Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2008-09-05 nr. 3202

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Aušra Kaziliūnaitė.
milteliai skalbiamajai mašinai
15

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• Gerbiamieji Piliečiai, gerbiamosios Pilietės,1
• Būtina žadinti visuomenę5

POKALBIAI 
• Vertas gyvenimo miestas2

KNYGOS 
• „Nekaltybės amžius“
• „Vertėja“
• „Paukštukas, skelbiantis žemės drebėjimą“
• „Vandens lelija“
• Gintarė Adomaitytė.
Malonumų sąjunga: šokoladas ir...
• NAUJOS KNYGOS1

TEATRAS 
• Dialogas baroko tema1

KINAS 
• Ridas Viskauskas.
Pragaras – tai... vaikystė?
• Išėjo orus
• Ridas Viskauskas.
Anos gyvenimai ir mirtys
2

MUZIKA 
• Mokytojas Vladas Varčikas2

DAILĖ 
• Nijolė Nevčesauskienė.
Vizitinė kortelė
6
• Jurga Speičienė.
Gamtos idilėje – spalvų sprogimas
1
• Netekome lietuviškosios akvarelės meistro

KELIONĖS 
• Regina Baronienė.
Šveicarija: apie karves alpinistes ir mūsų patriotizmą
2

ESĖ 
• Mes dar gyvi1

KULTŪRA 
• Aidas iš dainuojančios Latvijos2

POEZIJA 
• Petras Panavas.
Praamžiaus paunksmėje
13

VERTIMAI 
• Jurij Maksimov.
Mergina ir fantastas

AKTYVIOS JUNGTYS/ ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• Kristina Savickienė.
Lengvai pasviręs pasaulis, arba Naujojo cirko savaitgalis ’08

AKTYVIOS JUNGTYS/ ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• Mindaugas Peleckis.
Kokia postmuzikos ateitis? (2)
2

KRONIKA 
• ONA ZALIŠAUSKAITĖ 1924–2008
• Petro Cvirkos premija10

SKELBIMAI 
• Finansinės paramos konkursas3

DE PROFUNDIS 
 Egidijus Jurgelionis.
Katinas F. Rofenštachenmachelis ir sporto žvaigždės
1
• Voldemaras Zacharka.
Vyšnių rapsodija
5
• RES LUDENTES/ŽAIDŽIANTYS DAIKTAI

DE PROFUNDIS

Katinas F. Rofenštachenmachelis ir sporto žvaigždės

Egidijus Jurgelionis

[skaityti komentarus]

iliustracija
Autoriaus nuotrauka

Esu Franciskas Rofenštachenmachelis. Katinas. Sportiškas katinas. O jūs manėte, kad aristokratas, baigęs Oksfordo universitetą, turi būti savęs neprižiūrintis suglebėlis? Savybė apleisti savo kūną ir dvasią būdinga tik dviejų rūšių atstovams: šunims, kurie net nesvajoja apie kilmingas šaknis ir didžią garbę, ir žmonėms, kurie save laiko visatos bambomis, nors patys vartodami žodžius „kairėn“, „dešinėn“ ir „tiesiai“ lengviau nupasakotų, kur reikia ieškoti tos visatos, nei surastų tą pačią savo pačių bambą. Cha cha cha mur... Mano garbingi ir mažiau garbingi gentainiai nuolatos tobulindavo savo kūną ir protą. Iš pradžių tam, kad pasigautų „greitesnį maistą“ nei gamina McDonalde, o vėliau, kad nei sau, nei kitiems ilgaūsiams gėdos nedarytų. Šunims to nereikėjo: jie visada buvo didesni padlaižiai net už mano kriketo partnerės Elžbietos II liokajų ir maisto lengvai gaudavo. Todėl visada ir tarnavo. Anksčiau žmonėms, neką subtilesnio proto savininkams nei patys, o dabar – katinams. Nesutinkate? Štai mano pusbrolis Micius yra gerbiamas televizijos prodiuseris ir jei ne jis, tai Lesė dar ir dabar teftelių skardines prie jo šiukšlių konteinerio laižytų. Sako, jog neapsikentęs Lesės smarvės kartą žmogumi ją padaryt nusprendė. Oi, atsiprašau, šunimi. Nors skirtumas tik fiziologinis, žinoma. Cha cha cha mur... Komisaras Reksas policijos akademijos net baigęs nebūtų, jei ne šaunusis policijos akademijos komendantas Murklachelis, kuriam pavyko jį išsukti nuo fizinio lavinimo normatyvų. Ciūcikas net penkių atsispaudimų neišstenėdavo. Cha cha cha mur... O, kaip jau sakiau, kačių padermės atstovai yra ne tik intelektualūs, bet ir puikiai pasirengę fiziškai. Aš pats, žydų kilmės prancūzų tautybės vokietis, pasaulio sportui atidaviau keletą savo gyvenimų, kurių, kaip žinia, turiu devynis, ir ne vienas mano ūsas pražilo, kol išauklėjau visoje planetoje žymius sportininkus.

Geriausiai prisimenu Deivido Bekheimo vaikystės ir jaunystės metus, kada jį į pirmąją treniruotę atvedė mama. Tada Deividukas ir išlindo iš po mamytės sijono. Aišku, tiesiogine prasme. Jis tikrai tupėjo po sijonu. Matėsi, moteris – ne Marija Šarapova ir net ne Bartaškienė (beveik Meškauskienė), tačiau sportu domėjosi pakankamai: sijonas buvo pasiūtas iš vartų tinklelio, o užpakalis bemaž atitiko FIFA vartų gabaritų standartus. Cha cha cha mur... Bet jaunasis Bekheimas man, pripažintam Didžiosios Britanijos sporto meistrui, iškart pasirodė perspektyvus: gerai vandenį nešiodavo, sportininkams kamuolius padavinėdavo, stadione šiukšles rinkdavo, vartų tinklelius po treniruočių nukabinėdavo. Matyt, matė, kaip dirba tėvas. Cha cha cha mur... Bet kartą atsiklausęs manęs, autoritetingo trenerio, pabandė spirti į vartus. Man, Franciskui Rofenštachenmacheliui, visko mačiusiam futbolo ekspertui, tas vienintelis smūgis parodė puikius Deivido Bekheimo techninius duomenis ir ėmiau jį treniruoti. Žinojau, kad už Pele ar Maradoną geresnis nebus, tačiau norėjau, kad vaikis bent kartą gyvenime į vartus pataikytų. Po kiek laiko jis tapo futbolininku. Pele jau buvo pensininkas, o Maradona dar lakstė. Anglijos karalienės užsakymu reikėjo atsikratyti Argentinos futbolo žvaigžde. Mąsčiau ilgai ir kantriai, kaip koks Garis Kasparovas, kol pagaliau ilgos bemiegės valandos virto genialiu taktiniu sprendimu. Kitos dienos rytą pirmąja klase išvykau į Pietų Ameriką. Mano patarimai ir aviacijos žinios padarė didelę įtaką tada dar „žvirbleliui“ pilotui. Nežinau jo vardo, tačiau rusiškai jis save vadino lievu, o aš svarsčiau: „Dar ir optimizmo turi.“ Cha cha cha mur... Po keliolikos metų mačiau jį per specialiai man pagamintą dviejų metrų įstrižainės SONY plazminį televizorių – skraidantį po tiltais, kai jo bendravardis Džordžas, JAV prezidentas ir buvęs mano kaimynas, mat gyvenau kitoje gatvės pusėje prie Baltųjų rūmų, jam plojo. Grįžtame prie mano misijos. Sunkiai, tačiau Maradonai pavyko įgrūsti žolės ir vieną kartą gerai užrūkęs jis pasitraukė iš futbolo stadionų, sustorėjo ir tapo tipiniu Homo sappiens happiend –­ storu, tingiu lėtapėdžiu. Futbolo karaliaus sostas liko Bekheimui. Už šį žygį Elžbieta II man suteikė rožinio sero titulą. Beje, tą pačią dieną kaip ir Eltonui Džonui, kuriam atiteko žydra spalva. Gerai, kad suskubau po Jos Didenybės kardu palįsti pirmas, nes Alkatrase su tokia pravarde būtum labai mylimas. Cha cha cha mur... Deja, mano filosofija, kaip ir futbolo žinios, apleidžia Deivido galvą. Žmogėnas pamiršo, ką reiškia pataikyti į vartus, o ir asmeninė higiena... Nekatiniška... Skutimosi peiliukus reklamuoja, o vaikšto vos ne kaip... Na, kaip tas jūsų vadinasi, kur anksti keldavosi?.. Ak, taip, Basanavičius. Cha cha cha mur...

Daugiausia pūkų kamuoliukų (net tris kilogramus) iškosėjau ir žilo kailiuko lopinėlių atsirado, kai ketvirtojo gyvenimo pabaigoje su buvusia žmona Klaudija Šifer nusipirkome vasarnamį Seišeliuose. Tiksliau, nupirkau aš, mat nusibodo ta ankšta keturių hektarų ploto pilis Alpėse. Tokį „pastatą“, atsiprašant, drįsčiau laikyti žiurkėno nameliu. Kad būtų jaukiau, kieme nutariau pasėti karališką veją. Na, žinote, kad vaikštant maloniai kutentų letenėles, o pats juk nesėsi. Paskambinau savo geram draugui Michailui Gorbačiovui, kuris visai neseniai buvo pasisamdęs puikų šio amato ekspertą, ir pasiklausiau, kaip būtų galima rasti tą „žolininką“. Kiek pinigų iš mano krokodilo odos piniginės išplėšė tas vaikis, o ką jau ir sakyti apie transportavimą iš JAV į Seišelius nuosavu „Boingu“... Prisiminus, net kailiukas šiaušiasi. Tačiau buvo verta. Veja buvo aukščiausios kokybės. Net nepasakysi, kad žmogus sėjo. Kiek žinau, dabar tas vaikigalis vejas tik gadina: pridirba skylių kaip koks aklas kurmis, kurį, jei nebūčiau rafinuotas, kaipmat pasigardžiuodamas suvalgyčiau, prismaigsto į jas vėliavų ir, negana to, pasiėmęs lazdą po visą pievą laksto kaip kvailys ir mušinėja kamuoliuką. Vadina save turtingiausiu pasaulio sportininku, nors jo centai, palyginti su mano katiniškų letenų kontroliuojamais milijonais Šveicarijos banke, verti nebent mano vakarienės. Cha cha cha mur... O jau pavardė... Nei skambesio, nei kilmės. „Medinis tigras“ (Tiger Woods – aut. past.), matai. Gal jau nebeįžeidinėkime mano garbingų giminaičių. Aš tą žolės sėjiką veikiau Pinokiu pavadinčiau. Cha cha cha mur... O jo darbo pas mane greitai neliko: leidau kaimynų vaikiui su mano keturiais ratais varoma limuzino klasės žoliapjove ją nupjauti. Šis vis nemokėjo sankabos atleisti, tad visa pieva pavirto purvo vonia. Na, tokia, kokią mėgo mano buvusioji. Cha cha cha mur... Namą dėl pievelės teko parduoti, žinoma, bet savo misiją įvykdžiau – išmokiau kaimynų vaikėzą važinėti. Nepasakyčiau, kad buvo labai gabus, tačiau aš, automobilių asas ir visų ralių pažiba, greitai anam perdaviau nedidelę dalį savo meistriškumo. Po kelerių metų netikėtai įsijungęs televizorių pamačiau, kaip jis ant F-1 pakylos strikinėja. Visi tą šuoliuką pradėjo vadinti Michaelio Šumacherio vizitine kortele, tačiau iš tiesų tai tik nevykęs bandymas pavaizduoti mano garsųjį šuoliuką, kuris padeda suvilioti kiekvieną moterį. Murrr...

Tai tik keletas mano letenos išugdytų sporto žvaigždžių, kurios mane nuolat nuvilia savo žmogišku elgesiu... Nors, tiesą sakant, visi jūs tokie. Štai sėdite dabar ir skaitote. Gerai, kad bent jau mano, Francisko Rofenštachenmachelio, žodžius į puodynę kraunate. Ach, taip, galvą. Cha cha cha mur... Bet koks skirtumas: vis tiek po keliolikos minučių bus tuščia. Dar gaila, kad nesusivokiate, jog turint tuščią galvą reikėtų kitus galus tobulinti. Ir vėl jūs apie tai pamanėte... Nebūtumėte gyvuliai... Aš apie viso kūno mankštą kalbėjau. Štai mano ir mano gentainių kūnai tokie, kad iššokę pro Vilniaus televizijos bokšto langą atrodytumėme kuo sveikiausiai, o ką apie jus galima po tokio skrydžio pasakyti? Nebent tik: „Gal norite blynų?“ Cha cha cha mur...

 

Skaitytojų vertinimai


48476. katyte2008-09-12 14:00
Murr, visai neblogai, katineli

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 13 iš 13 
21:28:36 Oct 30, 2011   
Feb 2009 Jun 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba