Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2008-09-05 nr. 3202

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Aušra Kaziliūnaitė.
milteliai skalbiamajai mašinai
15

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• Gerbiamieji Piliečiai, gerbiamosios Pilietės,1
• Būtina žadinti visuomenę5

POKALBIAI 
• Vertas gyvenimo miestas2

KNYGOS 
• „Nekaltybės amžius“
• „Vertėja“
• „Paukštukas, skelbiantis žemės drebėjimą“
• „Vandens lelija“
• Gintarė Adomaitytė.
Malonumų sąjunga: šokoladas ir...
• NAUJOS KNYGOS1

TEATRAS 
• Dialogas baroko tema1

KINAS 
 Ridas Viskauskas.
Pragaras – tai... vaikystė?
• Išėjo orus
• Ridas Viskauskas.
Anos gyvenimai ir mirtys
2

MUZIKA 
• Mokytojas Vladas Varčikas2

DAILĖ 
• Nijolė Nevčesauskienė.
Vizitinė kortelė
6
• Jurga Speičienė.
Gamtos idilėje – spalvų sprogimas
1
• Netekome lietuviškosios akvarelės meistro

KELIONĖS 
• Regina Baronienė.
Šveicarija: apie karves alpinistes ir mūsų patriotizmą
2

ESĖ 
• Mes dar gyvi1

KULTŪRA 
• Aidas iš dainuojančios Latvijos2

POEZIJA 
• Petras Panavas.
Praamžiaus paunksmėje
13

VERTIMAI 
• Jurij Maksimov.
Mergina ir fantastas

AKTYVIOS JUNGTYS/ ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• Kristina Savickienė.
Lengvai pasviręs pasaulis, arba Naujojo cirko savaitgalis ’08

AKTYVIOS JUNGTYS/ ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• Mindaugas Peleckis.
Kokia postmuzikos ateitis? (2)
2

KRONIKA 
• ONA ZALIŠAUSKAITĖ 1924–2008
• Petro Cvirkos premija10

SKELBIMAI 
• Finansinės paramos konkursas3

DE PROFUNDIS 
• Egidijus Jurgelionis.
Katinas F. Rofenštachenmachelis ir sporto žvaigždės
1
• Voldemaras Zacharka.
Vyšnių rapsodija
5
• RES LUDENTES/ŽAIDŽIANTYS DAIKTAI

KINAS

Pragaras – tai... vaikystė?

Ridas Viskauskas

[skaityti komentarus]

iliustracija
Filmo „Kolekcionierė“ kadrai

Rugpjūčio vidurys. Karšta, galva nei šiokia, nei tokia... Tuoj Vilniuje prasidės teatro sezonas: premjeros, festivaliai. Kaip kasmet, teks kovoti su teatrų (festivalių) „viešųjų ryšių“ reklaminiais tekstais, mąstyti, kaip čia pamačius vieną ar kitą spektaklį (neaišku kodėl praėjusį sezoną nutrūko kolegiški ryšiai su Valstybiniu jaunimo teatru, Mažuoju teatru sostinėje –­­ nežinia, į ką kreiptis dėl kvietimų, o sudėtingesnį spektaklį, jei nori rimtai apie jį rašyti, reikia žiūrėti ne vieną kartą!), gaudyti recenzentus, tarkime, skambinti bene ryškiausiam jaunosios kartos teatrologui Andriui Jevsejevui, prašyti: „Gal žiūrėsi? Gal parašytumei?“ (taip aistringai dirbama tik alkanoje jaunystėje, vėliau –­ karjera, tarnystė kokioje įstaigoje –­ ir pinigėliai pavilioja teatrologus „geresniam gyvenimui“...). Dar – pokalbiai su kūrėjais. Gaila, vasarą nepavyko susitikti su Lietuvoje viešėjusiu režisieriumi Mindaugu Karbauskiu, jo spektakliai vaidinami Maskvoje, P. Fomenkos teatre ir O. Tabakovo teatre-studijoje. (Kad taip vylingos „Sirenos“ kada vietoj kokių „skandalingųjų britų“ atvežtų kurį nors „neskandalingą“ M. Karbauskio spektaklį, pažintiniu požiūriu būtų daugiau prasmės.) Režisierius atsiprašė negalįs susitikti, nes –­ „šiuo metu pats sau negaliu atsakyti į esminius teatro klausimus...“ Gerbiu mažakalbius už sąžiningumą ir nemanipuliavimą žiniasklaida įvairiais tikslais.

Bet kol kas – pauzė. Knygos – jų kalnai, neperskaitytų... Kaip spėti iki atos­togų pabaigos? Kino centre „Skalvija“ Kristinos Buožytės vaidybinis filmas „Kolekcionierė“. Jis rodytas festivalyje „Kino pavasaris“ balandžio pabaigoje. Bet tąsyk, blaškydamasis tarp daugybės įdomių filmų, jo nepamačiau. Reikia dabar...

Salėje sėdime negausiai: du pensininkai, keliolika merginų ir aš (prietelius, kuriam pasakojau įspūdžius, juokavo: „Tai ir pats jau „prie pensininkų“ skaičiuotumeis!“). Nenorėdamas būti šališkas, nieko apie filmą neskaičiau. Žinau tik, kad jau apdovanotas Lietuvoje; režisierė – jauna. Nei jos ankstesnių darbų, nei pas ką ji mokėsi, nežinau. Tik nustebino filmo trukmė: ne koks 20 ar 30, kaip jau įpratino nacionalinio kino skurdo standartas, o 80 minučių!

Filmo pradžia: vaiko su akinukais veidas. Logopedės pamoka, kaip vaikui nugalėti mikčiojimą. (Iškart prisimenu Andrejaus Tarkovskio „Veidrodžio“ pradžią. Leisk, atmintie, ramiai „Kolekcionierę“ žiūrėti!) Logopedę Gailę vaidina Gabija Ryškuvienė, aktorė, kurią teatre mačiau jau senokai – Roko Ramanausko 1996 m. Rusų dramos teatre režisuotame spektaklyje „Pasakyk, kad tu mirei“ (pagal Jerome’o Sallingerio apsakymą „Balda-Grevelda“). Ne tik Gabija Ryškuvienė, bet ir kiti šiame filme vaidinantys aktoriai (Marius Jampolskis, Valda Bičkutė, Darius Gumauskas, Ramūnas Cicėnas...) tarsi atsineša iš teatro sukurtų vaidmenų šleifą. Kaltas aktorių tipažo principas? Čia pastebėjimas – ne priekaištas, bet tarsi nuspėji, kokį personažą aktorius vaidins. R. Cicėnas „specializuojasi“ vaidindamas gatvės „bachurėlius“, pasirengusius pirma pasitaikiusia proga galvon duoti, D. Gumauskas –­­ „herojus meilužius“, M. Jampolskis –­­­­ ironiškus nervingus tipus... Gabijos Ryškuvienės Gailė pasižymi savotišku vidiniu aristokratiškumu (tai buvo matyti ir iš Ramonos vaidmens minėtame spektaklyje). Sumaniai parašytas filmo scenarijus (autoriai – Kristina Buožytė, Bruno Samper, Darius Gylys): veikėjų santykiai sudėtingi, permainingi, paradoksalūs ir veiksmingi. „Kas tarp šių žmonių vyksta? Ko jie nori iš savęs ir pasaulio?“ – svarstau žiūrėdamas filmą. Ačiūdie, veikėjai nefilosofuoja „apie gyvenimą ir aukštas materijas“, jų nelanko vizijos ar mistiški praeities regėjimai; jie gyvena „čia ir dabar“ be nacionalinio kolorito ženklų (tik iš veikėjų tipažų galima numanyti, kad veiksmas vyksta kurioje nors pokomunistinėje šalyje)... Žanras – psichologinė drama – pagautas ir išlaikytas tiksliai. „Įdarbinta“ ir žiūrovų vaizduotė, nes neišsakoma viskas „iki galo“, pasitelkiamos užuominos (kodėl ir kam). Žmonės ir jų paradoksalios gyvenimo istorijos filme pateikiamos „nesukramtytos“.

iliustracija

Herojės mįslė – jos poelgiai, beprotiški, provokuojantys, balansuojantys ties savinaikos riba ir moralumo požiūriu dažnai dviprasmiški. Todėl ir įdomūs: protinga moteris, o ką išdarinėja! Kai tėvas (aktorius Valerijus Jevsejevas) praneša, kad jam vėžys, moteris „kietai“ reaguoja, ragindama nelaimėlį nepasiduoti. Kai josios sesuo (aktorė Valda Bičkutė), tokia „fifačka“, gedulo laikui po tėvo mirties nepraėjus, rengia mergvakarį su striptizo šokėju, herojė pasibjauri ir sukelia ekscesą – šokėjui įtaiso „gamybinę traumą“... Žiūrovai simpatizuoja herojei ir tuomet, kai ji, vairuodama savo pasipūtusio šefo (aktorius Darius Gumauskas) brangią mašinytę, erzina jį, gerokai viršydama greitį, keldama avarines situacijas. Šefas iš tariamo mandagumo ir susireikšminimo dėl savo, kaip verslininko, statuso išsilukštena pats: kaip gatvės prasčiokėlis pratrūksta triaukščiais keiksmais...

Laikas prasitarti: režisierė komplikuoja siužetą, pasitelkdama „kino kine“ principą. Herojės tėvas moterį filmavo vaikystėje –­ ir tie „laimingos vaikystės“ kadrai emocinio kontrasto būdu pertraukia dabartinį moters neramų gyvenimą. Ir užmina mįslę: kokie vis dėlto buvo jos santykiai su tėvu? K. Buožytė pernelyg išmintinga, kad vienareikšmiškai pasakytų...

iliustracija

„Kinas“ heroję suveda ir su Mariaus Jampolskio vaidinamu kino montuotoju, kurio gyvenimo istorija – tarsi ironiška replika, kuo virsta jaunų menininkų svajonės pinigų pasaulyje... Šis montuoja tai, ką atneša užsakovai: vestuves, vakarėlius... Tarp moters, kuri jam atnešė logopedinių pratybų vaizdajuostę, ir montuotojo užsimezga keisti, ne vien profesiniai santykiai. Montuotojas – aistringas lošėjas, Gailė jį traukia iš skolų, siūlydama mainais atidirbti filmuojant (kartais paslėpta kamera) ir montuojant filmukus iš savo asmeninio gyvenimo. Ironiškas požiūris į striptizo vakarėlį ar į keiksmais iš baimės pratrūkusį šefą juos suvienija. Bet montuotoją sukrečia scena viešbutyje, į kurį su moterimi jis atėjo nusiteikęs tikrai ne dalykiniams santykiams... Jam atvipo žandikaulis, kai suprato, kad šįkart teks filmuoti... moters sueitį vonioje su kažkokiu patinu. Kodėl? Kam? Koks jo vaidmuo moters planuose?.. Montuotojas sukrėstas –­ juo naudojamasi?

Kas iš tiesų vyksta šios protingos moters galvoje, sužinome kiek vėliau, kai tuos vaizdus ji parodo seseriai ir jos vyrui –­ viešbučio meilužiui... Demaskavimas. Bet šitokia kaina! O ir už teisybę niekas „ačiū“ nepasako: sesuo reaguoja nebyliai priekaištaudama Gailei, o sesers vyras (aktorius Darius Petkevičius) drūtai nusikeikia (nenormine kalba filme veikėjai bendrauja gana dažnai, bet tai pateisinama jų mentalitetu, socialine aplinka).

Užsikrėtusi „namų kino“ manija, herojė tarsi pakliūva į vidinius spąstus. Ką ji „kolekcionuoja“? Dažniausiai negatyvios patirties akimirkas. Tas ilgas žiūrėjimas į savo atvaizdą – šešėlį – antrininką nėra jau toks paprastas. Išeidama iš darbo (po eksceso su darbdaviu) moteris durimis mirtinai sužaloja šunelį. Nežinia koks asmenybės susiskaidymas: žaloti šunelį ir žinoti, kad tave filmuoja; paskui žiūrėti, kaip žaloji šunelį ir vėl tai išgyventi... Psichinis-emocinis sutrikimas?.. O epizodas ant tilto, kai chuliganai provokuojami smurtui prieš montuotoją ir save?

„Kinas kine“ taip pat „pasitarnauja“ kaip kino plastikos ir ritmo priemonė, kaip neįkyrus žaidimas vaizdu (operatorius Feliksas Abrukauskas). Finale, kai moteris pasakoja apie vaikystėje gautas dvi tėvo dovanas ir iš lėto tyrinėja savo kūną, ekraną pamažu nutvieskia geltona spalva. Režisierė subtiliai atskleidžia dalykiškos, protingos, valingos, tačiau iš esmės viduje palūžusios moters dramą. Ir tas kontrastas tarp moters „išorės“ ir jos „vidaus“ labai įdomus. Lieka tikėtis, jog pamatysime ir daugiau Kristinos Buožytės, linkusios domėtis žmogaus psichologijos vingiais, filmų. Žinoma, finansai, finansai...

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 13 iš 13 
21:28:42 Oct 30, 2011   
Feb 2009 Jun 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba