Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-01-28 nr. 3316

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ROSANA LUKAUSKAITĖ.
Kas yra gravitacija?
26
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE
• PRENUMERATA

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

EX PROFESSO 
• Prof. habil. dr. EUGENIJA ULČINAITĖ.
Klasikinių kalbų reikšmė ir vaidmuo ugdant asmenybę*
17

ATMINTIS 
• VIKTORIJA DAUJOTYTĖ.
„Idėjos, jei didžios...“
11

KRITIKŲ KLUBAS 
• DANGUOLĖ ŠAKAVIČIŪTĖ.
Žiūri į knygą, mato špygą
21

KNYGOS 
• LAIMANTAS JONUŠYS.
Rašyti natūraliai sunkiausia
1
• MARIUS PLEČKAITIS.
A. Huxley’o puota su actekų dievais
5
• ALFREDAS GUŠČIUS.
Gyvenantis Meilės glėby...
1
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras
• Pirmosios knygos konkursas

TEATRAS 
• KRISTINA STEIBLYTĖ.
Bajavykas
• RIDAS VISKAUSKAS.
Savarankiškumo ugdymas be gairių?

DAILĖ 
• AISTĖ PAULINA VIRBICKAITĖ.
„Estampas ’10“ – permainos ir perspektyvos

MUZIKA 
• ANDRIUS MASLEKOVAS.
Keletas žvilgsnių. Iš arti

AKTUALIJOS 
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Terminijos pinklėse

POEZIJA 
• ALIS BALBIERIUS.
Besarabijos trieiliai
14

PROZA 
• KAROLIS KLIMAS.
šešios pink floydų moterys
16

VERTIMAI 
 Iš austrų poezijos1

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Netikėtumai
28

KULTŪRA 
• Klaipėdiečių šokio spektakliai Vilniuje
• C. Graužinio spektaklis apie britų futbolo dievuką
• Kultūros židinio renesansas

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Vaikšti­nėjimai
2

DE PROFUNDIS
„Rašytojams eilėraštis duotas kaip
bausmė, o proza yra pasigailėjimas.“
(Milorad Pavič)
 
• MINDAUGAS URBONAS.
Procesas
• Stebuklas meno pasaulyje:
formalinas, nesėkmės ir amžinybė
13

VERTIMAI

Iš austrų poezijos

[skaityti komentarus]

iliustracija
Ūlos Norvilaitės piešinys



FRANZ THEODOR CSOKOR
(1885–1969)


          Sekminių eilėraštis

                Ev. pagal Joną. 21, 18

          Kai į tave įsisuks aukštybių gaisras, tuomet eik!
          Suveržk širdį krūtinėj ir eik!
          Jei tėvai namuos, palaiminimo nė nelauk!
          Turi moterį, daugiau jos nepažink!
          Turi vaiką, pamiršk jį
          ir eik!

          Gali dar žvilgtelti į daiktus,
          į stalą, prie kurio mąstei, lovą, kurioj sapnavai,
          į taurę, iš kurios gėrei, galop
          į virš stogo kylantį dūmą, gimtą dangų –
          O tada eik!

          Kas širdies, palik už nugaros, nes virs našta, ir eik!
          Priglausk ugnį aukštybių, kur tūnojus širdis!
          Ji bus tavo širdis, kuri dabar ne tik tavo,
          degsi liepsnos liežuviais, tapsi šviesa visiems,
          švytėjimu prietemoj.
          Eik!


PAUL CELAN
(1920–1970)


          Damos šansonas šešėliuos


          Kai atsliūkina tylenė ir nusuka tulpėms galvas:
          Kas nugali?
          Kas praranda?
          Kas puola prie lango?
          Kas pirmas pašaukia jas vardu?

          Tai tas, kurs mano plaukais.
          Jis apžėlęs, kaip apžėlusios rankos numirėlių.
          Jis nešioja taip, kaip dangus mano plaukus tuomet, kai mylėjau.
          Jis taip nešioja spiriamas tuštybės.

          Kurs nugali.
          Kurs ničnieko nepraranda.
          Kurs nepuola prie lango.
          Kurs nepašaukia jų vardu.

          Tai tas, kurs žiūri mano akimis.
          Jos – jo, nuo to laiko kai užsivėrė vartai.
          Jis jas nešioja ant pirštų it žiedus.
          Jis jas nešioja kaip palaimos šukes ir safyrus:
          jis juk buvo mano rudens brolis;
          jis juk rikiuoja dienas ir naktis.

          Kurs nugali.
          Kurs ničnieko nepraranda.
          Kurs nepuola prie lango.
          Kurs galiausiai pašaukia jas vardu.

          Tai tas, kurs turi tai, apie ką bylojau.
          Jis tąsos visa po pažastimi it ryšulį.
          Jis nešiojas tai kaip laikrodis savo nelabąsias valandas.
          Jis tempia nuo slenksčio prie slenksčio, neišmeta lauk.

          Kurs nenugali.
          Kurs praranda.
          Kurs puola prie lango.
          Kurs iškart pašaukia jas vardu.

          Kurs nukirsdintas kartu su tulpėm.



          Ji šukuojasi plaukus


          Ji šukuojasi plaukus kaip šukuojami mirusieji:
          Jai po marškiniais mėlynuoja šukė.

          Ji nešioja šukę – pasaulį – ant virvelės.
          Ji turi kalbos dovaną, visgi tik šypsosi.

          Taurėj šypsnį sumaišo su vynu:
          Jei nori įsitverti pasaulio, privalai jį išgerti.

          Esi reginys, atspindys josios šukėj,
          Kai ji palinkusi narsto gyvenimą.



ERICH FRIED
(1921–1988)


            Kas tai


            Tai absurdas
            sako protas
            Tai yra tai kas yra
            sako meilė

            Tai tikra nelaimė
            sako išskaičiavimas
            Tai niekai palyginus su skausmu
            sako baimė
            Tai beviltiška
            sako išmintis
            Tai yra tai kas yra
            sako meilė

            Tai juokinga
            sako didybė
            Tai lengvabūdiška
            sako atsargumas
            Tai neįmanoma
            sako patirtis
            Tai yra tai kas yra
            sako meilė



HERMANN SCHÜRRER
(1928–1986)


          Valstybinės laidotuvės


          Iš pradžių darės graudu – šimtmečiai sekė vis
          labiau apgailėtini
          Apėjo mirtim šiandien vakar rytoj
          Užtinku jų kapus žemėlapiuos
          Jų vardus metrikų knygose
          Suku gaublį ir žvalgausi aplink:
          Valstybės klerkas siuva drabužius numirėliams
          Darbo metu trinas po kapines
          Prisisiurbęs duobkasys šoka prie kastuvo
          Nuo žiupsnio žemių subyra valstybinis himnas
          Šunys ilgai dar žais dvokiančiais kaulais –
          Guli pilietis, dulkintas nuo lopšio ligi neštuvų,
          Teisingai šukuotas nuo vaikiško barškalo ligi
          paskutiniojo grimo:
          Į paskutinius jo popierius rašau mirties liudijimą:
          Bergždžias ligi gyvos galvos –
          nepakankamumas, padlaižy tu,
          Niekad nieks tavęs neliūdėjo



KARL LUBOMIRSKI
(1939)


              Tibetietiška malda


              Glėbys malkų
              rieškučios miežių
              katilas
              karšto vandens



MAJA HADERLAP
(1961)


          mano pamišus gentis


          mano pamišus gentis,
          kuri mirtimi atkakliai siekia meilės,
          kuri – sprandas apmuturiuotas skara –
          pamėlusiais pirštais mėgina sulaikyti laiką
          vardan numirėlių ir dujų,
          ji pertekus vašku ir kapsinčiu krauju,
          o slogulio ašis niekad nesitrauks
          nuo alpių.
          mano gentis, nepažinus užmaršties ir džiaugsmo,
          šitai sutiktų įkarščio pliūpsniu,
          akių nenusuks nuo artimiausio šlaito,
          nežinia kas dėtųs prisiminus
          achilo kulną. iš viso to pampsta apmaudo kartėlis,
          it rakštis giliai mėsoje
          pūliuoja narsa.



          pavėlavau grįžti


          pavėlavau grįžti. nėr tikslo varstyti burną apie
          aukso vertą
          gimtinės pažadą. svaičiotojo gyvuliškas romumas
          išvirto į nuodus,
          žaliuojančių kalvų gyventojai jau sulindę
          į naują skūrą. virš galvų plūsta
          klaiki užmarštis it uždelstos dujos, užspaudžia
          krūtinę it naktinio paukščio sparnas,

          kurs nepailsta. bet visa yra daugiau nei įsiėdusi
          lėta mirtis, netgi grimzdimas savin,
          pasišovimas viską paversti dykra, ištvers ją
          it stileiva agoniją, pavėlavau grįžti,
          visgi grįžau. nerimastingai vis vibruoja siauras
          alpių lankas.
          tai, kas neatšaukiama, grąžina rytmečio šviesa.



Iš vokiečių kalbos vertė GYTIS NORVILAS



 

Skaitytojų vertinimai


66048. apie E. Friedo eilėraštį "Kas tai yra"2011-02-04 14:51
Eilėraštis „Kas tai yra“ jau išverstas prieš daugybę metų ir buvo publikuotas „Literatūroje ir mene“ apie 1986 m. Išskyrus 7-ą eilutę, kurios jūs nesugebėjote išversti, visa kita lyg ir visai nedaug skiriasi nuo senojo vertimo. Tas „nedaug“ ir skiria tikrą Meistrą nuo netikro. E. Frydo eilėraštis turi savo ritmą ir rimą, kurio neliko jūsų vertime. Vargšas Frydas. Siūlau pasimokinti iš Meistro: „Tai nesąmonė/ sako protas/ Tai yra kas yra/ sako meilė/ Tai nelaimė/ sako išskaičiavimas/ Nieko kito tik skausmas/ sako baimė/ Tai beviltiška/ sako apdairumas/ Tai yra kas yra/ sako meilė/ Tai juokinga/ sako išdidumas/ Lengvabūdiška/ sako atsargumas/ Neįmanoma/ sako patyrimas/ Tai yra kas yra/ sako meilė“

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 8 iš 8 
21:28:05 Oct 30, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba