Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-01-28 nr. 3316

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ROSANA LUKAUSKAITĖ.
Kas yra gravitacija?
26
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE
• PRENUMERATA

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

EX PROFESSO 
• Prof. habil. dr. EUGENIJA ULČINAITĖ.
Klasikinių kalbų reikšmė ir vaidmuo ugdant asmenybę*
17

ATMINTIS 
• VIKTORIJA DAUJOTYTĖ.
„Idėjos, jei didžios...“
11

KRITIKŲ KLUBAS 
• DANGUOLĖ ŠAKAVIČIŪTĖ.
Žiūri į knygą, mato špygą
21

KNYGOS 
• LAIMANTAS JONUŠYS.
Rašyti natūraliai sunkiausia
1
• MARIUS PLEČKAITIS.
A. Huxley’o puota su actekų dievais
5
• ALFREDAS GUŠČIUS.
Gyvenantis Meilės glėby...
1
 NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras
• Pirmosios knygos konkursas

TEATRAS 
• KRISTINA STEIBLYTĖ.
Bajavykas
• RIDAS VISKAUSKAS.
Savarankiškumo ugdymas be gairių?

DAILĖ 
• AISTĖ PAULINA VIRBICKAITĖ.
„Estampas ’10“ – permainos ir perspektyvos

MUZIKA 
• ANDRIUS MASLEKOVAS.
Keletas žvilgsnių. Iš arti

AKTUALIJOS 
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Terminijos pinklėse

POEZIJA 
• ALIS BALBIERIUS.
Besarabijos trieiliai
14

PROZA 
• KAROLIS KLIMAS.
šešios pink floydų moterys
16

VERTIMAI 
• Iš austrų poezijos1

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Netikėtumai
28

KULTŪRA 
• Klaipėdiečių šokio spektakliai Vilniuje
• C. Graužinio spektaklis apie britų futbolo dievuką
• Kultūros židinio renesansas

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Vaikšti­nėjimai
2

DE PROFUNDIS
„Rašytojams eilėraštis duotas kaip
bausmė, o proza yra pasigailėjimas.“
(Milorad Pavič)
 
• MINDAUGAS URBONAS.
Procesas
• Stebuklas meno pasaulyje:
formalinas, nesėkmės ir amžinybė
13

KNYGOS

NAUJOS KNYGOS

[skaityti komentarus]


Liudas Subačius.
„Aplenkusi laiką. Felicija Bortkevičienė 1873–1945“

XIX a. pabaigoje su tautiniu atgimimu prasidėjęs Lietuvos moterų judėjimas reikšminga demografine ir socialine jėga tapo tik nuo XX a. pradžios. Įsitraukusios į feministinius, demokratinius judėjimus, moterys išsikovojo lygias teises su vyrais visuomeniniame, po­litiniame gyvenime. Viena pirmųjų, iškovojusi tokią galimybę, buvo Felicija Bortkevičienė, savo veiklos įvairove, apimtimis žymėjusi naują, modernų moters socialinio elgesio modelį. Knygnešė, pirmoji ir vienintelė moteris slaptame litvomanų „Dvylikos Vilniaus Apaštalų“ būrelyje, masonų ložėje „Lietuva“, Didžiojo ir Steigiamojo Seimų narė, kandidatė į ministrus, prezidentus, spaudos magnatė, kelių labdaringų organizacijų įkūrėja ir vadovė, moterų judėjimo dalyvė mūsų istoriografijoje ir visuomenės akyse iki šiol nėra plačiau žinoma.


Nerijus Brazauskas.
„XX a. lietuvių modernistinis romanas: raidos ir poetikos linkmės“

Lietuvių modernistinis romanas yra neatsiejama ir svarbi bendrųjų nacionalinės literatūros raidos procesų dalis. Kertiniai jo genezės veiksniai –­ tai vėlyvas romano žanro kūrinių atsiradimas, menininko ir literatūros priklausymas nuo istorinės, politinės, ideologinės situacijos. Lie­tuvių modernistinio romano raida formavosi tarpukario Lietuvoje, išeivijoje, (po)sovietinėje Lietuvoje. Istorinė ir teorinė lietuvių modernistinio romano raidos rekonstrukcija reikšminga, stengiantis su­vokti ir romanistikos, ir visos nacionalinės literatūros procesus, vykusius XX amžiuje. Darbe pirmą kartą siekiama išskirti atskirą lietuvių literatūros objektą – modernistinį romaną, o kartu pasiūlyti vieną iš galimų modernistinio romano teorinių koncepcijų.


„Alfonsas Nyka-Niliūnas: poetas ir jo pasaulis.
Kūrybos tyrinėjimai ir archyvinė medžiaga“

Lietuvių poezijos klasiko Alfonso Nykos-Niliūno eilėraščių subjektas – neramus „sūnus palaidūnas“, apsisprendęs išsiskirti su simboliu virtusiais namais dar gerokai iki didžiojo egzodo į Vakarus, pasirinkęs metafizinę tremtį ir kartu visiems laikams pasilikęs amžinoje vaikystės vasaroje. Poetas, rašęs apie nuobodulį, nykumą, egzistencinį „spliną“, išliko stebėtinai gyvas, aktualus ir autentiškas. Galbūt netrukus tas XX a. lietuvių literatūros laikotarpis – egzistencializmo ir brandžiojo modernizmo laikai – bus vadinamas tiesiog „Nykos-Niliūno epocha“? Kalbėti apie poetą ir jo pasaulį –­ vadinasi, ieškoti kelio į jo Nemeikščius, Eldoradą, Ar­kadiją. Mitas, laikas ir metafizika – trys didžiosios šios knygos temos. Knygoje skaitytojas ras ir eseistinius etiudus primenančių laiškų, 1947–1958 m. rašytų Antanui Vaičiulaičiui ir Henrikui Radauskui.


„XX amžiaus literatūros teorijos: konceptualioji kritika“

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto moks­lininkų ir Lietuvos universitetų dėstytojų parengtos serijos „XX amžiaus literatūros teorijos“ trečioji knyga, skirta konceptualiajai kritikai. Ankstesnėse šios serijos knygose pristatytas XX a. teorines idėjas čia siekiama praktiškai realizuoti, pateikiant konkrečių lietuvių literatūros kūrinių interpretacijas. Leidinys liu­dija, kad literatūros teorijos nėra uždara ir akademiškai ezoterinė disciplina, priešingai –­ jos gali būti itin parankios literatūros interpretuotojams, o jų reikšmė geriausiai atsiskleidžia praktinėje veikloje.



Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas


 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 8 iš 8 
21:28:22 Oct 30, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba