Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2008-09-05 nr. 3202

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Aušra Kaziliūnaitė.
milteliai skalbiamajai mašinai
15

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• Gerbiamieji Piliečiai, gerbiamosios Pilietės,1
• Būtina žadinti visuomenę5

POKALBIAI 
• Vertas gyvenimo miestas2

KNYGOS 
• „Nekaltybės amžius“
• „Vertėja“
• „Paukštukas, skelbiantis žemės drebėjimą“
• „Vandens lelija“
• Gintarė Adomaitytė.
Malonumų sąjunga: šokoladas ir...
• NAUJOS KNYGOS1

TEATRAS 
• Dialogas baroko tema1

KINAS 
• Ridas Viskauskas.
Pragaras – tai... vaikystė?
• Išėjo orus
• Ridas Viskauskas.
Anos gyvenimai ir mirtys
2

MUZIKA 
 Mokytojas Vladas Varčikas2

DAILĖ 
• Nijolė Nevčesauskienė.
Vizitinė kortelė
6
• Jurga Speičienė.
Gamtos idilėje – spalvų sprogimas
1
• Netekome lietuviškosios akvarelės meistro

KELIONĖS 
• Regina Baronienė.
Šveicarija: apie karves alpinistes ir mūsų patriotizmą
2

ESĖ 
• Mes dar gyvi1

KULTŪRA 
• Aidas iš dainuojančios Latvijos2

POEZIJA 
• Petras Panavas.
Praamžiaus paunksmėje
13

VERTIMAI 
• Jurij Maksimov.
Mergina ir fantastas

AKTYVIOS JUNGTYS/ ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• Kristina Savickienė.
Lengvai pasviręs pasaulis, arba Naujojo cirko savaitgalis ’08

AKTYVIOS JUNGTYS/ ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• Mindaugas Peleckis.
Kokia postmuzikos ateitis? (2)
2

KRONIKA 
• ONA ZALIŠAUSKAITĖ 1924–2008
• Petro Cvirkos premija10

SKELBIMAI 
• Finansinės paramos konkursas3

DE PROFUNDIS 
• Egidijus Jurgelionis.
Katinas F. Rofenštachenmachelis ir sporto žvaigždės
1
• Voldemaras Zacharka.
Vyšnių rapsodija
5
• RES LUDENTES/ŽAIDŽIANTYS DAIKTAI

MUZIKA

Mokytojas Vladas Varčikas

[skaityti komentarus]

iliustracija
P. Kunca, V. Varčikas, D. Katkus 1971 m.
Nuotrauka iš P. Kuncos asmeninio archyvo

Vladas Varčikas (1915 12 31–2008 08 10) – smuikininkas, ilgametis Kauno J. Naujalio muzikos gimnazijos pedagogas; 1996 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino 1-ojo laipsnio medaliu, 1999 m. – Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi; 1992 m. jam suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas.

Apie savo Mokytoją sutiko papasakoti prof. Petras Kunca.

Laiko žingsniai skaičiuoja pirmas mylimo mokytojo Vlado Varčiko netekties dienas, bet išlieka mintys apie mokslus šio supratingo žmogaus klasėje, vėlesnio bendravimo dešimtmečius. V. Varčikas pirmiausia buvo Lietuvos inteligentas, plataus spektro asmenybė, kurios tikslas – viską aplink kūrybiškai perkratyti, būti kritišku, tačiau geranorišku mokinių, artimųjų ir savo paties įžvalgumo ir sumanumo skatintoju. Tai buvo savotiškas žmogus-vulkanas, menininkas, kuris, tapdamas savimi, susikuria ir įgyvendina unikalią gyvenimo filosofiją. Tai leido jam išlikti tauriu žmogumi net Antrojo pasaulinio karo metų išbandymų verpete. Šiandien matau, koks prasmingas Mokytojo buvimas mūsų kultūroje, mąstau, kad esmė – jo asmenybės kūrybiškumas, siekimas nuolat tobulintis, nepametant iš akių krikščioniškųjų idealų, t. y. meilės žmogui, meilės savo profesijai ir menui apskritai. Atrodytų, tai susiję su naivumu – jei ne jo akibrokštiška drąsa, gresiančio pavojaus ignoravimas gelbstint žmones per karą... Nuolatinis gėrio kūrimas, nepasiduodantis aplinkos jėgoms. Bet ir pokario metais, kai V. Varčikui teko dirbti LSSR meno reikalų valdybos inspektoriumi ar eiti kitokias oficialias pareigas, užimamo posto galimybėmis jis naudodavosi padėti trūkumų slegiamiems menininkams. Jis sugebėdavo drąsiai praverti biurokratų duris ir garsiai paklausti, kada bus vykdomi duoti pažadai. Buvo kitiems jautrus, tvirtą vertybių sampratą turintis žmogus. Prisimenu, tą jausdavome ir mes, maži mokinukai, kurių galvą reikėjo paglostyti įduodant į rankas smuiką ir paaiškinant, ką turėsime su juo daryti. Kiekvieną kartą susitikus, žaismingai pasakota apie smuiko paskirtį kurti grožį, garso tapsmą, galintį atskleisti žmogaus dvasios klodus, kad smuikas – tarytum pasaulio harmonijos simbolis. Be galo daug apimanti pedagogika, prasidedanti nuo Mokytojo paties surinktų ir smuikui pritaikytų lietuvių liaudies melodijų. Vėliau jis kartu su kompozitoriais Antanu Dirvanausku ir Algimantu Kubiliūnu parengė du liaudies dainų rinkinius smuikui su fortepijono pritarimu. Paties V. Varčiko kelias, mokantis smuiko meno paslapčių, buvo vingiuotas, pertrauktas Pasaulinio karo nuojautų, patirčių ir susidūrimų su pokario žiaurumais. Išlikti padėjo tolesnės studijos Kauno konservatorijoje, suvokimas, kad reikia augti.

Tuomet Lietuvoje pradėjo įsitvirtinti sovietų smuiko mokykla. Rusų smuiko tradicijos Lietuvoje buvo žinomos. Pirmiausia V. Varčikas mokėsi pas Adolfą Metzą, Leopoldo Auerio auklėtinį Peterburgo konservatorijoje. Prof. A. Metzas dirbo Rygoje ir Kaune. V. Varčikas labai vertino jo metodikos nuoseklumą, be repertuaro šuolių, žingsnis po žingsnio lavinant studentų sugebėjimus. Vėliau V. Varčikui didelį įspūdį paliko Davido Oistracho koncertai (Kaune surengtas pirmasis jo koncertas po konkurso Briuselyje). Mokytojas įsiminė Sergejaus Prokofjevo, Igorio Stravinskio, Fiodoro Šaliapino gastroles; Lietuva buvo pilna Europos muzikinių garsų – ir Rytų, ir Vakarų. Suprantama, juk Lietuva buvo demokratiškas kraštas. Sovietinė mokykla rėmėsi senosiomis Peterburgo ir Maskvos akademinėmis nuostatomis. V. Varčikas suprato, kad taip pasisukus Europos istorijai, smuiko mokyklos naujoves reikia pažinti iš arčiau, tad kartu su kitais Kauno pedagogais keliavo į Leningradą, Maskvą, Odesą, klausėsi tenykščių profesorių paskaitų, o grįžęs mums papasakodavo, parveždavo „šviežių“ muzikos leidinių. Kai Maskvoje pradėta rengti tarptautinius Piotro Čaikovskio konkursus, jie atsidūrė ir V. Varčiko klasės dėmesio centre, svarstyti radijo įrašai, lankyti bei aptarinėti laureatų koncertai Kaune. Toks nuolatinis tobulinimasis yra mums pavyzdys ir šiandien, kai galime laisvai bendrauti su pasaulio menininkais. Ta prasme esame amžini V. Varčiko mokiniai.

Kita vertus, visada jausdavome jo ryšį su prieškario Lietuvos epocha. Išgirdome daugybę istorijų apie Lietuvos meno inteligentus, dirbusius Kaune: Juozą Gruodį ir jo mokinius, Jeronimą Kačinską, Vladą Jakubėną, Vytautą Marijošių, Vytautą Bacevičių, o kiek šalia vaikščiojo operos solistų – Kipras Petrauskas, Juozas Mažeika, Adelė Galaunienė, smuikininkų – Pranas, Kazys ir Povilas Matiukai, Vladas Motiekaitis, Izidorius Vasyliūnas. Niekada nepamiršome, kad Lietuva gyveno intensyvų muzikinį gyvenimą. Antai P. Matiukas, Zalcburgo kamerinio orkestro koncertmeisteris, Berlyne tobulinosi pas garsiausią to meto vokiečių smuikininką prof. Georgą Kulenkampfą, Jurgis Gaižauskas griežė Vienos filharmonijos orkestre.

Prisimenu pirmuosius V. Varčiko mokinius Romą Kuprevičių, Petrą Radzevičių, jaunesnėse klasėse mokėsi Andrius Krevnevičius, dabar Čiurlionio menų mokyklos pedagogas, Arūnas Dirvanauskas, ilgametis Kauno muzikinio teatro orkestro koncertmeisteris, Rimantas Šiugždinis, tada dar būsimasis Čiurlionio kvarteto primarijus, Lietuvos kamerinio orkestro smuikininkai Algirdas Dekšnys, Vilija Vitkutė-Pranskienė, Kristijonas Venslovas, Kristina Jagminaitė, vėliau griežusi prie pirmojo pulto nacionaliniame simfoniniame orkestre, kiti orkestrų artistai Rima Smalenskaitė-Trečiokienė, Vitalijus Petronis, Daiva Valentaitė, Andrius Pleškūnas. Mokytojo pedagogines tradicijas tęsia Ramunė Barysaitė, Rita Brazauskatė-Kuzinienė, Laura Šalčiūtė-Pratkienė, seserys Vonžodaitės. Benas Ulevičius yra VDU Teologijos fakulteto dekanas, Liutauras Milišauskas ir Linas Adomaitis pasirinko populiariosios muzikos atlikėjų kelią.

Dešimtmetės muzikos mokyklos (dab. Juozo Naujalio muzikos gimnazija) mokytojai artimai bendradarbiaudavo. Kai mokiniui klasėje kas nors ypač pasisekdavo, V. Varčikas tuoj atidarydavo šalia dirbančio altisto Eduardo Satkevičiaus klasės duris ir pakviesdavo: „Eduardai, ateik, paklausyk, kokią jis padarė pažangą!“ Satkevičius atsakydavo tuo pačiu – atsidarydavo durys: „Vladai, ateik, paklausysi mano mokinio.“ Dažniausiai ten būdavo Donatas Katkus, Gintautas Budreika ar Petras Radzevičius, lankę ir V. Varčiko kvarteto klasę. Dėka tokių entuziastingų pedagogų, šviesių asmenybių, kokios buvo tuometiniai Kauno stygininkai –­ Antanas Rauchas, Eduardas Satkevičius, Domas Svirskis (su V. Varčiku griežę kvartetu), Alfonsas Žvaginis, Kazimieras Linkevičius, Juozas Jagėla, Kęstutis Ivaškevičius, Olga Majorova, Vilnius Petrauskas – išaugome mes, pokario vaikai. Mums pasisekė, kad galėjome gyventi tarp tokių asmenybių, būti jų auklėjami, turėti tokią aplinką.

Mano mokytojas per pokalbį prieš kelias savaites (tai buvo paskutinis mūsų pašnekesys) mielai prisiminė mokykloje dėsčiusias pianistes Mariją Alšlebėnaitę, Birutę Strolienę, Birutę Karosienę teorinių dalykų mokytojus Aleksandrą Bogdaną, Aldoną Babinienę, Birutę Minkevičienę ir nemažiau originalias bendrojo lavinimo dalykų mokytojų asmenybes. Deja, visi jie buvo tos epochos nuskriausti žmonės, vertesni geresnio gyvenimo, pripažinimo. Jie liko čia, Lietuvoje, ir suprato savo misiją, kad, gyvendami namie, turi atiduoti vaikams viską, kas geriausia. Ir tai darė nuoširdžiai. V. Varčikas ir jo kolegos, tas inteligentų būrys buvo mums pagrindinis mokslo ir tinkamo elgesio šaltinis. Daug ko tada trūkdavo, bet pagarbos profesijai būta didelės.

Pradėjęs mokytis, išsigandau V. Varčiko ūsų ir nenuėjau į pamoką. Nieko nelaukęs, Mokytojas atėjo namo išsiaiškinti – bendraudavo su mokinių tėvais – kas atsitiko. Sužinojęs nusišypsojo, atsakė: „Ateik, draugausim, būsiu švelnesnis.“ Tėviškai griežtas, bet kupinas šiltų jausmų žmogus –­ visą gyvenimą. Tiesa, buvo karšto būdo, jei kas nors kreipdavosi į jį paramos, tuoj padėdavo. Per karą jis gelbėjo žmones – naktimis perplaukdavo Nerį į žydų getą, kur jam būdavo perduodami maži vaikai, ir juos ant nugaros parplukdydavo. V. Varčikas išgelbėjo iš fašistų užantspauduoto buto Kaune nužudyto kompozitoriaus Edwino Geisto kūrybinį palikimą, išnešęs jį pro langą. Anuomet tokioms V. Varčiko humanistinėms nuostatoms buvo pritariama ir Kazio Binkio šeimoje, su kuria Mokytojas buvo susijęs giminystės saitais. Apie Sofiją Binkienę būrėsi didelė grupė atidavusiųjų visas jėgas žmonėms gelbėti.

V. Varčikas turėjo 4 brolius ir sesutę, ir jie visi baigė aukštuosius mokslus. Tėvai taip norėjo vaikus išmokyti muzikos, kad Vladas galutinai apsisprendė mokytis smuiko meno metęs Kauno universitete įpusėtą chemiją. Baigė 1948 m. pas Aleksandrą Livontą.

Šios dienos inteligentams brangūs V. Varčiko būdo bruožai siekti kūrybiškumo, idealų įgyvendinimo, tikėti žodžiais. Anot Mokytojo, kiekviename gėryje, kiekvienoje tiesoje privalo būti tikėjimo, kad taip turi būti, – gal dar nežinai, kaip šiomis sąlygomis jį (gėrį) įgyvendinti, bet iš visų jėgų stengiesi. V. Varčikas, net būdamas (Kauno muzikinio – R. N.) teatro direktoriumi, nesirūpino savimi labiau nei kitais. Buvo ne materialių, o dvasinių vertybių centras, ir toks įsiminė mums visam laikui. Tai nepraeinami dalykai.

Jis buvo mūsų, sakyčiau, didysis Mokytojas. Skatindavo motyvuotai apsispręsti, savarankiškai apmąstyti meno ir gyvenimo vyksmą. Žinojo mūsų gyvenimo kelius, vingius, praktiškai visi svarbiausi mano asmeninio gyvenimo įvykiai buvo su juo aptarti, gautas arba negautas pritarimas. Jam būdavo įdomus žmogaus tolimesnis kelias. Jo kūrybiškumas – begalinis.

Smuiko garso grožis, garso atspalviai, muzikos poetika – ne tik V. Varčiko pedagoginių nuostatų gairės, bet ir lietuviškosios smuiko mokyklos tikslai.

Užrašė Rita Nomicaitė

 

Skaitytojų vertinimai


48452. LT :-) 2008-09-09 19:13
gražus požiūris.

64094. Viltė :-) 2010-11-04 22:47
Šis žmogus yra mano močiutės brolis.:)Malonu turėti šeimoje tokį uostabų žmogų kaip jis:)

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 13 iš 13 
21:28:30 Oct 30, 2011   
Feb 2009 Jun 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba