Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2008-02-22 nr. 3178

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Barbara Gruszka-Zych.
KRYNICA
32
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• METŲ VERTĖJO KRĖSLAS – DANGUOLEI ŽALYTEI2
• Juozapas Kazimieras Valaitis.
SVARBIAUSIŲ MŪSŲ VALSTYBĖS ŠVENČIŲ METAS
4

LITERATŪRA 
 Benediktas Januševičius.
MIRTIS ARBA PREMIJA!
2
• SVEČIUOSE DAINA AVUOTINIA

KNYGOS 
• „VISAS ČIURLIONIS“
• „VIENOVĖS ĮŽVALGA PLATONO FILOSOFIJOJE“
• „VALIOS METAFIZIKA: SCHOPENHAUERIO FILOSOFIJOS INTERPRETACIJOS“
• „TYLIOSIOS ALTERNATYVOS“
• Gintarė Adomaitytė.
MAN GAILA, GAILA, GAILA
• 2007 METŲ „METŲ KNYGOS “ TITULĄ PELNĖ „SRAIGĖ SU BEISBOLO LAZDA“ IR „SLIEKO PASAKA“5
• (PA)SKAITINIAI5
• NAUJOS KNYGOS

TEATRAS 
• TEATRAS BE KOMERCIJOS APNAŠŲ
• VĖL PAS ADOMĄ
• ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS VIEŠĖS VILNIUJE
• „LAISVĖS KAINA“

DAILĖ 
• Jurgita Jasinskaitė.
KERAMINĖS ISTORIJOS TĘSIASI
45
• KALNAIS IR PAKALNĖM12

PAVELDAS 
• Nijolė Tumėnienė.
EKSPERIMENTAS: VAIZDO IR TEKSTO JUNGTIES BEIEŠKANT
3

POEZIJA 
• RŪTA BURBAITĖ20

PROZA 
• Vetusta Prišmantienė.
AŠ PAŽINAU JŪSŲ RAŠTĄ
9

VERTIMAI 
• Mariusz Wilk.
KANINO NOSIS
1

AKTYVIOS JUNGTYS/ ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• Elvyra Markevičiūtė.
STUDENTŲ IMPROVIZACIJOS KLAIPĖDOS MIESTO TEMA
1
• TRUMPAMETRAŽIŲ OPERŲ FESTIVALIS

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• „VAIDENIS 2008“ – VAIKŲ IR JAUNIMO TEATRO FESTIVALIS

KRONIKA 
• KLASIKOS VAIZDAI
• LAIŠKAS VASARIO 16-OSIOS MINĖJIMO RENGĖJAMS2

DE PROFUNDIS 
• Justinas Bočiarovas.
LIŪDNA ISTORIJA
6
• Mindaugas Briedis.
IŠ CIKLO ĮVYKIAI PLANETARIUME

LITERATŪRA

MIRTIS ARBA PREMIJA!

Benediktas Januševičius

[skaityti komentarus]

iliustracija
Anksčiau latvių sieną griauti agitavęs Vladas Braziūnas konstatavo, kad dabar to daryti nereikia
Andriaus Jakučiūno nuotrauka

Vasario 7 d. Rašytojų klube buvo pristatyta Vlado Braziūno eilėraščių rinktinė „Vakar yra rytoj“. Tai maždaug 300 psl. knyga (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2007) su dviem kompaktinėmis plokštelėmis, į kurias daugumą rinktinės tekstų įskaitė ne tik pats autorius, bet ir dvi dešimtys jo bičiulių. Eilėraščiai, rašyti pusketvirto dešimtmečio, chronologiškai padalyti į keturis skyrius: „Senieji šaltiniai“ – sovietmečio, „Kiaurinė plėštinė“ – atgimimo laikų, „Atminties gaudžioj retmėj“ – naujesnių rinkinių ir „Vakar yra rytoj“ – naujausi kūriniai. Beje, eilėraščiai į šią rinktinę atkeliavo ne iš visų, o tik iš 8 poeto knygų.

Rinktinės sudarytoja literatūrologė Elena Baliutytė, pažymėjusi, kad autorius suteikė jai visišką laisvę atrinkti eilėraščius, aptarė V. Braziūno poetiką. Pasak E. Baliutytės, šio poeto kūryba yra itin vientisa, ir jo poezijos ypatybės atsiskleidžia jau pirmajame rinkinyje.

V. Braziūnui būdingas „iškritimas“ iš istorinio laiko. Ankstyvuosiuose eilėraščiuose savitai, „nesovietiškai“ pateikiamas karo motyvas. Čia žuvusiuosius labiau siejame su Lietuvos partizanais, o ne su raudonarmiečiais.

Mokslininkė palankiai vertino naujausius V. Braziūno tekstus ir be pašaipos pavadino juos „euroeilėraščiais“. Tokie eilėraščiai – psichologiškesni, istoriškesni, asmeniškesni, siužetiškesni. „Europiniais“ šiuos eilėraščius skatina vadinti ir marga jų sukūrimo geografija.

Vis dėlto svarbiausia V. Braziūno eilėse yra kalba. Skiemuo čia atstoja eilėraščio subjektą, fonetika – siužetą.

E. Baliutytė atkreipė dėmesį ir į tai, kad V. Braziūno poezijoje dangus yra „apatinis“, žemiškas. Be to, savo kūriniuose poetas – veikiau kuršis, regintis „vandeningą“ kraštovaizdį, nei sėlis ar žemgalis, kaip yra iš tikrųjų.

Nors V. Braziūnas, lyginant su kitais jo kartos poetais, debiutavo vėlokai (pirmoji knyga, septynerius metus užtrukusi leidykloje, pasirodė tik 1983-iaisiais), šiandienėje lietuvių literatūros erdvėje jo vaidmuo ypač ryškus.

Pakanka paminėti vien jo sumanytą „Magnus Ducatus Poesis“ – „Poezijos Didžiąją Kunigaikštystę“ – vienijančią kadainykštėje LDK gyvenusių tautų menininkus.

Vakarą vedusio Virginijaus Gasiliūno paprašytas paaiškinti, kas yra būtasis nebaigtinis laikas, įsikūnijęs knygos pavadinime „Vakar yra rytoj“, bei patikslinti savo kūrybinę geografiją, V. Braziūnas tiesiog paskaitė du eilėraščius – „Vakar yra rytoj“ ir „Zuikių dievo reabilitacijos klausimu“ (šis skirtas Gintarui Beresnevičiui) – kurie dvelkia pagoniška praeitimi, europietiška šiandiena ir kuriuose minima Ryga, Vilnius ir... prancūzės.

V. Gasiliūnas prasitarė apie tai, kas buvo sumanyta rengiant knygą. Pirmiausia – pridėti vietovardžių rodyklę. Jos nėra. Įrašinėjant kompaktines plokšteles, kiekvienas iš 20 skaitančiųjų savarankiškai atsirinko ir perskaitė po 10 eilėraščių. Pats V. Braziūnas įskaitė visą rinktinę. Na, o plokštelėse yra tik tiek, kiek tilpo: tik po vieną ar kelis bičiulių įskaitytus eilėraščius. Tačiau turtingoje V. Gasiliūno fonotekoje V. Braziūno poezijos nebetrūks.

Likusią vakaro dalį eiles skaitė ir apie jų autorių kalbėjo poeto bičiuliai. Alis Balbierius prisiminė kadaise susižavėjęs dviem savo bičiulių pirmosiomis publikacijomis: Antano A. Jonyno „Tarybiniame studente“ ir V. Braziūno – „Nemune“. Tų publikacijų kalbėsena ir tematika buvusi akivaizdžiai antitarybinė. A. Balbierius savaip nusakė aptariamos knygos išskirtinumą: čia didesnis „lietuviškumo tankis“.

Tąkart taip pat kalbėjo ir skaitė Antanas Gailius, Antanas A. Jonynas, Sigitas Narbutas. Skaidrius Kandratavičius, vėliau ir Skirmantas Valentas, improvizavo „lėmeilę“. Kęstutis Nastopka minėjo eilėraštį „Baltų kalbos“ ir sumanymą susprogdinti latvių sieną, šią mintį nutolindamas nuo politinės plotmės ir priartindamas prie literatūros realijų. Kino režisierius Arvydas Barysas paskelbė ką tik išleidęs filmą „Iš naminio audimo dainos“.

S. Valento nuomone, visa, kas yra kalboje, kaip tik ir yra būtasis nebaigtinis. Galima poetų kūrybą ar istorinę gramatiką vertinti kaip būtąjį nebaigtinį laiką plačiąja prasme. Svarbiausia suprasti, kad tai, kas buvo, niekados nesibaigsią. Ir perskaitė visą eilėraštį „Ugnies atkalbėjimas“ su stačiakampe pabaiga:


lėmeilėmeilėmeilėmei
lėmeilėmeilėmeilėmei
lėmeilėmeilėmeilėmei
lėmeilėmeilėmeilėmei
lėmeilėmeilėmeilėmei

Po šios citatos lieka baigti pasakojimą apie nebaigtą ir gal nepabaigiamą knygos pristatymą leidėjo Gyčio Vaškelio žodžiais: „Po tokios rinktinės lieka arba numirti, arba gauti nacionalinę premiją. Tai gal duokit jam tą premiją, kad nereikėtų mirti...“

 

Skaitytojų vertinimai


45528. slumb2008-02-29 14:06
premijos duodamos ne uz knygas benai. tu gi zinai

49259. rombas2008-10-21 19:57
pavadinimas geras ir pabaiga gera. viduriukas buvo beveik praleistas.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 10 iš 10 
21:26:56 Oct 30, 2011   
Feb 2009 Jun 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba