Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2008-09-05 nr. 3202

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Aušra Kaziliūnaitė.
milteliai skalbiamajai mašinai
15

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• Gerbiamieji Piliečiai, gerbiamosios Pilietės,1
 Būtina žadinti visuomenę5

POKALBIAI 
• Vertas gyvenimo miestas2

KNYGOS 
• „Nekaltybės amžius“
• „Vertėja“
• „Paukštukas, skelbiantis žemės drebėjimą“
• „Vandens lelija“
• Gintarė Adomaitytė.
Malonumų sąjunga: šokoladas ir...
• NAUJOS KNYGOS1

TEATRAS 
• Dialogas baroko tema1

KINAS 
• Ridas Viskauskas.
Pragaras – tai... vaikystė?
• Išėjo orus
• Ridas Viskauskas.
Anos gyvenimai ir mirtys
2

MUZIKA 
• Mokytojas Vladas Varčikas2

DAILĖ 
• Nijolė Nevčesauskienė.
Vizitinė kortelė
6
• Jurga Speičienė.
Gamtos idilėje – spalvų sprogimas
1
• Netekome lietuviškosios akvarelės meistro

KELIONĖS 
• Regina Baronienė.
Šveicarija: apie karves alpinistes ir mūsų patriotizmą
2

ESĖ 
• Mes dar gyvi1

KULTŪRA 
• Aidas iš dainuojančios Latvijos2

POEZIJA 
• Petras Panavas.
Praamžiaus paunksmėje
13

VERTIMAI 
• Jurij Maksimov.
Mergina ir fantastas

AKTYVIOS JUNGTYS/ ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• Kristina Savickienė.
Lengvai pasviręs pasaulis, arba Naujojo cirko savaitgalis ’08

AKTYVIOS JUNGTYS/ ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• Mindaugas Peleckis.
Kokia postmuzikos ateitis? (2)
2

KRONIKA 
• ONA ZALIŠAUSKAITĖ 1924–2008
• Petro Cvirkos premija10

SKELBIMAI 
• Finansinės paramos konkursas3

DE PROFUNDIS 
• Egidijus Jurgelionis.
Katinas F. Rofenštachenmachelis ir sporto žvaigždės
1
• Voldemaras Zacharka.
Vyšnių rapsodija
5
• RES LUDENTES/ŽAIDŽIANTYS DAIKTAI

AKTUALIJOS

Būtina žadinti visuomenę

[skaityti komentarus]

iliustracija

Šiemet sukanka 20 metų Sąjūdžiui, o prieš 15 metų rugpjūčio 31-ąją paskutinieji sovietų kareiviai paliko Lietuvos žemę. Šia proga aktyvų sąjūdietį, buvusį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką (1996–1999) ALGIRDĄ KATKŲ, neseniai išleidusį politinės publicistikos knygą „Nuo aušros iki sutemų“, kalbina KORNELIJUS PLATELIS.

Gerbiamas Algirdai, prieš 20 metų kilo Sąjūdis, o prieš 15 pasitraukė sovietų kariuomenė ir Lietuvai baigėsi Antrasis pasaulinis karas. Turėdamas omenyje šias abi datas norėčiau klausti: kaip mums tai pavyko? Kokios aplinkybės lėmė mūsų sėkmę?

Lietuvos istorijos kelyje apstu ypač garbingų bei reikšmingų įvykių, padariusių įtaką pasaulinės politikos eigai.

1410 m. – Žalgirio mūšis, 1863 m. – sukilimas prieš carinės Rusijos priespaudą, 1918 m. – Nepriklausomybės paskelbimas, didvyriškas pokario rezistencijos laikotarpis ir pagaliau Sąjūdis, sugebėjęs suvienyti pažangiąsias tautos jėgas ir 1990 m. atkurti Lietuvos Nepriklausomybę, išklibinti kruviniausios žmonijos istorijoje sovietinės imperijos pamatus.

Visa, kas buvo paveldėta iš randuotos žygdarbių istorijos ir sukaupta tautos atminties gelmėse, prasiskleidė ir sužibo spinduliuojančia laisvės šviesa, kuri atvėrė nustebusiam pasauliui kraujuojančias okupacijos Lietuvai padarytas žaizdas. Okupantai ne tiktai fiziškai naikino geriausius pavergtų šalių atstovus, bet ir kėsinosi į pačią žmogaus dvasią, siekdami atpalaiduoti tamsiąsias jėgas ir sugriauti užkardas, kurias tiek amžių kantriai statė civilizuotas pasaulis. Jie siekė sunaikinti ne tik valstybingumą, bet ir tautos intelektualinį potencialą, tradicijas ir papročius.

Sovietinė kolonijinė imperija, prisidengdama socializmo idėjomis vykdė imperialistinę, militaristinę ir mesianistinę politiką. Tik dėl nežaboto teroro imperijai pavyko išsilaikyti valdžioje tris ketvirtadalius amžiaus. Iš esmės ekonominė valstybės politika prieštaravo ne tik pagrindiniams visuomenės raidos dėsniams, bet ir žmogaus laisvos prigimties pojūčiui bei prigimčiai. Tokia politika kaustė ne tik veiklos laisvę, bet ir žmogaus mintį, taip sustabdydama visuomenės progresą. Kremliaus vadovai, pajutę braškant ekonomiką, bandė reanimuoti sistemą. Skelbdami persitvarkymą, jie nesuprato, kad žmonės mąsto ne vien ekonominėmis kategorijomis, bet tautos turi ir istorinę atmintį, orumo ir laisvės siekimo jausmą.

Be to, pačiame Kremliuje vadovybė susiskaldė į nuosaikiuosius ir „vanagus“. Pastarieji nesėkmingai bandė organizuoti valstybės perversmą, bet pralaimėję buvo priversti pasitraukti. Kelias į išsivadavimą palengvėjo ir dainuojančios revoliucijos procesas paspartėjo.

Tūkstančiai žmonių pasiaukojančiai, kantriai dirbo Sąjūdyje ir vykdė valstybinės bei istorinės reikšmės uždavinius. Pagauti idealizmo daugelis neįvertino, kaip giliai sovietinė propaganda buvo paveikusi žmonių sąmonę, kaip tvirtai susvetimėjimo ir nesantarvės šaknys tebebuvo įsikabinusios į praėjusius laikus.

Iš istorijos žinome, kad imperijos neša pražūtį ne tik užkariautoms, bet ir užkariautojų tautoms, kurios nežūva tik tada, kai pačios tai suvokia ir sukyla. Tad ir dabar dvasiškai nepalūžusioms tautoms liko vienintelis kelias – kova. Dainuojanti revoliucija prasidėjo ir jokios užtvankos nebesustabdė Baltijos šalių ir ne tik jų laisvos minties proveržio. Visų permainų varomoji jėga buvo trys Baltijos sesės –­ Lietuva, Latvija, Estija.

Pagaliau atėjo metas, kai okupantai buvo priversti išvesti kariuomenę iš Baltijos ir kitų valstybių, taip pat ir iš tuometinės Rytų Vokietijos. Kariuomenės išvedimas buvo labai skausmingas ekonomiškai ir politiškai nusilpusiai sovietinei imperijai, o ypač jos vadovams. Jie karštligiškai ieškojo įvairiausių būdų, kaip išeinant pasilikti ir vėliau siekti revanšo. Gruzijos įvykiai parodė tokių prielaidų pagrįstumą.

Neseniai pasirodė Jūsų knyga „Nuo aušros iki sutemų“, kurioje aprašote mūsų nelengvą kelią iki Nepriklausomybės atgavimo ir po to. Pavadinimas ne itin optimistinis, tačiau knygoje skamba ir šviesi gaida: nors mūsų valstybė kuriasi sunkiai, viskas dar prieš akis ir priklauso nuo mūsų. Kaip kilo mintis rašyti šią knygą?

Knygos turinys ir tekstas atsirado iš noro ir būtinybės padėti suprasti tarp valdžios ir piliečių atsivėrusios prarajos priežastis, neteisybės įsigalėjimo ir eilinio žmogaus nuvertinimo aplinkybes, neriboto valdžios godumo ir dviveidiškumo atsiradimo bei valstybės atkūrimo problemas ir ištakas.

Joje nesiekiama ką nors pažeminti ar smerkti. Aprašomi įvykiai ir faktai yra pagrįsti viešai skelbtomis juridiškai nepaneigtomis publikacijomis, istorijos šaltiniais ir analitine medžiaga.

Knygoje daug rašoma apie grobuonišką valstybinio ir nevalstybinio turto pasisavinimą, nusikalstamų struktūrų dalyvavimą privatizuojant patraukliausius objektus. Lietuvos jūrinio komplekso įmonių privatizavimą, žvejybos laivyno likvidavimą, koncerno EBSW veiklos padarinius ne tik piliečiams, bet ir Lietuvos pramonei, ekonomikai bei bankininkystei. Apie teisėsaugos ir valdžios institucijų abejingumą, toleranciją ir kai kuriais atvejais bendradarbiavimą su tais, kurie pusvelčiui susigrobė visiems Lietuvos žmonėms priklausantį turtą.

Nemažai dėmesio knygoje skiriama Lietuvos nacionaliniam saugumui, Valstybės saugumo departamento veiklai. Pateikiamos interpretacijos ir galimos savanorio Juro Abromavičiaus bei pulkininko Vytauto Pociūno žūties versijos ir išryškėjusi „valstybininkų“ klano veikla, jo ryšiai su užsienio valstybių padaliniais bei siekis užvaldyti Lietuvą, įskaitant pačias aukščiausias valdžios institucijas.

iliustracija
Ričardo Šileikos nuotrauka

Knygoje pateikti faktai akivaizdžiai byloja, jog būtina žadinti visuomenę, kuri neleistų klanui toliau vešėti, stiprėti ir daugintis, nes darosi nebeaišku, kokią ideologinę formą įgaus mūsų valstybė. Galime nejučia tapti oligarchine respublika su valdoma demokratija, tokia maža Rusijos kopija.

Knygoje stengiamasi žadinti viltį bei norą išeiti iš praeities ir pakeisti dabartį, tikėjimą, jog dar galima viską pakeisti, bandoma dabartinėje bendravimo agonijoje įžiebti tikėjimo kibirkštėlę, paduoti ranką praradusiesiems viltį ir ištirpdyti baimės ledus, idant mūsų vaikai nebūtų pasmerkti tapti nomenklatūros gudručių atžalų baudžiauninkais.

Lietuvoje per mūsų aptariamąjį laikotarpį įvyko daug gerų permainų, tačiau netrūksta ir blogųjų. Kokias pagrindines grėsmes mūsų valstybei matote šiandien?

Lietuvos saugumas yra regioninės, europinės ir globalinės valstybių bendrijos sudedamoji dalis, todėl neatsiejamas nuo tarptautinio saugumo. Lietuvos nacionalinis saugumas priklauso ne tik nuo vidinių, bet ir nuo išorinių veiksnių, tai yra nuo Rusijos ir Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) raidos, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), NATO bei Europos Sąjungos (ES) raidos tendencijų bei plėtros, be to – ir nuo globalizacijos, naujų technologijų įtakos ir Baltijos regiono raidos. Galimos šios pagrindinės grėsmės:

įstojus į NATO ir Europos Sąjungą, karinė grėsmė Lietuvai sumažėjo, tačiau stiprėjant Rusijai, ekonominis spaudimas ir karinės jėgos demonstravimas didės priklausomai nuo to, kiek jai nuolaidžiaus Vakarų šalys;

pernelyg didelė priklausomybė nuo Rusijos strateginių žaliavų ir energetinių išteklių tiekimo bei užsienio kapitalo koncentracija svarbiuose ūkinės veiklos sektoriuose;

užsienio šalių specialiųjų tarnybų veikla, siekiant išlaikyti Lietuvą savo politinės ir ekonominės įtakos sferose;

Penktosios kolonos egzistavimas ir jos įtakos didėjimas Lietuvoje;

nelegalių Rusijos aukštųjų mokyklų steigimas ir jų veikla Lietuvoje;

ypač pavojinga oligarchinio klano („valstybininkų“) veikla ir įsigalėjimas valdžios struktūrose bei ryšiai su užsienio specialiosiomis tarnybomis;

emigracijos ir imigracijos procesai bei katastrofiškai didėjantis mišrių šeimų skaičius Lietuvoje;

nepalanki demografinė situacija Lietuvoje;

valdžios institucijų nesugebėjimas veiksmingai kovoti su alkoholizmu, narkomanija, prekyba žmonėmis, šešėline ekonomika ir nepilnamečių įtraukimu į nusikalstamą veiklą;

nesustabdomai didėjanti biurokratija, korupcija, kyšininkavimas, valdžios savivalė, organizuotas nusikalstamumas;

netolygi socialinė bei ekonominė raida, lemianti įvairių gyventojų sluoksnių pragyvenimo lygio skirtumą;

nesugebėjimas Lietuvoje sukurti brandžios pilietinės visuomenės, galinčios išsaugoti, perimti, atkurti kultūrines bei dorovines vertybes ir kontroliuoti valdžios veiksmus.

Kaip vertinate tai, kas vyksta Gruzijoje? Kaip pakomentuotumėte šio konflikto, sutapusio su olimpinėmis žaidynėmis, pradžią?

Gruzijos ir Rusijos konfliktas brendo ne vienerius metus. Maskva, veikdama pagal principą „skaldyk ir valdyk“, seniai skatino separatistinius procesus Abchazijoje, Pietų Osetijoje, Adžarijoje, Moldovoje ir kitur. Ji rėmė separatistus, apginklavo jų pajėgas ir net suteikė Rusijos pilietybę šių teritorijų gyventojams. Procesas paspartėjo, kai Gruzijoje įsitvirtino provakarietiška demokratinė valdžia ir prezidentu buvo išrinktas Michailas Saakašvilis. Dar gerokai iki konflikto minėtuose regionuose gerokai suaktyvėjo Rusijos karinių pajėgų veiksmai. Prie Gruzijos sienų buvo surengti kariniai mokymai, kuriuose dalyvavo 1991 m. Lietuvoje pagarsėjusi Pskovo 76-oji desantininkų divizija. Kaip ir prieš antrojo Čečėnijos karo pradžią, Abchazijoje bei Pietų Osetijoje buvo įvykdyti keli teroristiniai aktai. Pasirengusi žygiui armija, palaikoma vietinių separatistų, vadinamųjų taikdarių ir naujai iškeptų „Rusijos piliečių“, provokavo Gruziją konfliktui ir laukė savo valandos. Būtent Pekino olimpinių žaidynių pradžia ir pasitarnavo Rusijos propagandai. Matyt, Gruzija negalėjo toliau taikstytis su organizuotais gruzinų kaimų puldinėjimais Pietų Osetijoje, o Maskva tik ir laukė Gruzijos atsakomųjų veiksmų, kaip preteksto panaudoti karinę galią.

Rusija neįstengia susitaikyti su postsovietinėmis geopolitinėmis realijomis, ir kiekviena jos pašonėje atsiradusi demokratinė valstybė laikoma keliančia grėsmę jos nacionaliniam saugumui. Ji vis labiau tampa imperine, oligarchine valdomos demokratijos valstybe. Prorusiška Vakarų šalių politika ir atsainus požiūris į barbarišką karinį mažos valstybės užpuolimą paskatins Kremliaus vadovus tolimesniems panašaus pobūdžio veiksmams. Jau kiek anksčiau Rusijos spaudimu buvo padalyta Moldova. Rusijos vadovai atvirai kvestionavo Ukrainos teritorinį vientisumą, pareikšdami, kad Krymas turi priklausyti Rusijai. Baltijos valstybės jau dabar yra ekonominių ir kibernetinių atakų objektas.

Regėdami, kas vyksta mūsų valstybėje ir pasaulyje, mes tiesiog nebegalime likti abejingi, pakrikę, besirūpinantys vien tik savo reikalais, nors gal kai kas mus tokius ir norėtų matyti.

Dėkoju už pokalbį.

 

Skaitytojų vertinimai


48467. raimis2008-09-11 11:54
Įtaigiai ir argumentuotai pakalbėta...Bet kas kreips dėmesį į ekspolitikus ir eksministrus, svarbiau - paksius ir viktarasius.

48477. ???2008-09-12 14:01
O kur dar vienas eksministras, tampriai susijes su lieratura?

48490. nasa2008-09-13 11:38
is sios str. pagaliau supratau, kas darosi Gruzijoje. labai aciu

48495. !!!2008-09-13 17:21
Ar cia rimtai, ar cia juoku skyrelis?

48503. Skirmantė2008-09-14 15:43
Tai ar apie KARĄ, ar apie "konfliktą" IŠTAISYKIT TERMINUS.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 13 iš 13 
21:28:50 Oct 30, 2011   
Feb 2009 Jun 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba