailininkei visi keliai dar buvo atviri. Tuo ji pati įsitikino, bendraudama su solidžiais, tarnybose įsitvirtinusiais vyrais. Ją domino naujos ir perspektyvios gamyklos. Partijos paskelbtas dizaino vajus teikė vilčių įsidarbinti. Apsilankius Technologinių įrenginių gamykloje ir perskaičius direktoriui trumpą lekciją apie meną ir ergonomiką pramonėje, tas, regis, liko sužavėtas ne tiktai jos žiniomis. Palydėdamas iki durų, palietė plaštaka stangrų jos liemenį. Ji atsisveikindama puse lūpų šyptelėjo kerinčia šypsena. Direktorius per ilgą kavalieriavimo laiką pažino moteris, jis nebuvo toks lengvabūdis ir savo sumanymų nemanė lengvai atskleisti... Paminėjo sunkumus steigiant naujus etatus, didinant užmokesčio fondą. Prašė užsukti po savaitės. Tada išsiklausinėjo apie šeiminę padėtį, apie buitį. Leido suprasti, kad jo naujojoje gamykloje butų perspektyva nebloga. Direktorius, kad ir žilstelėjęs, laikėsi jaunatviškai. Rėda pasijuto gerai pataikiusi.

Per kitus susitikimus direktorius siūlėsi aptarti darbo klausimus laisvesnėje aplinkoje, aiškindamas, kad čia to padaryti neįmanoma: nuolat už durų laukiantys interesantai, dažni skambučiai. Tačiau Rėda, patyrusi moteris, žinojo vyrų klastą, nenorėjo per greitai parsiduoti, maitino pažadais. To pakako – priėmė.

Sunkios buvo pirmosios darbo dienos pretenduojančiai į primas moteriai. Ji ilgai svarstė, matavosi, keitė apdarus, taisė šukuoseną, repetavo eiseną. Ne veltui visi vyrai ją varstė susižavėjusiomis akimis. Kai ji vaikščiojo po koridorius ir cechus tuo metu dar retai matomais aptemtais džinsais, kaukšėdama aukštakulniais importiniais batais iškilmingos muzikos taktu, abejingų nebuvo. Sunku buvo moteriškei nesutrikti, bet savo egzaminą ji išlaikė, tapo ta, kokia ir tikėjosi tapti. Vien tik jos vardas – dailininkė Rėda – sakė daug. Darbe konstruktorius ji žavėjo ne tik išvaizda, bet ir daininga kalba, negirdėtomis frazėmis: „Jūs šią plokštumą suskaldykit dviejomis iškiliomis linijomis, nudažykit ramia spalva, įterpkit kvadratinę dėmę, čia pradurkit plokštumą iškiliu elementu, tegu tai būna juodi varžtai.“

Įrenginiai išties pagražėjo. Dabar konstruktoriai, darbininkai suprato ir pamėgo mašinų grožį, kurį visi vadino estetika. Labiausiai džiaugėsi direktorius. Jis didžiavosi pirmasis supratęs estetikos reikšmę ir laiku atsiliepęs į Partijos nurodymus. Pagaminti įrengimai, prieš išsiunčiami vartotojui, dar pastovėdavo matomoje vietoje. O kai vienas iš jų visasąjunginėje parodoje gavo medalį, jis buvo įteiktas ne konstruktoriui, o dizainerei (taip tada vadino pramonės dailininkus).

Štai tada ir atėjo laikas ramioje aplinkoje „pasikalbėti“ apie kitą tikslą – butą. Rėda suprato – dabar lemiamas laikas, bus sudaroma eilė butams gauti. Ji pati pasiūlė ramią aplinką atostogaujančios draugės bute. Kas apsakys dviejų, vienas kito trokštančių žmonių palaimą ir laisvę pagyventi savaitę kartu. Rėdą direktorius išleido savaitei nemokamų atostogų, o sau įformino komandiruotę. Į darbą grįžo abu patenkinti, ilgėdamiesi žaviai praleistų dienų. Tada direktorius žengė viešą žingsnį. Partkome gerai pakalbėjo apie nepakeičiamą žmogų –­ pramonės dizainerę, o į butų eilę ją įrašė pirmąją. Rėda dabar maitino viltimi jau be užuominų: „Ateisi dažniau.“ Vaje, kokia ji buvo sava. Direktorius labai troško dažniau ją matyti, jausti pažįstamą jos aromatą.

Per sekretorę dažnai kviesdavosi į kabinetą aptarti parodų ekspozicijų, šventinio pastatų puošimo, prospektų leidybos. Tas dažnas lankymasis ir pirma Rėdos pavardė butų eilėje kėlė ne tik įtarimų, bet ir piktą pavydą. Greičiausiai sekretorė prasitarė mačiusi per arti juos sėdinčius ir direktoriaus plaštaką, uždėtą ant Rėdos šlaunies. Šios paskalos buvo tartum lietus iš giedro dangaus kai kuriems partkomo nariams. Jie ėmė veikti. Pirmučiausia įtarė Rėdos atostogas sutampančias su direktoriaus komandiruote. Susisiekė su tos gamyklos partkomu ir nustatė – direktorius ten nesilankė, nors komandiruotės blankas buvo tiksliai pažymėtas. Čia paaiškėjo, kad tuo metu lankėsi dar vienas gamyklos žmogus, kuris greičiausiai ir pažymėjo direktoriaus komandiruotę. Iškviestasis nors ir nepatvirtino, bet dėl jo painiojimosi įtarimai sustiprėjo. Partkomas nutarė kviesti neeilinį posėdį ir apsvarstyti direktoriaus moralę bei peržiūrėti butų eilę. Nespėjo, direktorius vėl išvažiavo į komandiruotę, o kai sugrįžo, paaiškėjo, kad ir orderis pasirašytas, ir butas jau atiduotas garsiajai dizainerei Rėdai... Ypač užvirė pyktis, kai į naują butą Rėda atsivedė atkovotą iš vyro šunį. Tai buvo bene didžiausias kaltinimas. Tik įsivaizduokit, geriausio šaltkalvio daugiavaikė šeima gyvena viename kambarėlyje, o ta ponia dailininkė trijų kambarių bute įkurdino šunį. Direktorius dangstėsi partijos nutarimais, specialistų poreikiu ir dideliais įmonės pasiekimais.

Neapsigynė, apkaltino amoraliu elgesiu ir nubaudė griežtu papeikimu bei įrašė į partinę kortelę.

Tačiau tai nebuvo didžiausias praradimas. Didžiausias praradimas buvo pati Rėda. Jau pirmasis apsilankymas naujajame bute atnešė nusivylimą moterimis. Jis ėjo su gerais ketinimais, gėlėmis ir šampanu. Paskambinus, išėjo du augaloti vaikinai.

– Ko tau, tėvuk, čia reikia?

– Palauk... Ar čia Rėda gyvena?

– Gyvena, bet ko tau čia reikia?

Direktorius bandė vaikinus auklėti. Tie nusijuokė ir, suėmę už šonų, laiptais stumtelėjo žemyn.

– Eik pas savo bobą.

Rėda į darbą negrįžo. Paštu atsiuntė prašymą atleisti iš darbo, o vėliau ir nedarbingumo lapelį. Direktorius taip pat gavo tokį patį lapelį. Mat buvo slidu, o jis pėsčias ėjęs į darbą, paslydęs ir susilaužęs koją. Darbe pasirodė negreit. Su ramentais.


 

Skaitytojų vertinimai


68707. :)2011-06-13 16:14
tais gerais tarybiniais laikais, kai nebuvo jokios prostitucijos...

68709. britva2011-06-13 16:29
tipiškas tarybinis tarnybinis romanas. tik praleistas svarbus momentėlis, paaiškinantis pabaigą. .... va, šioje vietoje: Rėdą direktorius išleido savaitei nemokamų atostogų, o sau įformino komandiruotę. bet sekretorė, saugumo organų užangažuota sekt direktorių, žinojo kur jie slepiasi. o ir partsekretorius žinojo, kad ji žino. todėl ir pasiuntė ją į slaptąjį butą. išgirdus skambutį, duris atidarė Reda, susivėlusi ir tik su naktiniu peniuaru, pro kurį švietėsi jos gražaus kūnoi linijos. sekretorė paprašė Rėdos paklausti direktoriaus, ar šis galės dalyvauti Partijos ataskaitiniame susirinkime. po minutės Reda sugrįžo ir tarė: "direktorius liepė pasakyti - jei galės, tai negalės, jei negalės, tai galės" :)

68710. Panasu, kad 2011-06-13 16:36
pavelaves kurinelis. Apskritai, ir patys anie laikai vaikiskai atrodo, kai dabartinem barakudom nei dizaineres talento reikia, nei i darba eiti, nei "gyvenimo drauga" kas svarsto, kai jis savo meilę apreiskia kokiai abiturientei:)

68774. jona :-( 2011-06-15 15:19
Butų skirstymo atžvilgiu ir vietinio partkomiteto sureikšminimu čia parašytos tokios nesąmonės, kad iš pykčio ir paniekos /kokią čia dažnai pareiškia terra/ nepajėgiu net komentuoti. Kai atitoksiu, tai gal ir parašysiu kaip iš tikro tai buvo daroma.

68791. Mona2011-06-16 09:54
jonai čia aliuzija į grožinį kūrinėlį, kodėl tūrėtų būti paisoma sovietinio laikotarpio autentiškumo? Kaip autoriui pasirodė įdomiau, taip jis ir suraitė. Čia juk ne dokumentika. Ar aš klystu?

68814. jona2011-06-16 21:41
Esate visai teisi, Mona. Paprastai retai kada komentuoju tik spėjusi perskaityti: leidžiu susigulėti tiek teigiamom tiek neigiamom emocijom... Šiandiena į visa tai žiūriu gana atlaidžiai.

68835. britva - jonai2011-06-19 09:45
ko čia taip piktinatės? ar autorius apšmeižė gerus tarybinius laikus? tai juk kasdieninis vaizdelis. kone kiekvienoje įstaigoje. viršininkų numylėtiniai tapdavo "ypatingais" specialistais ir tuom būdavo įtikinami profsąjungų vadovai, kurie praktiškaii didelio balso ir neturėjo.

68836. je je2011-06-19 10:02
kūrinėlis kuo puikiausiai atspindi sovietinę tikrovę. Netiesioginė prostitucija klestėjo... ir dar kaip ... ypač vyrai ja užsiiminėjo... ypač tie, kurie veržėsi greičiau gauti butą ir todėl sutikdavo su bet kokiais kompromisais... eidavo dirbt net į Konservatorijos Mušamųjų skyrių (kgb rūmus) .

68837. > pavėlavęs kūrinėlis2011-06-19 10:04
kuria prasme "pavėlavęs"? nejau ir istorinį romaną laikytumėt "pavėlavusiu"?

68838. je2011-06-19 10:10
mano kuklia nuomone, klystate. Kūrinys pakankamai autentiškas. Netgi kelia įtarimą, kad tas suvedžiotas viršininkėlis ir yra pats autorius:)

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 4 iš 4 
21:30:23 Oct 30, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba