NAUJOS KNYGOS

XIX a. pabaigoje su tautiniu atgimimu prasidėjęs Lietuvos moterų judėjimas reikšminga demografine ir socialine jėga tapo tik nuo XX a. pradžios. Įsitraukusios į feministinius, demokratinius judėjimus, moterys išsikovojo lygias teises su vyrais visuomeniniame, po­litiniame gyvenime. Viena pirmųjų, iškovojusi tokią galimybę, buvo Felicija Bortkevičienė, savo veiklos įvairove, apimtimis žymėjusi naują, modernų moters socialinio elgesio modelį. Knygnešė, pirmoji ir vienintelė moteris slaptame litvomanų „Dvylikos Vilniaus Apaštalų“ būrelyje, masonų ložėje „Lietuva“, Didžiojo ir Steigiamojo Seimų narė, kandidatė į ministrus, prezidentus, spaudos magnatė, kelių labdaringų organizacijų įkūrėja ir vadovė, moterų judėjimo dalyvė mūsų istoriografijoje ir visuomenės akyse iki šiol nėra plačiau žinoma.

Lietuvių modernistinis romanas yra neatsiejama ir svarbi bendrųjų nacionalinės literatūros raidos procesų dalis. Kertiniai jo genezės veiksniai –­ tai vėlyvas romano žanro kūrinių atsiradimas, menininko ir literatūros priklausymas nuo istorinės, politinės, ideologinės situacijos. Lie­tuvių modernistinio romano raida formavosi tarpukario Lietuvoje, išeivijoje, (po)sovietinėje Lietuvoje. Istorinė ir teorinė lietuvių modernistinio romano raidos rekonstrukcija reikšminga, stengiantis su­vokti ir romanistikos, ir visos nacionalinės literatūros procesus, vykusius XX amžiuje. Darbe pirmą kartą siekiama išskirti atskirą lietuvių literatūros objektą – modernistinį romaną, o kartu pasiūlyti vieną iš galimų modernistinio romano teorinių koncepcijų.

Lietuvių poezijos klasiko Alfonso Nykos-Niliūno eilėraščių subjektas – neramus „sūnus palaidūnas“, apsisprendęs išsiskirti su simboliu virtusiais namais dar gerokai iki didžiojo egzodo į Vakarus, pasirinkęs metafizinę tremtį ir kartu visiems laikams pasilikęs amžinoje vaikystės vasaroje. Poetas, rašęs apie nuobodulį, nykumą, egzistencinį „spliną“, išliko stebėtinai gyvas, aktualus ir autentiškas. Galbūt netrukus tas XX a. lietuvių literatūros laikotarpis – egzistencializmo ir brandžiojo modernizmo laikai – bus vadinamas tiesiog „Nykos-Niliūno epocha“? Kalbėti apie poetą ir jo pasaulį –­ vadinasi, ieškoti kelio į jo Nemeikščius, Eldoradą, Ar­kadiją. Mitas, laikas ir metafizika – trys didžiosios šios knygos temos. Knygoje skaitytojas ras ir eseistinius etiudus primenančių laiškų, 1947–1958 m. rašytų Antanui Vaičiulaičiui ir Henrikui Radauskui.

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto moks­lininkų ir Lietuvos universitetų dėstytojų parengtos serijos „XX amžiaus literatūros teorijos“ trečioji knyga, skirta konceptualiajai kritikai. Ankstesnėse šios serijos knygose pristatytas XX a. teorines idėjas čia siekiama praktiškai realizuoti, pateikiant konkrečių lietuvių literatūros kūrinių interpretacijas. Leidinys liu­dija, kad literatūros teorijos nėra uždara ir akademiškai ezoterinė disciplina, priešingai –­ jos gali būti itin parankios literatūros interpretuotojams, o jų reikšmė geriausiai atsiskleidžia praktinėje veikloje.