Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2008-02-22 nr. 3178

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Barbara Gruszka-Zych.
KRYNICA
32
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• METŲ VERTĖJO KRĖSLAS – DANGUOLEI ŽALYTEI2
• Juozapas Kazimieras Valaitis.
SVARBIAUSIŲ MŪSŲ VALSTYBĖS ŠVENČIŲ METAS
4

LITERATŪRA 
• Benediktas Januševičius.
MIRTIS ARBA PREMIJA!
2
• SVEČIUOSE DAINA AVUOTINIA

KNYGOS 
• „VISAS ČIURLIONIS“
• „VIENOVĖS ĮŽVALGA PLATONO FILOSOFIJOJE“
• „VALIOS METAFIZIKA: SCHOPENHAUERIO FILOSOFIJOS INTERPRETACIJOS“
• „TYLIOSIOS ALTERNATYVOS“
 Gintarė Adomaitytė.
MAN GAILA, GAILA, GAILA
• 2007 METŲ „METŲ KNYGOS “ TITULĄ PELNĖ „SRAIGĖ SU BEISBOLO LAZDA“ IR „SLIEKO PASAKA“5
• (PA)SKAITINIAI5
• NAUJOS KNYGOS

TEATRAS 
• TEATRAS BE KOMERCIJOS APNAŠŲ
• VĖL PAS ADOMĄ
• ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS VIEŠĖS VILNIUJE
• „LAISVĖS KAINA“

DAILĖ 
• Jurgita Jasinskaitė.
KERAMINĖS ISTORIJOS TĘSIASI
45
• KALNAIS IR PAKALNĖM12

PAVELDAS 
• Nijolė Tumėnienė.
EKSPERIMENTAS: VAIZDO IR TEKSTO JUNGTIES BEIEŠKANT
3

POEZIJA 
• RŪTA BURBAITĖ20

PROZA 
• Vetusta Prišmantienė.
AŠ PAŽINAU JŪSŲ RAŠTĄ
9

VERTIMAI 
• Mariusz Wilk.
KANINO NOSIS
1

AKTYVIOS JUNGTYS/ ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• Elvyra Markevičiūtė.
STUDENTŲ IMPROVIZACIJOS KLAIPĖDOS MIESTO TEMA
1
• TRUMPAMETRAŽIŲ OPERŲ FESTIVALIS

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• „VAIDENIS 2008“ – VAIKŲ IR JAUNIMO TEATRO FESTIVALIS

KRONIKA 
• KLASIKOS VAIZDAI
• LAIŠKAS VASARIO 16-OSIOS MINĖJIMO RENGĖJAMS2

DE PROFUNDIS 
• Justinas Bočiarovas.
LIŪDNA ISTORIJA
6
• Mindaugas Briedis.
IŠ CIKLO ĮVYKIAI PLANETARIUME

KNYGOS

MAN GAILA, GAILA, GAILA

Apie knygas mažiems ir jauniems

Gintarė Adomaitytė

[skaityti komentarus]

iliustracija

Jaučiu – nesusivaldysiu. Kelis sykius tartum serialo herojė šiame tekste šūktelsiu: man gaila, man gaila, man gaila! Bet ir tikrai gaila buvo sausio pirmąją dieną šiukšlių konteineryje palikti kalendorių –­ tartum naikinčiau visus metus.

O šiemet dovanų gavau tokį kalendorių, kurio neišmesiu. Tai – „Metai su knyga“ (tekstų autorius Kęstutis Urba, dailininkė Justina Burkštutė, išleido Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka).

Smagu žinoti, kad kalendoriaus tiražas – didžiulis. Leidėjai tikisi, kad „Metai su knyga“ jau pasiekė adresatus – visas Lietuvos pradines klases. Taip. Tikrai. Po vieną – kiekvienai klasei. O jei jūs, pradinukų mokytojai, kalendoriaus dar negavote, žinokite – pakeliui nubyrėjo, paklydo. Ieškokite.

Keliaudama po klases ir bibliotekas, vis pasiteiraudavau vaikų: ar žino, kokie šie metai?

– Žiurkės, žiurkės! – kildavo rankos.

Galėjau tik linkėti, kad žiurkės nesugraužtų knygų. Kalendorius, papuoštas mielomis žiurkytėmis, primins ir Skaitymo metus. Ne tik. Įdomu žinoti, kad meškiukui Pedingtonui sukako 82 metai, ir skaityti įtaigią Michaellio Bondo knygos ištrauką. Astridos Lindgren herojei Lotai iš Pramuštgalvių gatvės – jau penkiasdešimt. Ji vienmetė su dainininke Madonna, kuriančia knygas vaikams. Vieversio dieną (vasario 24 d.) primena vienas gražiausių lietuviškų tekstų – Selemono Paltanavičiaus „Velniuko ir vieversiuko“ ištrauka. Visko daug, bet ne per daug – kalendorius neperkimštas. O jei kas primiršta, tai... Gal panašaus kalendoriaus sulauksime ir kitamet?

Smagų vaikišką kalendorių galime rasti ir internete. Kalendoriaus autorės Rūta Elijošaitytė ir Ilma Mankevičienė pasistengė, kad kiekviena diena atrodytų prasminga – nesvarbu, kad ne šventė, ne jubiliejus. Skaitymo metų internetinėje svetainėje – ir svetainėlė vaikams (http://vaikams.skaitymo metai.lt). Galima diskutuoti, pasakoti apie pamėgtas knygas, siūlyti savo kūrybos.

Knygų Lietuvoje yra. Duokdie skaitytojų. Ne, negaliu atspėti, kas skaitys Lewiso Carrollio „Silviją ir Bruną“ (iš anglų kalbos vertė Virgilijus Čepaitis, leidykla „Tyto alba“). O teiraujasi daug kas – suaugusiesiems ji ar vaikams?

Galiu tik šūktelti aikštingąjį „Man gaila“. Gaila, kad nebuvo Lietuvoje tos knygos, kai augau – mokiausi vidurinėje ar aukštojoje. Smegenys buvo šviežesnės, širdis jautresnė – skaityčiau kitaip. Neanalizuodama. Nelygindama su žymiąja Carrollio „Alisa“. Tikėdama.

Pats autorius nė neabejojo, kad jo knyga – vaikams. Abejojo kritikai. Daug kur rašoma, kad „Silvija ir Brunas“ –­ paraštinė, nepavykusi Carrollio knyga. Aš, patiklioji, maniau, kad skaitysiu prisiversdama –­ kaip literatūros istoriją. Nutiko kitaip. Gaila buvo išvažiuoti, nutraukti skaitymą. Kelyje tik ir galvojau, kas dar nutiks, kaip nutiks. Juk Silvija ir Brunas –­ ne tik Valdovo vaikai, skriaudžiami Pavaldovio. Jie – elfai. Fantastinės istorijos mainosi su realiu gyvenimu –­ meilės trikampiu. Kas susapnuota? Kas tikra? Absurdas, paradoksai, žodžių žaismas, nonsenas – visa tai turi Carrollis (beje, ir vertėjas Virgilijus Čepaitis).

Sunku patikėti, kad tas matematikos profesorius ir fotografijos pradininkas Carrollis buvo tikras nuoboda. Nejau? Tai iš kur jis taip gerai nusimanė apie būseną, kai jautiesi paikiškai (pasakiškai)?

Knyga išleista dailiai. Patogus šriftas, plačios paraštės, senosios Harry’o Furnisso (1854–1925) iliustracijos. Taip, man gaila – labai gaila – kad šių dienų laikraščiai nebeturi tokių iliustratorių, koks buvo Furnissas, dažniausiai piešęs periodinei spaudai.

Mano mylimiausia vaikystės knyga (ir ne tik mano...) – Miguelio de Cervanteso „Don Kichotas“. Ją gavau pačiu laiku –­ buvau dešimties. Tikėjau viskuo –­ kaip ir idalgas. O dabar... Bene metus dėbčiojau į kitą „Don Kichotą“ (vaikams papasakojo Rosa Navarro Duran, iliustravo Francesas Rovira, iš ispanų kalbos vertė Birutė Gedgaudaitė, leidykla „Vaga“). Pagaliau paskaičiau. Nesu karinga adaptacijų priešininkė. Bet šį kartą... Don Kichotas –­ tiesiog vulgarus durnius. Vėmalai, tuštinimasis – taip, tas palikta. Net akcentuota. Kaip dūmas išgaravo tikrojo teksto švelnus liūdesys, ilgesingoji romantika ir dar tas kažkas, kas žodžių rinkinį paverčia literatūra. Gaila.

Adaptuotų knygų turiu ir daugiau. Ir apie jas galiu sakyti kaip apie „Silviją ir Bruną“: negaliu atspėti, kam skirtos, kas skaitys. Drįstu teigti, kad Carro­llio elfai –­­ saujelei intelektualių vaikų ir saujai suaugusiųjų, tikriesiems knygiams. O adaptacijos? Ar tiems, kurie tingi? O gal turintiesiems specialiųjų poreikių? Gal dar kitaip –­ leidyklos pinigaujasi?

Ne. Ne visada. „Gimtojo žodžio“ išleistos adaptacijos („Vasarvydžio nakties sapno“, „Fausto“, „Viliaus Telio“) – tikrai ne pigiena. Bendradarbiaujama su žymia Kindermann leidykla Berlyne. Jos steigėja – Barbara Kindermann – vadina save pasakotoja. Klasikų tekstuose ji palieka daug citatų, stengiasi išlaikyti esminį kūrinio branduolį (bent jau pati taip tvirtina), pagarbiai pateikia tikrųjų autorių biografijas. O jau leidybos prašmatnumas... Iliustratorius Klausas Ensikatas – Anderseno premijos laureatas. Ta premija nesišvaistoma.

Prašmatni ir kita adaptuota knyga –­ „Sirano“ (pasakotoja Tai – Marc Le Thanh, iliustravo Rébecca Dautremer, iš prancūzų kalbos vertė Jonė Ramunytė, leidykla „Nieko rimto“). Adaptacija – taip teigiu aš. Ketvirtasis knygos viršelis byloja kitaip: prancūzų klasiko Edmond’o Rostand’o pjesės „Sirano de Beržerakas“ laisva interpretacija. Tai jau tikrai – laisvų laisviausia. Juk veiksmas perkeltas į samurajišką Japoniją.

Ką apie tai manyti?

Klasikų knygas kadaise adaptavo žmogus, pramintas Lietuvos vaikų literatūros tėvu – Pranas Mašiotas. Nepamenu, kad kas nors kada nors būtų jį už tai kritikavęs. Tik gyrė. „Prano Mašioto knygynėlis“ perleidžiamas ir vėl, nors yra graudžiai nusenęs. O kadaise, sako, labai tiko Lietuvos vaikams – jų etažerėms. Ir išaugo tie vaikai ne prasčiausi pasaulyje...

Jei XXI amžiaus Don Kichotas, Sirano, Vilius Telis, Faustas ir daugybė kitų persakytų herojų taps jaunajam skaitytojui vilione žengti toliau, imtis originalų –­ aš už tokias knygas. Jei skirti menkesnio intelekto, specialiųjų poreikių vaikams –­ dar labiau už. Jei studentams... O juk dažniausiai – jiems... tai ką?

Nieko. Patys kalti. Ir man jų labai labai gaila. Dar labiau – dėstytojų.

Karolius iš šūksnio gaila veriu toliau. Nes man tikrai gaila, kad nei vaikystėje, nei jaunystėje negalėjau iki soties filosofuoti – stigo knygų. Pašnekovų – ne.

Christine Schulz-Reiss „Aš domiuosi filosofija. Pasikaustyk ir kalbėkis“ (iliustravo Verena Ballhaus, iš vokiečių kalbos vertė Vilija Žemaitaitytė, leidykla „Gimtasis žodis“) skirta moksleiviams. Ar tik jiems? Ir tokiems kaip aš – neprisimokėliams, kadaise laižiusiems medų per stiklainį. Knyga pagardinta išmoningomis iliustracijomis, smagiais pavyzdžiais iš vaikų literatūros klasikos, filosofų biografijų detalėmis. Nemenki skirsniai skirti moterims filosofėms ir jų daliai vyriškame pasaulyje, palankiai žvelgiama net į Sokrato žmoną Ksantipę.

Luco Ferry’o „Išmokti gyventi. Filosofijos traktatas jaunosioms kartoms“ (iš prancūzų kalbos vertė Dovilė Marija Kėdikaitė ir Klementina Novatorovaitė, leidykla „Tyto alba“) – jau tikrai ne mažiems, o su­brendusiems jauniems. Autorius – prancūzų filosofas, rašytojas, dėstytojas, buvęs švietimo ministras – įžangoje teigia, kad ši knyga prasidėjo nuo pokalbių su tėvais ir vaikais. Mat atostogavo šalyje, kur labai anksti temsta, tad draugai pareikalavo filosofijos paskaitų. „Tokia užduotis mane privertė kalbėti tik apie esminius dalykus nesigelbėjant sudėtingais terminais, moksliškomis citatomis ar nuorodomis į mano klausytojams nežinomas teorijas, ko iki tol nebuvau daręs.“

Išganymas – štai kas labiausiai rūpi knygos autoriui. Išganymas – tartum virbalas, ant kurio jis veria savo mintis.

O gal visai ir negaila, kad neturėjau šios knygos vaikystėje. Turiu dabar. Bet nežinau, ar jos pakaks, kad būčiau išganyta.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 10 iš 10 
21:27:08 Oct 30, 2011   
Feb 2009 Jun 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba