Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-06-10 nr. 3335

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• AISTĖ SUNELAITYTĖ53
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

DATOS 
• ALDONA RUSECKAITĖ.
Prie Vytauto Mačernio jaunystės liečiantis...
6

BIRŽELIO 14-AJAI 
• VYTAUTAS NARBUTAS.
Žudydami kūną, jie dvasios nužudyti nepajėgė
7

KNYGOS 
• DEIMANTĖ DAUGINTYTĖ.
Užtaisyta tyla
• NAUJOS KNYGOS1
• Bibliografijos ir knygotyros centras

POEZIJOS PAVASARIO ĮSPŪDŽIAI 
• RIČARDAS ŠILEIKA.
Alyvos žydėjo be panikos ir be pašalinių neigiamų poveikių
1

DRAMATURGIJA 
• TOMA GUDELYTĖ.
M. Ivaškevičiaus utopijos salos atradimas italų teatre
17

TEATRAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Prielaida išlikti – atkaklus savarankiškas darbas
4

MUZIKA 
• „...visados bus užrašyta už garbę, ne už gėdą“

DAILĖ 
• DALIA VASILIŪNIENĖ.
Skaruliai. Mintys prie atverstos knygos

POEZIJA 
• MARIJA MACIJAUSKIENĖ4
 IEVA TOLEIKYTĖ2

PROZA 
• RIČARDAS KALYTIS.
Rėda
10
• MARIJA DJAČENKO.
Salvadoro erdvėlaivis
• MARIJA DJAČENKO.
Juodoji skylė

VERTIMAI 
• ALDO BUZZI.
Kiaušinis a la coque
3

(PA)SKAITINIAI 
• MARIUS PLEČKAITIS45

IN MEMORIAM 
• RIMANTAS ČERNIAUSKAS
1950 09 10 – 2011 06 01
1
• Mirė lietuvių literatūros vertėja į čekų kalbą
ALENA VLČKOVÁ
1

KRONIKA 
• ELVYRA MATVEIČIKIENĖ.
Dovanojo knygas savo krašto bibliotekoms

SKELBIMAI 
• A. Baranausko literatūrinė premija1

DE PROFUNDIS
„Visi rašytojai – šmėklos. Ką padarysi!“ Michel Schneider
 
• STASYS VYTAUTAS KARIGAILA.
Beribė barzda
• VYTAUTAS VARANIUS.
Dugnas
2
• SVAJŪNAS KUNCAITIS.
Magiškasis realizmas

POEZIJA

IEVA TOLEIKYTĖ

[skaityti komentarus]




          * * *


          Kurmis į namus parnešdavo paslaptingą
          erdvės dvelksmą
          kurmis, ištirpęs žemėj ir užmirštas –
          bet kūnu į kūną
          kurmis niekada nepamirštantis
          kur jis yra

          nesustabdomas, užsispyręs, neišnaikinamas
          kurmis
          pastiręs klausosi virpančios žemės
          kaip gaudžia vėjui drebinant
          ant stulpo pamautą
          milžinišką skaidrų butelį
          kaip plinta ratilais per požemius
          per kurmio kūną
          Garsas

          skamba
          nematomi kurmio namai

          o matančiam žydram-žaliam pasauly
          purios išraustos pilys
          byloja, kad kurmis dar gyvas ir nesiruošia
          niekur išeiti

          kurmis raus ir toliau savo kūnu šį laiką

          periodiškai išlįs pro viršūnę–duobę–pilį įkvėpti
          bauginančiai tyro
          plačių erdvių oro

          kur žvaigždės, šaltis, spalvos, šviesa
          ir speigo kristalai

          šito kurmis nematė ir nematys
          bet nuo erdvės, įsirėmusios kailin
          kurmiui muša širdis

          kurmis toks mažas
          kurmis milžiniškas savo name
          kurmis tikriausiai turi šeimyną

          dar labiau: nematomi kurmio vaikai

          niekada kurmis nesvarstė
          galimybės gyventi kitur

          KURMI, aš gyvenu labai panašiai
          tik mano burnoj – kalnų krištolo amuletas
          man yra
          kur kas mažiau laiko



          * * *


          tėvas jaunas būdamas
          kiaurus birželius nemigdavo naktim
          įjungdavo patefoną (valydavo jį spiritu)
          ir klasika
          pro langą plisdavo obelimis, rabarbarais,
          pelynais, gervuogių
          kerais
          iššokęs pro langą
          lėtai vaikščiodavo rūko kaupinu sodu
          stebėjo kaip plūsta
          pro šlamančią naktį
          jo muzika



          Iš valymų laiko


          ištrynus veidus, kūnus, sapnus,
          išsitrina baltas degantis gumulas
          karčiai sukvepia dūmai nulytam kieme

          dabar mano miestas blankus žydras ir lengvas,
          dangus
          granitiniai daugiabučiai, švarūs šiukšlynai,
          išvartės, žõlės

          iš tarpuvarčių padvelkia prūdo vandeniu,
          meldais ir šuliniu

          nusmelkia:
          olimpinio miestelio prisiminimas
          apleisto baseino dugne, prikritusiam lapų
          iš laimės verkiu

          gyventi dėl šios vietos-dienos
          visi pasiruošimai, vedliai, kalėjimas,
          fabriko stogas, žydra šviesa,
          „valkatos buvom“, stoties rajono kiemas,
          aštri žievė ir pūgos
          viskas į ovalią erdvę, po išgaubtu,
          lietaus vandeniu nurudėjusiu stogu
          ilsiuosi baseino dugne
          atėjau, dabar jau žinau, kad viską galiu

          jau įrodyta
          buvo ne tik ryšys, bet ir kryptis



          * * *


          stoviu ant kalno
          į betoninio miesto žiburius žiūriu
          į stogus, atodangas, daubas ir kalnelius
          ir staiga suprantu, kad girdžiu
          vaiduokliško pokalbio aidą:
          – o įmanoma apleisti tai, ko dar nebuvo?
          – įmanoma. viskas apleista, kur dar nebuvai.



          Eilėraštis


          norėti įeiti į tą kambarį, kuriame jie groja
          įėjus kurį laiką pabūti tame kambary
          žiūrėti į grojančių veidus
          žiūrėti į kitus, atėjusius ten
          daugybę valandų
          tyrinėti išraiškas, judesius, šūksnius
          išgerti
          nusimesti rūbus
          nusikirpti slogių popiečių prisigėrusius plaukus
          būti ten, tame kambaryje
          turėti ten savo vietą
          kėdutę savo turėti
          pamiršti save
          atsiminti
          peržvelgti metų laikus ir vis stiprėjantį dvelksmą
          peržvelgti pamiršime
          ir paskui nuspręsti, kad kas yra,
          tai yra tik visiškai absoliučiai mylima
          ir išeiti į lauką

          nuolatos būti tame kambaryje
          be pirmo karto būti ten



          * * *


          žodis „monolitai“
          statybinis kranas ir aidintis statybų triukšmas
          daugiabučiai ryte dvelkia drėgme
          tarpuvartėse suveši dilgėlės ir neramūs žaidimai
          stogai; gaivus vėjo gūsis smelkia šviesa ir aukščiu
          paliktos kėdės rodo kryptį žiūrėti

          iš viršaus kiemai lyg pavėsingos daubos
          pi̇̀lna uodų, aštraus šlapios žemės kvapo,
          smėlio dėžių, smėlio, aplimpančio dieną
          betonas vidurdienį žėri atodangose
          tuščiose, ir kiemai tušti
          tada palieti ranka betoną
          palieti betoną namo, kuriame gyveni

          jis šaltas net mėlyną kaitros dieną

          tiksi laikrodžiai tuščiame tavo bute
          saulės sklidini kambariai ir džiovyklos, plūsta šviesa
          jau seniai
          užsitrenkia metalinės durys, subarška užraktas
          viršuje, aš ant stogo, virš džiovyklų ir miegamųjų
          žiūriu į erdvę ir šviesą
          nėra kur išeiti daugiau

          tik į žmogų

          turėsiu būti
          švari kaip ugnis



          * * *


          rausvų rododendrų ugnis
          vėjo valia įdegta

          dar vieną šaltą pavasarį
          liūčių išplautam ledo išgludintame krašte
          pradedi vaikščioti
          šlamančiais parkais žiūri medžius
          nenumalšinamai
          lankai pianino pamokas
          skaitai raštus
          myli
          įkrenti lyg į sodą ar tvenkinį
          šitą gyvenimą
          ir laikas įkaitęs nuo įtampos
          šalto vėjo valia žadina kristi ir mestis
          neprašant pažado apleidžiant įgyventus jausmus
          ir buveines
          į žmones
          į kankinančiai šaltas auditorijas
          į dienas

          gal tai primins švelnų romantišką filmą
          jausmingoms dvasioms:
          pianino pamokos kaštonų rododendrų vešlios
          ugnys sužaliavimo drebulys –
          o kiek drąsos iš tikro reikia
          atsiverti
          vieną kartą
          kiek kančių ir klaidų kol pradedi nujausti
          kad gryninti ne užsidarius
          kad tai kiti savo buvimu
          poliruoja ir įkuria tavo dvasią

          paskui
          ji sliuogia medžių kamienais
          – manei kad vienatinė –
          mįslinga
          tvari jos šiluma


          2011 05 25


 

Skaitytojų vertinimai


68712. Gerai parasyta2011-06-13 16:44
.

68849. ilj :-) 2011-06-19 12:45
apie kurmius ir Eiėraštis - ypač patiko.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 4 iš 4 
21:30:18 Oct 30, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba